Pastebėti, sugalvoti, padaryti – tai kelias, kuris keičia pasaulį

Daugelio sėkmių „raktas“ – komunikacija. Mes, suaugusieji, turėtume išmokyti jaunąją kartą pastebėti problemas, kūrybiškai jas spręsti ir mokyti įgyvendinti sumanymus. Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazistai savo metiniu projektu „Freska senelių namuose“ kaip tik tai ir pademonstravo..

 

Gimnazija bendradarbiauja su Širvintų parapijos senelių globos namais. Jų direktorius Sigitas Kirtiklis ir socialinė darbuotoja Agnė Grybauskienė kartą užsiminė, kad seni žmonės jaučia baimę kilti liftu, bijo juntamo mažo greičio ir uždaros erdvės. Galbūt, spalvingi paveikslėliai nukreiptų ir prablaškytų jų dėmesį… Taip kilo idėja dekoruoti lifto šachtos sieną. Šiam iššūkiui pasiryžo devintokų (gimnazijos pirmokų) komanda. Suderinome eskizą, nutarėme tam tinkamą laiką ir ėmėmės darbo. Gimnazistai turėjo suvokti freskos formatą – 1,5×13 m., susitarti ir dirbti komandoje, tapyti ne ant popieriaus ar gruntuotos drobės, bet ant tinko, dirbti su akrilo dažais. Įsipareigojimas, parodytas pasitikėjimas puikiai motyvuoja! Kiekvieną pirmadienį po pamokų jaunuoliai eidavo į senelių namus. Gera buvo matyti jų džiaugsmą, susiklausymą, pastangas.

 

Dabar jau galima sakyti, kad visa tai ir buvo mūsų sėkmė. Senų žmonių džiaugsmas, padėka, nuoširdus, nesumeluotas „ačiū“, dingusi jų baimė naudotis liftu – tai ženklas, kad menas įgalina, įkvepia, o vaizdiniai padeda orientuotis erdvėje.

Šis projektas padėjo mokiniams tapti socialiai jautresniems, jie ugdė savo kūrybines galias ir mokėsi techniškai tapyti freską bei spręsti kompozicinius uždavinius.

 

Štai ką sako patys mokiniai

„Mane sudomino tiek komandinis darbas, tiek idėja tapyti didelį medį, kuriame visais metų laikais vyksta gyvenimas“. (Laurynas S.)

 

„Man patiko šis darbas. Mačiau, kaip seneliai palaiko, stebi, dėkoja. Jaučiausi, kad darau kažką prasminga. Labai džiaugiuosi galutiniu rezultatu“. (Kevinas Z.)

 

„Piešimas lifte – tai labai įdomi patirtis. Man patiko idėja. Nors projektas atėmė nemažai laiko, jėgų, bet buvo verta. Daug išmokau. Išmokau bendradarbiauti, sutarti, pasiskirstyti darbus, patobulėjo tapymo įgūdžiai. Džiaugiuosi galutiniu rezultatu, kuris džiugins ir kitus“. (Laura K.)

 

„Piešimas lifte buvo pirmas mano didelis projektas. Įdomiausia dalis – sukurti kažką savita vieningoje freskoje. Džiugino, kad seneliai pastebi net mažiausias smulkmenas. Patiko bendrauti ir dirbti kartu su draugais. Šį darbą prisiminsiu ilgai. Nepamiršiu savo nutapyto kirmėliuko ir jo nuotykių“. (Miglė L.)