Pakeliui… siekiant bendro tikslo!

Likus vos kelioms dienoms iki naujų mokslo metų Vilniuje, Fizinių ir technologijos mokslų centre, vykusioje konferencijoje „Pakeliui siekiant bendro tikslo – visos mokyklos geros!“ pristatytas šių metų Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) švietimo būklės analizės leidinys, skirtas bendrojo ugdymo būklei šalies ir savivaldybių lygmeniu aptarti.

 

„Švietimo būklės apžvalgos ir yra reikalingos tam, kad turėtume visus faktus ir žinotume, kokių mūsų švietimo sistemoje esama iššūkių ir kur veikia pačios geriausios praktikos“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Ji įvardijo savivaldybes, kuriose, nepaisant sudėtingos socioekonominės situacijos, daroma viskas, kas įmanoma, kad vaikai įgytų kuo geresnį išsilavinimą ir gerai jaustųsi mokyklose, tačiau pabrėžė, kad didžiulė atskirtis ne tik tarp Lietuvos rajonų, bet ir savivaldybių viduje išlieka viena aktualiausių problemų.

Priežastis pasidžiaugti…

 

Nors Lietuvos mokinių bendrieji mokymosi rezultatai tarptautiniame kontekste išlieka vidutiniški, tačiau pagerėjo pradinukų skaitymo rezultatai. Analizėje pabrėžiama, kad pavyko sustabdyti nuo 2001 m. trukusį pradinukų skaitymo rezultatų prastėjimą. Tarptautiniame skaitymo gebėjimų tyrime PIRLS 2016 m. Lietuvos mokinių rezultatas yra aukštesnis už skalės vidurkį. Pasak ministrės, tai yra sistemingo darbo šioje srityje rezultatas: pastaraisiais metais buvo įgyvendintas ne vienas skaitymo skatinimo projektas, todėl dabar matomi pirmieji rezultatai.

Nors Lietuvos mokinių bendrieji mokymosi rezultatai tarptautiniame kontekste išlieka vidutiniški, tačiau pagerėjo pradinukų skaitymo rezultatai. Analizėje pabrėžiama, kad pavyko sustabdyti nuo 2001 m. trukusį pradinukų skaitymo rezultatų prastėjimą.

Be to, jaunesniųjų klasių mokinių ir matematikos, ir gamtos mokslų mokymosi pasiekimai aukštesni už tarptautinį vidurkį, 8 klasės mokinių pilietiškumas aukštesnis nei tarptautinis vidurkis, padidėjo ikimokyklinio ugdymo prieinamumas, daugiau vaikų ėmė lankyti neformaliojo švietimo būrelius…

Kelia nerimą

 

Ministrė minėjo, kad šiandien yra neramu dėl daugybės dalykų, tačiau keletas esminių – tai vyresniųjų klasių mokinių pasiekimai, mokinių savijauta mokykloje, socialinė atskirtis…

Pastebimi dideli ugdymo rezultatų skirtumai tarp savivaldybių. Atskirtis nuolat didėja. Kaip teigė ministrė, vienose savivaldybėse pagrindinį PUPP pasiekimų lygmenį pasiekia 43 proc., kitose – 71 proc. mokinių. Taip pat skirtingose savivaldybėse itin netolygus ir apibendrinamasis valstybinių brandos egzaminų balas. Dideli skirtumai ir savivaldybių viduje. „Net ir gerus ugdymo rezultatus demonstruojančiose savivaldybėse yra mokyklų, kurių rezultatai prasti. Pavyzdžiui, Vilniaus miestas yra viena lyderiaujančių savivaldybių, bet jeigu pamatytume, kokia susiklosčiusi nevienoda situacija skirtingose Vilniaus miesto mokyklose, suprastume, kad net ir Vilniaus mieste yra ką veikti. Ketiname dar rugsėjį atlikti gerųjų savivaldybių praktikų apžvalgą. Tokių savivaldybių tikrai turime: Kupiškio, Biržų, Pakruojo, Telšių rajonų, Šiaulių miesto ir kt.“, – sakė ji.

