Pagalba grįžusiems ir grįžtantiems

Miglė Lopetaitė

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kuruoja 10 lietuviškų formaliojo ugdymo mokyklų ir daugiau nei 200 pasaulio lituanistinių mokyklų veiklą. Užsienio lituanistinių mokyklų projektams ministerija šiemet paskirstė beveik 300 tūkst. eurų. Už šiuos pinigus vaikai atvyks į vasaros stovyklas ir ekspedicijas Lietuvoje, mokyklos pirks vadovėlius, grožinę literatūrą lietuvių kalba, tautinius kostiumus ir kitą tautinę atributiką, bus tęsiamas bendradarbiavimas su Lietuvos mokyklomis, tobulinama mokytojų kvalifikacija, vyks kiti edukaciniai renginiai Lietuvoje ir užsienyje.

Renatos Česnavičienės nuotr.

Apie problemas, su kuriomis susiduria iš užsienio grįžę vaikai, integraciją ir stereotipus „Švietimo naujienos“ kalbasi su švietimo, mokslo ir sporto viceministre Monika BILOTIENE.

 

Kokios pagalbos šiuo metu reikia ir ko gali tikėtis grįžtančių ir grįžusių į Tėvynę lietuvių šeimų vaikai? Pagaliau – kiek jų?

Statistikos departamento duomenimis, į Lietuvos mokyklas 2017 m. sugrįžo 519 vaikų. Daugiausia, jeigu žiūrėtume pagal amžių, tai 3–6 metų vaikai, jų yra 458.

Mokinių registro duomenimis, dažniausiai Lietuvos ugdymo įstaigas šiuo laikotarpiu pradėjo lankyti Lietuvos piliečiai, grįžę iš anglakalbių šalių – Jungtinės Karalystės ir Airijos (2017–2018 m. m. jie sudarė apie du trečdalius visų grįžusių Lietuvos piliečių iki 18 m. amžiaus); taip pat nemažai vaikų atvyko iš Rusijos Federacijos, Norvegijos, Baltarusijos, Ispanijos ir Vokietijos.

Šios tendencijos išsamiau aptariamos 2018 m. ministerijos atlikto tyrimo ataskaitoje, su kuria galima susipažinti ministerijos interneto svetainėje.

 

Su kokiomis problemomis Lietuvoje dažniausiai susiduria iš užsienio grįžę vaikai?

Visų pirma, keblumų kyla dėl lietuvių kalbos, dažniausiai žodyno ir tarimo, spragų. Nelengva priprasti ir naujoje vietoje. Dalis ikimokyklinio amžiaus vaikų, pasikeitus kultūrinei aplinkai, jaučiasi nepritapę darželio grupėje, mažai bendrauja su kitais vaikais, užsisklendžia. Psichologiniai ir socialiniai sunkumai taip pat yra susiję su vaiko charakterio savybėmis. Tarkime, intravertas, pasikeitus kultūrinei aplinkai, pritaps sunkiau. Todėl pedagogams svarbu laiku nustatyti individualius vaikų poreikius ir suteikti visokeriopą pagalbą. Vyresnio amžiaus vaikai dar susiduria ir su ugdymo sistemų skirtumais.

 

Ar šiuo metu jau yra imamasi konkrečių priemonių, siekiant pagerinti grįžusių vaikų integraciją?

Grįžusiam iš užsienio vaikui ugdyti skiriama 30 proc. daugiau lėšų. Mokyklos įpareigotos panaudoti jas pagal grįžusio mokinio poreikį, pavyzdžiui, skirti papildomų pamokų lietuvių kalbai mokyti ar pan. Grįžusiam mokiniui rekomenduojama sudaryti individualų ugdymo planą, numatant papildomas lietuvių kalbos ir kitų mokomųjų dalykų konsultacijas, švietimo pagalbos specialistų konsultacijos (ne tik vaikui, bet ir tėvams) ir kitą reikiamą pagalbą.

