Pasisiūti paltą – misija įmanoma!

Daugelis drabužių dizainerių rekomenduoja kiekvienai moteriai savo spintoje turėti kokybišką paltą. Nors sezoninės madų tendencijos kinta, paltas visada išlieka vienu pagrindinių šaltojo sezono drabužių. Tam, kad atrastų sau labiausiai tinkantį variantą vienos moterys skuba į parduotuves, kitos – pas dizainerius, o dar kitos – siuvasi juos pačios. Tiesa, tam, kad gebėtum pasisiūti paltą, reikia kantriai ir kruopščiai mokytis. Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre siuvėjo profesiją pasirinkusios moterys jau antraisiais mokslo metais puošiasi savo pačių kūriniais – ne tik suknelėmis, palaidinėmis, švarkais, bet ir paltais.

Paltas – sudėtingas gaminys ir didysis išbandymas

„Siuvėjo profesinio mokymo programa trunka 2 metus. Paskutinieji metai dovanoja daugiausia puikių darbų, nes mokinės demonstruoja, ką jau išmoko ir kaip geba pritaikyti įgytas žinias praktikoje. Labai simboliška, kad šaltuoju sezonu mokinės baigė modulį, per kurį siuvo švarką su pamušalu ir paltą. Buvo netgi tokių merginų, kurios, pagautos įkvėpimo, pasisiuvo po kelis paltus“, – pasakoja profesijos mokytoja Vida Marozienė. Panašu, kad palto siuvimas – labai rimta ir atsakinga užduotis. Čia atsispindi visos anksčiau įgytos žinios.

„Mes ruošiame mokinius, kad jie gebėtų projektuoti ir siūti drabužius tiek masinei gamybai, tiek pagal individualius užsakymus. Tačiau metai iš metų pastebime tendenciją, kad mokiniai vis labiau orientuojasi į individualų siuvimą, trokšta kurti savo prekės ženklus. Beje, kasmet stoja mokytis vis labiau motyvuoti žmonės, didelė jų dalis jau turi prieš tai įgiję kažkokį išsilavinimą. Natūralu, kad ši kategorija dažniausiai renkasi mokymąsi pagal pomėgį. Jie siekia išmokti siūti, kuria verslo planus, siekia dirbti ne masinei gamybai, o nori patys sau susikurti darbo vietą“, – teigia Tekstilės skyriaus vedėja Inga Butauskė. Panašu, kad kažkada nepopuliari buvusi siuvėjo profesija atgimsta.

Mokinės trokšta kurti ir puošti

Net tris paltus per mokslų metus pasisiuvusi Ieva Grunskytė teigia, kad jaučiasi laiminga pasirinkusi siuvėjo profesiją. Tiesa, iš pradžių mergina krimto mokslus aukštojoje mokykloje, kur įgijo taikomosios tekstilės specialybę, vėliau metus mokėsi individualaus siuvimo viename iš Londono koledžų. Grįžusi į Lietuvą ir pradėjusi dirbti interjero tekstilės srityje Ieva suprato, kad labiausiai ją traukia individualus drabužių siuvimas. „Siuvėjo profesija labai siejasi su anksčiu įgyta specialybe. Akademines žinias papildo praktiniai įgūdžiai profesinėje mokykloje. Dabar stengiuosi kuo daugiau siūti, grįžtu namo ir pasineriu į siuvimą, noriu kuo daugiau išmokti“, – pasakoja Ieva ir priduria, kad labai dažnai puošiasi savo kurtais drabužiais.

Ievos bendrakursė Julija Plačaitė tam, kad iš tiesų pradėtų mokytis ir kurti tai, kas labiausiai patinka, iš pradžių mokėsi universitete, įgijo aukštąjį išsilavinimą ir netgi šešerius metus vadovavo vienam iš Vilniaus restoranų. „Ateina laikas pokyčiams, nusprendžiau mesti darbus sostinėje ir siekti savo vaikystės svajonės. Jau trečioje klasėje kurdavau savo kolekcijas, siūdavau su mamos siuvimo mašina. Demonstruodavome madas ir puikiai leisdavome laiką“, – pasakoja Julija, kuri su bendramoksle jau nuomojasi siuvimo dirbtuves ir bando plėtoti verslo idėją.

O būna ir taip, kad išmokti siūti atveda noras aprengti savo augintinį. „Auginu Maltos bišoną ir norėjau savo augintiniui nupirkti drabužėlių, supratau, kad kainos aukštos ir ne visada atitinka kokybę bei patenkina poreikį. Pagalvojau, kodėl nepabandžius pasiūti pačiai. Taip ir kilo mintis stoti išmokti siūti. Ir štai atėjo metas, kai aš ir augintinis puošiamės mano sukurtais ir pasiūtais paltukais“, – pasakoja Aistė Andriulienė. Ji tikina, kad siuvėjo profesija yra labai įdomi ir įtraukianti. „Tai pirmoji mano profesija, tačiau jaučiu, kad kuo daugiau mokausi, tuo daugiau kyla klausimų“, – teigia Aistė.

+4

0