Anot ministrės, pagrindinis žmogus, gebantis spręsti šiuos iššūkius, yra mokytojas. Todėl mokytojų rengimo, profesinio augimo, apmokėjimo sistemos pertvarka yra viena svarbiausių dabartinėje švietimo sistemoje.

Metų akcentas – gera mokykla

 

Konferencijoje išskirti du esminiai pokyčiai, kurie mokyklas pasieks jau nuo rugsėjo: naujas mokyklų finansavimo modelis ir nauja mokytojų darbo apmokėjimo tvarka. Kaip teigė ministrė, lapkritį bus atliekamas mokytojų atlyginimų tyrimas, atskleisiantis, kur ir kaip pasiskirstė 17,4 mln. eurų.

Rengiant švietimo būklės apžvalgą, buvo atlikta tėvų apklausa elektroninėje erdvėje (dalyvavo daugiau kaip tūkstantis respondentų), klausta, kas, jų manymu, yra gera mokykla?.. Pasirodo, tėvai gerą mokyklą supranta kaip erdvę, kurioje gera emocinė aplinka, užtikrinamas saugumas. Parinkdami mokyklą savo atžaloms, paprastai remiasi pažįstamų rekomendacijomis.

Štai mokyklų atstovai pabrėžia, kad jiems svarbiausia atspindėti mokinių poreikius ir stiprinti ugdymo organizavimą.

 

O kaip mokykloje jaučiasi mokiniai? „Remiantis PIRLS (2016) duomenimis, 60 proc. ketvirtokų mano, kad mokykloje nepatiria patyčių. Pagal PISA (2015) duomenis, 48 proc. 15-mečių yra labai patenkinti savo gyvenimu. Bet yra nemaža dalis mokyklų (skaičiai nevienodi skirtingose savivaldybėse), kur vaikai nesijaučia gerai. Ten trūksta pagalbos specialistų, psichologų, o prevencinės programos pasiekia ne visas ugdymo įstaigas. Gera savijauta, geras emocinis klimatas yra kelias į gerus pasiekimus“, – statistiniais duomenimis dalijosi ministrė.

 

Ministrės pranešime nuskambėjo ir paradoksalių momentų: mokytojų kvalifikacijos lygis ir mokinių pasiekimai nebūtinai stipriai koreliuoja, t. y. aukščiausios kvalifikacijos mokytojų mokiniai nebūtinai pasiekia aukščiausių mokslo rezultatų. Anot ministrės J. Petrauskienės, tai rodo, kad mokytojų karjeros, profesinio augimo ir pagalbos mokytojui sistema neveikia.

Nepamirštas ir mokytojų prestižo klausimas. Ministrės teigimu, į tai dabar daug investuojama, bet pokytis neįvyks per dieną. „Faktai, kuriuos šiandien turime, kad per trejus metus padidėjo vyresnių nei 60 metų amžiaus mokytojų skaičius Lietuvoje, jų yra daugiau kaip 15 proc., bet sumažėjo trisdešimtmečių mokytojų skaičius, jų yra tik 3 proc., rodo struktūrines problemas“, – konstatavo J. Petrauskienė.

 

Anot ministrės, pritraukti lyderius į mokyklas yra be galo sudėtinga. Trečdalis ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir ketvirtadalis bendrojo ugdymo mokyklų vadovų vyresni nei 60 metų. „Tai nereiškia, kad vyresnis žmogus yra blogas vadovas, bet, jeigu mokykla pilna iššūkių, o vadovas joje dirba beveik 40 metų, būtina daryti išvadas“, – sakė J. Petrauskienė.

Finansavimas

 

Švietimo biudžetą sudaro 1,4 mlrd. eurų. Ministrės teigimu, tai nėra pakankamai, bet net ir šie pinigai nepanaudojami veiksmingai. „Pavyzdžiui, analizavome mokinio krepšelio privalumus ir trūkumus. Šiandien kaip faktą galima minėti tai, kad vaikas švietimo sistemoje jau kurį laiką buvo paverstas pinigų krūvele. Tada ir kyla klausimas, ar siekiame užtikrinti kokybę, ar norime prisirinkti „krepšelių“?..“ – klausė švietimo ir mokslo ministrė.