Lietuvių kalbos grįžę mokiniai gali būti mokomi trejopai. Jeigu vaikas visai nemoka lietuvių kalbos, iki metų jis gali mokytis išlyginamojoje klasėje ar mobiliojoje grupėje. Kitas būdas – mokytis kartu su visa bendraamžių klase, bet tam vaikui numatomi pagalbos būdai. Trečias būdas – kai vaikas kartu su kitais skirtingo amžiaus atvykusiais mokiniais papildomai mokosi lietuvių kalbos, o kitus dalykus, pavyzdžiui, technologijas, muziką ir kt., mokosi kartu su savo klase.

 

Kaip rodo 2018 m. atlikta ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų apklausa, dažniausiai mokyklose siūlomos lietuvių kalbos ir kitų mokomųjų dalykų konsultacijos žinių skirtumams sumažinti ir logopedo pagalba tarties ir žodyno problemoms spręsti. Taip pat gana dažnai naudojamasi kitų mokinių pagalba ir mentoryste. Populiarios ir neformalaus ugdymo paslaugos. Pavyzdžiui, 2017 m. rugsėjį Alytaus Likiškėlių pagrindinėje mokykloje atidarytas Lietuvybės centras siūlo neformalaus ugdymo veiklas ir individualius lietuvių kalbos užsiėmimus. Jei prastai moka lietuvių kalbą, vaikas patiria sunkumų ir kitose pamokose, nes jam sudėtingi kai kurie lietuviški terminai, – Lietuvybės centre dirbanti lituanistė teikia individualias konsultacijas.

 

Ar Lietuvoje pripažįstamas vaikų kitose šalyse pradėtas įgyti pradinis ar vidurinis išsilavinimas?

Visi grįžę iš užsienio vaikai integruojami į klases pagal amžių. Lietuvos teisės aktuose nustatyta, kad mokiniai, atvykę ar sugrįžę iš užsienio, būtų priimami mokytis kartu su bendraamžiais, o ne testuojamos ar kitokiais būdais tikrinamos jų žinios. Tad sugrįžę tėvai, auginantys mokyklinio amžiaus vaikus, gali iš karto kreiptis į mokyklą, priskirtą pagal gyvenamąją vietą, kurią deklaravo Lietuvoje, arba į kitą pasirinktą mokyklą, kuri gali priimti.

 

Kiek vidutiniškai gali užtrukti vaiko integracija į Lietuvos kontekstą – nuo kokių faktorių tai priklauso?

Apie metus, jeigu vaikas nemoka lietuvių kalbos.

 

Kurios Lietuvos mokyklos siūlo išlyginamąsias klases? Kaip vyksta toks mokymo procesas? Ar svarstoma apie tokių klasių populiarinimą?

Numatyta galimybė visoms mokykloms steigti tokias klases, nes mokyklinio amžiaus vaikai sugrįžta į įvairiose vietovėse esančias mokyklas. Išlyginamosios klasės arba mobiliosios grupės sudaromos mokyklos steigėjo (paprastai tai savivaldybė) sprendimu. Išlyginamosios klasės sudaromos palyginti retai, pavyzdžiui, praėjusiais mokslo metais veikė 7 tokios klasės. Jei tokia klasė sudaroma, lietuvių kalbai mokyti skiriama nuo 20 iki 25 valandų per savaitę. Mokoma pagal A1, A2 ir B1 programą. Žinoma, išlyginamosios klasės paprastai steigiamos tose mokyklose, kuriose mokosi daugiau iš užsienio atvykusių mokinių. Pavyzdžiui, Tauragės Jovarų pagrindinėje mokykloje pernai mokslo metais veikusi išlyginamoji klasė buvo įsteigta po to, kai į mokyklą ir savivaldybę kreipėsi septynių iš užsienio grįžusių vaikų tėvai. Kai kurie vaikai visiškai nemokėjo lietuvių kalbos. Mokykla sudarė individualius ugdymo planus ir pradėjo juos mokyti pritaikydama išlyginamosios klasės ugdymo programą. Buvo įdarbinta mokytoja lituanistė, turinti patirties mokyti kitakalbius vaikus lietuvių kalbos. Po metų jie visi sėkmingai integravosi į bendras klases.

