Paskelbti pirmojo stojimų etapo į Lietuvos aukštąsias mokyklas rezultatai

Švietimo ir mokslo ministerijoje vyko spaudos konferencija, skirta pirmojo etapo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatams pristatyti. Pastebėtas naujas stojimų tendencijas pristatė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė drauge su Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentu prof. Pranu Žiliuku.

 

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis neslūgsta, o išaugęs slenkstinis balas neišgąsdino stojančiųjų – taip rodo pirmieji apibendrinti Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenys. Stojantieji pirmenybę teikė darbo rinkoje paklausioms specialybėms.

„Vykstant aukštojo mokslo pertvarkai itin svarbu stebėti, kaip koreguojasi pasirinkimų ir stojimo į aukštąjį mokslą procesas. Šiandien norime pristatyti tik pirmines tendencijas, nes įvyko tik pirmasis priėmimo etapas“, – pabrėžė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Stojamasis balas – nesutrukdė…

 

Pasak jos, demografinė šalies situacija turi įtakos ir stojančiųjų skaičiui: „Palyginti su ankstesniaisiais metais, 2,2 proc. sumažėjo stojančiųjų į aukštąsias mokyklas, nors, palyginti su praėjusiais metais, stojančiųjų proporcija išliko labai panaši. Aukštasis mokslas Lietuvoje išlieka populiarus ir didžioji abiturientų dalis renkasi būtent šią kryptį.“

„Džiugu patvirtinti ir tai, kad stojamasis balas į valstybės finansuojamas vietas universitetuose, šiemet išaugęs nuo 3 iki 3,6, ir kolegijose, išaugęs nuo 1,6 iki 2, nesutrukdė ir neišgąsdino stojančiųjų. Aukštesni reikalavimai stojantiesiems buvo nesunkiai įveikiami: reikalavimus praėjusiais metais atitiko 90 proc. pateikusių prašymus, šiemet – 86 proc.“, – kalbėjo ministrė.

Trauka į stiprias aukštąsias mokyklas didėja…

 

Kaip teigė ministrė, kelios aukštosios mokyklos sulauks netgi daugiau pirmakursių nei 2017 m.: „Trauka į stiprias aukštąsias mokyklas didėja. Tai – Vilniaus, Lietuvos sveikatos mokslų, Vytauto Didžiojo universitetai, Vilniaus dailės akademija. Kiek daugiau pirmakursių bus pakviesta ir į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją.“

„Džiaugiamės, kad jauni žmonės girdi siunčiamus signalus iš darbo rinkos. Atsižvelgėme į verslo bei darbdavių organizacijų poreikius ir šiemet labai kruopščiai modeliavome valstybės užsakymą universitetuose ir kolegijose, todėl 32 proc. padidinome priėmimą į gyvybės mokslus universitetuose, kur stojantieji užpildė visas vietas. Kolegijose daugiau vietų buvo siūloma į inžinerijos, technologijos, informatikos ir fizinių mokslų studijas. Į šiuos mokslus pretenduoja beveik 2 tūkst. stojančiųjų, t. y. beveik kas penktas pasirinkęs kolegiją. Taigi technologinių ir gyvybės mokslų populiarumas nors ir po truputį, bet auga“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Didžioji dalis abiturientų lieka Lietuvoje

 

„Priėmimas parodė, kad didžioji dalis abiturientų lieka Lietuvoje, renkasi stipriausias Lietuvos aukštąsias mokyklas ir perspektyviausias studijų programas. Stiprios aukštosios Lietuvos mokyklos dar labiau tvirtėja pritraukdamos vis didesnį motyvuotų ir gerai pasirengusių stojančiųjų skaičių“, – pabrėžė ministrė J. Petrauskienė.

Daugiausiai norinčiųjų studijuoti valstybės finansuojamose studijų vietose pritraukė Vilniaus universitetas (2777), Kauno technologijos universitetas (1375), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (1122). Iš kolegijų populiariausios Vilniaus (1600) ir Kauno (1212) kolegijos.

„Sveikintinas aukštųjų mokyklų žingsnis nebepriimti visų norinčiųjų studijuoti (taikomas stojamojo balo barjeras). Siekiant užtikrinti studijų kokybę, itin svarbi tampa pakankama infrastruktūra, tinkamas dėstytojų skaičius, aukšta jų kvalifikacija ir pan.“, – pastebėjo ji.

Diplomų malūnų laikas baigėsi!

 

„Diplomų malūnų laikas baigėsi, žinoma, ne visos aukštosios mokyklos turi prabangą nesirinkti ar riboti priėmimą į populiarias studijų programas, nes šiandien dar ne visos gali pritraukti minimalų studentų skaičių. Šių metų priėmime tokių programų, kurios nesulaukė stojančiųjų, buvo apie 60, palyginti su praėjusiais metais, šis skaičius perpus mažesnis. Tai reiškia, kad aukštosios mokyklos reaguoja į dabartinius pokyčius ir pačios sąmoningai atsisako tų studijų programų, kurios nėra perspektyvios“, – teigiamomis tendencijomis pasidžiaugė švietimo ir mokslo ministrė.