 

Nuo rugsėjo įsigaliosiantis mokyklų finansavimo projektas bus mišrus, mokinių skaičius jam turės įtakos, bet tai nebus pagrindinis rodiklis.

Esminiais kokybiniais pokyčiais įvardyta tai, kad mokytojų atlyginimams ir specialiajai pagalbai skirtos lėšos yra visiškai atskirtos ir niekam kitam negalės būti panaudojamos.

Veiks „Kokybės krepšelis“ – individuali pagalba mokykloms. Apie 180 mokyklų Lietuvoje, susiduriančių su ypatingais iššūkiais, sulauks 11 mln. eurų pagalbos.

Be to, nuo rugsėjo veiklą pradės 10 papildomų STEAM centrų, pradės galioti kultūros pasas, padėsiantis šalies mokiniams plėsti akiratį, startuos visos dienos mokyklos bandomasis projektas.

 

GEROSIOMIS PRAKTIKOMIS – NE KONKURUOTI, O DALYTIS (Ukmergės r. savivaldybės pavyzdys)

„Gera mokykla turi tenkinti tėvų ir mokinių lūkesčius. Taigi gera mokykla – geri vadovai ir mokytojai, gera mokykla – geros sąlygos, gera mokykla – geri pasiekimai“, – savo pastebėjimais dalijosi Ukmergės r. savivaldybės meras Rolandas Janickas.

Jis taip pat įvardijo iššūkius, su kuriais susiduria jo vadovaujamo rajono mokyklos: mokyklų tinklo pertvarka; ugdymo kokybė ir prieinamumas, pastatų išlaikymas ir būklės gerinimas; pagalba mokiniui ir mokytojui; jaunųjų specialistų pritraukimas į mokyklas, mokytojo profesijos prestižo didinimas; vadovų rezervo suformavimas, etatinio darbo apmokėjimo modelio įdiegimas.

 

Meras pasakojo, kad, išgirdę apie „Idėja Lietuvai“ projektą ir paskelbtą svarbiausią idėją „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025“, paklausė savęs, o kada gi Ukmergėje? Suprato, kad niekas kitas už juos mokytojų prestižo nesukurs. Tad organizavo renginį mokiniams „Įkalbink draugelį mokytojaut“, sukūrė reklaminį vaizdo klipą. Taip pat organizavo renginį rajono bendruomenei „Klestintys mokytojai – klestinčiai Ukmergei“. Parengė „Mokytojo profesijos prestižo didinimo ir jaunų pedagogų pritraukimo programos“ projektą.

Rajono meras pastebėjo, kad netgi elementarus kanceliarinių priemonių trūkumas gali tapti iššūkiu mokytojui. Šiemet pasistengė, kad kiekvienas rajono mokytojas būtų aprūpintas kanceliarinių priemonių krepšeliu, kurio vertė 15 eurų.

Išgirdę apie „Idėja Lietuvai“ projektą ir paskelbtą svarbiausią idėją „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025“, paklausė savęs, o kada gi Ukmergėje? Suprato, kad niekas kitas už juos mokytojų prestižo nesukurs.

 

R. Janickas kaip dar vieną iš esminių momentų įvardijo motyvaciją. „Turime motyvuotis patys ir motyvuoti kitus. Negalime prarasti tikėjimo apskritai ir tuo, ką darome. Į Ukmergę kviečiame pačius geriausius motyvatorius, šiemet motyvacinį pranešimą skaitys kun. Ričardas Doveika (rugpjūčio 29 d. miesto stadione)“, – kalbėjo jis.

