Pamoką veda Jonas Valančiūnas

Iniciatyvumas, ryžtingumas, atkaklumas gali nuvesti į profesines ir kitas aukštumas. Bet, kaip žinoma, mokymas ir ugdymas neturėtų tapti rutina, o mokiniams reikia sektinų pavyzdžių.

Klaipėdos r. Judrėnų Stepono Dariaus mokyklos mokinių tarybos pirmininkės Linitos Rėbždaitės iniciatyva mokykloje svečiavosi ir pamoką vedė Lietuvos krepšinio rinktinės narys, NBA lygos žaidėjas Jonas Valančiūnas. Pamokos anonsas – keletas taiklių metimų į krepšį modernioje sporto salėje, toliau – pagal Sokratą.

Linitos Rėbždaitės nuotraukos

Jonas į pamoką susirinkusiems mokiniams pasakojo: „Nebuvau geriausias mokinys tiek dalykine, tiek kita prasme. Iš pradžių juk visada norisi kuo mažiau klasės ir namų darbų, o kai paaugi, atrodo kitaip. Mokykloje labiausiai sekėsi tikyba ir kūno kultūra. Norėčiau sugrįžti į klasės suolą, gyventi be didelių rūpesčių, tad, mokiniai, mėgaukitės tuo, ką dabar turite.“ Paklaustas, kodėl pasuko į krepšinį, o ne, pavyzdžiui, į futbolą, sportininkas šypsodamasis atsakė, kad netilpo į vartus, be to, krepšinis, kaip žinoma, buvo populiarus. „Tad pomėgis tapo profesija. Kai buvau 12–13 metų negalvojau, kad tiek pasieksiu. Keturiolikos išvažiavęs gyventi ir mokytis krepšinio į Vilnių supratau: arba turiu kažko pasiekti, arba grįžti į Uteną, namo. Pasitikėjimo niekas nesuteikė, reikia pačiam suprasti. Jei galvoji apie save blogai, pats gali save nusitempti į dugną, jei per daug gerai, taip pat nukristi. Reikia rasti balansą“, – dalijosi mintimis krepšininkas.

Pasidomėjus apie išdaigas mokykloje, J. Valančiūnas pasidalijo prisiminimais: „Buvo visko. Dužo stiklai. Kartą grįžęs iš Vilniaus nuėjau į buvusių bendraklasių pamoką. Įsimaišęs į būrį, matyt, elgiausi ne taip, kaip derėjo. Mokytoja nusivedė pas direktorių. Tik ten paaiškėjo, kad nesu tos mokyklos mokinys, tad formalių pastabų išvengiau.“

Į pamoką susirinkusiems mokiniams krepšininkas papasakojo ir apie savo pomėgius: „Esu gamtos vaikas, tad laisvalaikis ir pomėgiai taip pat su ja susiję. Pasiilgstu cepelinų. Sezono metu turiu mitybos šefą, kuris subalansuoja kalorijas. Ne sezono metu – siela džiaugiasi. Stengiuosi kiek įmanoma mažiau būti socialiniuose tinkluose. Ištrynęs vieną paskyrą pastebėjau, kad atsirado dvi papildomos valandos.“

Visiems rūpėjo sužinoti apie gyvenimą Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Amerika – svajonių šalis, tačiau ji nėra vien tik dangoraižių žemė. Yra visaip gyvenančių. Labiausiai norėčiau gyventi Lietuvoje. Čia mano šeima, artimieji, draugai. Jei būtų vienodos finansinės galimybės, rinkčiausi Lietuvą“, – kalbėjo Jonas.

„Keisti gyvenime nenorėčiau nieko. Kam keisti, jei yra gerai? Norėčiau, kad ir mano sūnus pasirinktų savo gyvenimo kelią. Greitai stypsta, yra aukštas, jei pasirinks krepšinį, padėsiu, jei ką kita, darysiu viską, kad būtų geriau, tačiau pasirinkimas bus jo“, – pokalbį pamokoje baigė krepšininkas J. Valančiūnas.

Kaip žinoma, mokykla yra vektorius tolesniam gyvenimui, kuriame reikalingi gebėjimai bendrauti, atlikti įvairias socialines ir profesines veiklas.

+157

0