 

„Studijų programų, kurias „uždaro“ patys stojantieji, šiemet yra 23 iš 60-ies. Daugiausia jų – Klaipėdos universitete, Marijampolės kolegijoje ir Aleksandro Stulginskio universitete. Tai jokiu būdu nemažina studentų galimybių studijuoti tai, ką jie nori, nes panašios krypties studijų programos yra siūlomos kitose aukštosiose mokyklose. Tai tik padidina studijų kokybę Lietuvoje, tokiu būdu sutelkiant dėstytojų pajėgas ir koncentruojant studijų programas“, – pabrėžė ji.

 

LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas pridūrė: „60 nerentabilių programų stojantieji nepajus, nes jos visos turi atitikmenis arba labai artimas specialybes kitose aukštosiose mokyklose, kurias abiturientai galės pasirinkti. Klaipėdos universitetas nespėjo tinkamai pasirengti šių metų naujovėms, jis privalo labiau profiliuotis, nes esama pernelyg susmulkintų programų.“

Atkreiptas dėmesys į tai, kad konkursai nėra labai dideli, bet Vilniaus universitetas riboja priimamųjų skaičių į medicinos, odontologijos, programų sistemų studijas, siekdamas užtikrinti, kad studentams būtų suteiktos pačios geriausios studijų sąlygos. Taip pat ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas riboja medicinos ir odontologijos studijų vietų skaičių.

Šių metų naujovė – 3 pedagogų rengimo centrai

 

Šį rugsėjį veiklą pradeda 3 nacionaliniai pedagogų rengimo centrai Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Atidarytos 6 naujos pedagogų rengimo programos.

„Priėmimas vyksta sėkmingai. Palyginti su praėjusiais metais, motyvacijos testą teigiamai išlaikė šimtu daugiau pretendentų. Šiemet padidintas priėmimas į lygiagrečiąsias pedagogikos studijas (lygiagretusis modelis – kai pedagogikos mokomasi nuo I kurso). Pernai buvo skirtos 262 valstybės finansuojamos vietos, šiemet jų – 315. Pagal pasirinkimus matome, kad tai yra aktualiausia ikimokyklinio ir pradinio ugdymo studijas besirenkantiems specialistams. Stojantiems į pedagogikos profesines studijas taip pat yra padidintas finansavimas (pernai buvo 185 vietos, o šiemet – 192). Taip suteikiama galimybė įgyti pedagogo kvalifikaciją studijuojant visai kitą dalyką. Pastebime, kad šio modelio populiarumas nuosekliai auga“, – pedagoginių studijų naujoves pristatė ministrė.

 

Anot jos, šiemet taip pat išplėstos galimybės įgyti pedagogo kvalifikaciją per projektą „Tęsk“. Šį projektą įgyvendina 6 aukštosios mokyklos. Sudaroma galimybė daugiau kaip 400 žmonių įgyti antro dalyko dėstymo kvalifikaciją arba pedagogo kvalifikaciją.

Svarbūs ne tik egzaminų rezultatai…

 

Šie metai yra pirmieji, kai stojantieji yra vertinami ne tik pagal valstybinių egzaminų rezultatus, bet ir 0,25 papildomo balo gali būti suteikta už Brandos darbo rengimą arba už 3 mėnesius vykdytą savanorišką veiklą. Šia galimybe šiemet pasinaudojo 139 abiturientai, kurių brandos darbai buvo įvertinti ne mažesniu kaip 9 balų rezultatu, ir 57 stojantieji, dalyvavę savanoriškoje veikloje. „Tai yra naujas, bet itin geras instrumentas. Tikimės, kad kitąmet sulauksime aktyvesnių pasirinkimų. Taip gebėjimas parodyti visas mokykloje įgytas kompetencijas taps populiaresnis“, – pastebėjo ministrė J. Petrauskienė.

Susiduriama ir su iššūkiais…

 

Aukštosios mokyklos vis dar susiduria su iššūkiais… Pasak švietimo ir mokslo ministrės, siekiant užtikrinti didesnę galimybę studijuoti valstybės finansuojamose vietose, realizuoti nemokamo bakalauro idėją, šiemet papildomai skirta 2300 valstybės finansuojamų vietų – tai sudaro 36 proc. daugiau nei praėjusiais metais. „Ne visos vietos, kurioms numatytas valstybės finansavimas, po I stojimo etapo yra užpildytos. Žinoma, tai rodo ir stojančiųjų ambiciją geriau studijuoti nefinansuojamoje valstybės vietoje, bet universitete, nei rinktis valstybės finansuojamas studijas kolegijoje“, – kalbėjo ministrė.

