Paminėtas Panevėžio mokytojų seminarijos 100-metis

Panevėžio kolegijoje vykusi konferencija „Pedagogų rengimas: vakar, šiandien, rytoj“, skirta Panevėžio mokytojų seminarijos 100-mečiui, sulaukė didelio valdžios atstovų, miesto švietimo įstaigų vadovų ir pedagogus ugdančių aukštųjų mokyklų specialistų dėmesio. Daugiausia dėmesio buvo skirta trims svarbiems momentams – tai atsigręžimas į kolegijos šaknis – garbingą mokytojų seminarijos istoriją, jos tradicijų tęstinumą ir atvertą sudėtingą dabarties mokytojų rengimo situaciją aukštosiose mokyklose. Šventinę nuotaiką kūrė Panevėžio vaikų muzikos mokyklos auklėtinis, saksofonistas Mantas Tušas, svarbiausius Mokytojų seminarijos istorijos puslapius priminė subtiliai juos pravertę kolegijos studentų teatro aktoriai (vadovė Daiva Andrašūnienė).

 

Iškiliai sukakčiai skirtą konferenciją atidaręs ir gausiai joje dalyvaujančius svečius bei bendruomenės narius sveikinęs kolegijos direktorius Gediminas Sargūnas džiaugėsi, kad kolegija yra mokytojų rengimo tradicijų tęsėja – joje ruošiami priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogai, kurie įsilieja į regiono socialinį gyvenimą. Jis priminė, kad atidus žvilgsnis į kolegijos šaknis ir tradicijų tęstinumą yra bibliotekos vedėjos Vilijos Raubienės inicijuota ir 2016 m. išleista knyga „Nuo Panevėžio mokytojų seminarijos iki Panevėžio kolegijos“.

Konferencijos svečius sveikino LR Seimo nariai Rasa Juknevičienė, Guoda Burokienė, Povilas Urbšys. Pasak R. Juknevičienės, Panevėžio kolegija jai – dar viena Alma mater, kuri susijusi su skaudžia jos šeimos istorija. R. Juknevičienės senelis Juozas Tamošiūnas – 1926 m. laidos Panevėžio mokytojų seminarijos absolventas – 1941 m., kaip ir daugelis jo likimo draugų, neišvengė tremties.

 

„Panevėžio mokytojų seminarija tuo laikotarpiu buvo laikoma mažuoju Lietuvos universitetu“, – pažymėjo pranešimą apie mokytojų inteligentų ugdymo procesą seminarijoje 1919–1936 m. skaičiusi kraštotyrininkė, knygų sudarytoja, VšĮ komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė. Ji išryškino Mokytojų seminarijos kultūrinės ir intelektinės aplinkos savitumą to meto panašių įstaigų kontekste ir pristatė dvi išskirtines asmenybes – ilgiausiai seminarijoje dirbusį kalbininką Petrą Būtėną ir mokytoją, poetę, dramaturgę, prozininkę, seminarijos mokytoją, pirmųjų vadovėlių kūrėją Bronę Buivydaitę. Kalbėdama apie P. Būtėno nuopelnus seminarijai ir to laikotarpio kultūrinei bei intelektinei aplinkai ir istorinį tęstinumą, pranešėja pasiūlė kolegijoje įrengti P. Būtėno vardo auditoriją, kuri, anot jos, išliktų kaip prasmingas seminarijos šimtmečio paminėjimo akcentas. Pristatydama B. Buivydaitės indėlį į seminarijos ir miesto kultūrinį gyvenimą, L. Lapinskienė pažymėjo, kad su šios moters atėjimu seminarija tapo kultūrinės traukos objektu. O kalbėdama apie jos 1931 m. seminarijoje įkurtą Panevėžio vaikų teatrą, pasidžiaugė, kad kolegijoje puoselėjamos teatrinės tradicijos, vyksta jų tąsa, tuo miesto bendruomenė ir svečiai įsitikina per visus šioje įstaigoje vykstančius renginius.