 

Meras kalbėjo ir apie tai, kad Ukmergės r. kuriama vadybinių kompetencijų stiprinimo programa ir formuojamas vadovų rezervas. Per metinius pokalbius vadovai siūlė kandidatus į vadovų rezervą (sudarytas 42 asmenų sąrašas). Apsispręsta rengti ilgalaikę (200 val.) vadybinių kompetencijų stiprinimo programą, kurią sudarys 4 moduliai: bendrųjų kompetencijų ugdymas (50 ak. val.), strateginis švietimo įstaigos valdymas (50 ak. val.), vadovavimas ugdymui ir mokymuisi, pedagogų kvalifikacijos tobulinimui (50 ak. val.), įstaigos struktūros, procesų ir išteklių valdymas, partnerystė ir bendradarbiavimas (50 ak. val.).

Parengtas „Vadybinių kompetencijų stiprinimo programos dalyvių atrankos vykdymo tvarkos aprašas“. Bus atrinkta 30 programos dalyvių. Biudžetas: savivaldybės lėšos (45 proc.), mokymo lėšos (45 proc.), asmeninės lėšos (10 proc.); planuojama, kad 2019 m. viduryje vadybinių kompetencijų vertinimui bus pasirengę 30 asmenų.

 

Gerai mokyklai – geros sąlygos. Meras kalbėjo, kad viena itin svarbių pagalbų mokykloms – įvairūs projektai: „Ukmergės rajono mokyklose jų vykdoma net keletas, bet dažnai mokytojams nusvyra rankos dėl pernelyg sudėtingų reikalavimų jiems parengti. Todėl norisi kreiptis ir paprašyti neužgesinti kūrybingų ir kruopščių mokytojų entuziazmo, pakoreguoti vis sudėtingėjančius projektų rengimo reikalavimus.“

Savivaldybėje inicijuojami sveikatingumo ir saugios aplinkos kūrimo projektai. Nuo rugsėjo 1 d. 2 lopšeliai-darželiai pirmieji šalyje įgyvendins unikalią maitinimosi programą, kur vaikai bus maitinami maistu iš ekologiškų produktų.

Taip pat bus įgyvendinamas bendras VšĮ „Lions Quest Lietuva“ ir savivaldybės projektas „Socialinis emocinis ugdymas mokykloje“.

 

Gera mokykla – geri pasiekimai. Pagrindinė Ukmergės r. savivaldybės nuostata, mokyklų tinklo pertvarkos, aprūpinimo, pastatų renovacijos, tvorų įrengimo, mokinių pavėžėjimo ir maitinimo organizavimo, lėšų paskirstymo bei kiti sprendimai – dėl geresnių mokymosi pasiekimų. Todėl, anot mero, skatinamos įvairios investicijos.

Inovacijų diegimo skatinimas: projekte „Informatika pradiniame ugdyme“ dalyvaus 2 mokyklos; 2 mokyklos išbandys visos dienos mokyklos modelį; bus įgyvendinama Ukmergės krašto pažinimo programa; steigiama Inovacijų studija; Senamiesčio pagrindinėje mokykloje kuriama Gamtos mokslų laiptinė, observatorija ir meteorologinė stotelė; skatinamos veiklos „be sienų“, bendradarbiavimo tinklų kūrimas.

Įgyvendinami unikalūs socialinio ugdymo projektai, pavyzdžiui, „Garažas“, kur sukurtos produktyvaus mokymosi grupės, į kurias įtraukiami niekur nepritapę mokiniai.

 

„Supratimą, kas yra geras švietimas, jau seniai esame apsibrėžę Geros mokyklos koncepcijoje. Gera mokykla – tai geri mokinių pasiekimai, gera jų savijauta, maloni aplinka, inovatyvios klasės, šiuolaikinis ugdymas. Paprastai visų grupių interesai skiriasi. Geros mokyklos statusas pasiekiamas tada, kai visos šios grupės susitaria“, – švietimo sistemos pagrindinį lūkestį renginyje minėjo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Kuo daugiau gerųjų praktikų, tuo arčiau geros mokyklos…

 

Renatos Česnavičienės nuotraukos