Ministrės nuomone, toks pokytis negali įvykti per metus, bet per keletą metų jis turėtų įvykti… „Jau ir šiemet norinčiųjų studijuoti kolegijose skaičius šiek tiek išaugo“, – pastebėjo ji.

 

Antrasis iššūkis – švietimo kokybės klausimas regionuose. Kaip teigė ministrė J. Petrauskienė, nesvarbu, kur bebūtų bendrojo ugdymo mokykla, visi abiturientai privalo turėti vienodas galimybes rinktis tolesnį studijų kelią.

Tačiau LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas atkreipė dėmesį, kad šiemet itin tolygiai pasiskirstė galimybė įstoti abiturientams ir iš regionų. „Kontrastas labai sumažėjo. Vidutinio balo skirtumas siekia 0,6 balo (paprastai viršydavo 1 balą)“, – pabrėžė jis.

Galimybės ir pasirinkimai…

 

P. Žiliukas atskleidė, kad didžiausią valstybės finansuojamų vietų kviečiamųjų skaičių surinkusios universitetų studijų programos yra Kauno technologijos universitete vykdoma programų sistemų programa, Vilniaus universitete – teisės studijos, politikos mokslai, medicina, Vilniaus Gedimino technikos universitete – programų inžinerija. Kolegijose daugiausiai stojančiųjų yra pakviesta į šias studijų programas: programų sistemos ir tarptautinis verslas Vilniaus kolegijoje, transporto logistika Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, bendrosios praktikos slauga Vilniaus kolegijoje ir multimedijos technologijos Kauno kolegijoje.

Populiariausia studijų programa tendencingai išlieka medicina Vilniaus bei Kauno sveikatos mokslų universitetuose.

 

„Šiemet Lietuvos aukštąsias mokyklas rinkosi 1854 šimtukininkai, o praėjusiais metais jų buvo 1690. Daugiausiai iš jų rinkosi Vilniaus, Kauno technologijos bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetus. Aukštosios mokyklos sulauks pačių geriausių Lietuvos abiturientų“, – džiuginančiu rezultatu dalijosi LAMA BPO prezidentas.

Šiais metais į universitetus studijuoti kviečiama 11 162 studentai, iš jų į valstybės finansuojamas vietas – 7320, o į kolegijas kviečiama 10 645 studentai, iš jų į valstybės finansuojamas vietas 5153. Iš viso studijuoti pakviesti 21 807 asmenys.

 

P. Žiliukas atkreipė dėmesį ir į tai, kad priėmime dalyvauja 15 tūkst. šiais metais mokyklas baigusių abiturientų, o likusieji yra anksčiau mokyklas baigę arba iš užsienio sugrįžę asmenys.

„Daugiausia kvietimų studijuoti valstybės finansuojamose vietose sulauks stojantieji į programų sistemas Kauno technologijos universitete (319). Ši studijų programa pirmauja ir kolegijų sektoriuje – Vilniaus kolegijoje tiek į šią programą, tiek į tarptautinį verslą kviečiama po 177 stojančiuosius“, – sakė jis.

Lietuvoje turėtų išlikti 500–550 programų, kurios padengs visą reikiamą spektrą. Šiais metais jų buvo 644, bet 60 iš jų akivaizdžiai atkris.

 

Pasak P. Žiliuko, nors matoma, kad stojančiųjų į teisės studijas ir politikos mokslus vis dar yra daug, bet visi baigusieji šias studijas atranda savo vietą – nepastebimi pavojaus signalai. Svarbiausia, kad į pasirinkimų dešimtuką jau patenka ir technologinių studijų kryptys, ko anksčiau buvo pasigendama.

***

 

Priėmimas į aukštąsias mokyklas nesibaigė, baigėsi tik pirmasis jo etapas. Per pirmąjį priėmimo etapą studijuoti bus pakviesta 21,7 tūkst. stojančiųjų. Suvedus jo rezultatus, bus skelbiamos likusios laisvos vietos universitetuose ir kolegijose.

Nuo rugpjūčio 1 d. 12 val. vyks antrasis pagrindinio priėmimo etapas. Pageidaujantys jame dalyvauti savo ketinimą turi pažymėti Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje. Antrajame etape galios tas pats įregistruotas prašymas, todėl šiame etape galės dalyvauti tik tie, kurie savo prašymus registravo pirmajame etape.

Šiame etape stojantieji galės atnaujinti savo prašymą iki rugpjūčio 3 d. 16 val., keisdami pirmojo etapo prašyme nurodytų pageidavimų eiliškumą, išbraukdami nereikalingus pageidavimus arba įrašydami naujų, bet tik į valstybės nefinansuojamą vietą. Šio etapo rezultatus stojantieji sužinos rugpjūčio 7 d. iki 12 val.