 

„Apie istoriją kalbėti paprasčiau, sunku kalbėti apie dabartį ir ateitį“, – pradėdama savo pranešimą „Mokytojų rengimas sėkmingam darbui visą karjerą: tarp utopijos ir realybės“ pažymėjo Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos docentė dr. Ramutė Teresė Bruzgelevičienė. „Ko norės pasaulis po 30 metų ir ar gali mokytojų rengėjai juos tam parengti? Kaip įkvėpti mokytoją, kad tas entuziazmas „pažadinti“ mokinį degtų jame visą karjeros laikotarpį, kas atsako už tai, kai mokytoją ištinka nuovargis, perdegimas ar kita kebli situacija“, – sunkius klausimus kėlė docentė ir, atsakydama į juos, nebuvo optimistė. Anot jos, parengti mokytoją sėkmingam darbui visą karjerą – tas pats, kas viltis užauginti ąžuolą stiklinėje kolboje. „Kol kas nesame atradę atsakymų į šiuos klausimus, gal kolegijoms tai pavyks“, – teigė vienos didžiausios šalyje pedagogų kalvės atstovė.

Jai pritarė ir Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė, kalbėjusi apie pedagogų rengimo iššūkius kolegijoms. Anot jos, nors kalbėdami apie mokytojų rengimą šešerius metus pešasi ir nesutaria universitetai ir kolegijos, tačiau atsakymas lieka tas pats: Lietuva iki šiol neturi vizijos, kokio mokytojo norima ir kokio tikimasi, nes pliekiamasi, bet nekalbama apie esmę. Nepaisant esamos situacijos, V. Juškienė sakė esanti optimistė. Kalbėdama apie vertybes, inovacijas, mokslą, lankstumą, pažymėjo, kad svarbiausia ne tai, kur stovime, o kuria kryptimi judame. „Manau, kad judame ta pačia kryptimi. Galvodami apie mūsų vaikus ir anūkus, ko reikia, kad jie turėtų gerus mokytojus, suglauskime pečius“, – kvietė ji.

Pedagogų poreikį Panevėžio miesto mokyklose apžvelgė savivaldybės administracijos Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus specialistė Aušra Gabrėnienė, o mokytojų situaciją Panevėžio rajono ugdymo įstaigose – rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistė Nijolė Vanagienė. Apie būsimųjų mokytojų rengimą Panevėžio kolegijoje pasisakė dėstytoja Reda Jonušauskienė.

 

Istorinio kolorito spalvų ir autentikos konferencijai suteikė Panevėžio mokytojų seminarijos 1919–1936 m. absolventų vinječių skaitmeninių kopijų paroda, kurią pristatė jos sumanytoja ir koordinatorė V. Raubienė. Parodoje eksponuojama 8 seminaristų laidų vinječių skaitmeninės kopijos. Tiek laidų vinječių pavyko rasti Panevėžio atminties institucijose. Didžioji dalis jų saugoma Panevėžio kraštotyros muziejuje. Parodos atidarymą vainikavo neeilinis įvykis. Žinoma miesto gydytoja Beata Vida Aleliūnaitė įteikė kolegijos direktoriui 1926 m. laidos absolventų įrėmintą originalią vinjetę, kurią jos šeimos nariai akylai saugojo daugiau nei 90 metų. Šioje vinjetėje yra ir Beatos Vidos Aleliūnaitės tėčio Povilo nuotrauka. Dabar kolegijoje saugomos dviejų laidų (1926 m. ir 1931 m.) tarpukario Panevėžio mokytojų seminarijos absolventų įrėmintos originalios vinjetės. 1931 m. laidos originalią vinjetę dar praėjusią vasarą Panevėžio kolegijai dovanojo 1931 m. absolventų laidos auklėtinio Martyno Cieminio sūnus Arvydas, atvykęs su šia misija net iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Ročesterio.

 

Konferencijos baigiamasis akcentas – šių dienų pedagogų rengimo aktualijos. Apie tai Jono Jablonskio auditorijoje prie apskritojo stalo aktyviai diskutavo ir daug rimtų problemų bei dėmesio vertų pasiūlymų išsakė konferencijoje pranešimus skaičiusios viešnios iš sostinės, Panevėžio miesto ugdymo įstaigų vadovai, socialiniai partneriai, kolegijos dėstytojai, studentai. Diskusijas vedė kolegijos Socialinių mokslų fakulteto dekano pavaduotoja Rimanta Pagirienė.