 

Ar turime mokyklų, teikiančių nuotolinį kalbos mokymą?

Taip, tokių mokyklų yra. Nuotolinį mokymą Lietuvoje teikia 5 akredituotos mokymo įstaigos: Šiaulių „Sandoros“ progimnazija, Šiaulių Simono Daukanto gimnazija, Vilniaus Ozo gimnazija, Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centras, Kretingos rajono švietimo centras. Šios ugdymo įstaigos turi visas reikiamas priemones, kad galėtų informacinėmis ir komunikacinėmis priemonėmis bei technologijomis organizuoti ugdymo procesą įvairiose vietose esantiems mokiniams. Tačiau tyrimai parodė, kad nuotolines konsultacijas teikia ir daugiau mokyklų. Ypač tos, iš kurių nemažai mokinių išvyko gyventi į užsienį. Tad, be jau minėtų, nuotoliniu būdu konsultuoja dar bent 15 Lietuvos mokyklų.

 

Kokias nepagrįstas baimes ar stereotipus dėl grįžusių vaikų mokymo Lietuvoje girdite iš emigrantų? Ar galima juos paneigti?

Teko girdėti, jog emigrantai dažnai nuogąstauja, kad į jų vaikus bendraamžiai ir mokytojai iš anksto žiūrės neigiamai, bijo, ar vaikai pritaps, galbūt bendraamžiai ims šaipytis dėl tarties riktų ar pan. Nuogąstauja, ar vaikams pavyks viską suprasti ir mokytis lietuviškai, galbūt užgrius per didelis krūvis, nes reikės papildomų kalbos pamokų, gal net samdytis korepetitorius…

Atsižvelgę į reemigrantų vaikų patirtį, naujuose bendrojo ugdymo planuose, kurie įsigalios nuo kitų mokslo metų, pakoregavome vaikų, grįžtančių iš užsienio, ugdymo organizavimą. Sugrįžusio mokinio mokymas yra labai individualizuotas, priklauso nuo pasiekimų ir pagaliau – nuo švietimo sistemos tos šalies, iš kurios jis atvyko. Nauja tai, kad, sudarant grįžusio mokinio individualų planą, bus galima perskirstyti dalykų pamokas. Pavyzdžiui, jis kurį laiką gali nesimokyti anglų kalbos ar kitiems dalykams skirti mažiau pamokų. Perskirstytas pamokas bus galima panaudoti pagal mokinio mokymosi poreikius, pavyzdžiui, daugiau skirti lietuvių kalbai mokytis.

 

Kur tėveliai, kilus klausimų apie Lietuvos švietimo institucijas, gali rasti informacijos? Į ką jie gali kreiptis konsultacijoms?

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) savo interneto svetainėje sugrįžtantiems tėvams ir vaikams yra įdiegusi informacinę pagalbos sistemą, kuri veikia „vieno langelio“ principu. Asmuo gali tiesiogiai iš ministerijos interneto svetainės parašyti klausimą, į kurį neužtrukdami atsakys Užsienio lietuvių skyriaus darbuotojai.

ŠMSM rengia ir mokykloms pateiks rekomendacijas dėl sugrįžusių vaikų integracijos. Rekomendacijose bus apžvelgiami sugrįžusių mokinių priėmimo į mokyklas, jų ugdymo organizavimo ir turinio, finansavimo, stebėsenos ir kiti klausimai. Labai skatiname mokyklas, kad daugiau taikytų individualaus ugdymo planus.

 

Dėkojame už mums skirtą laiką.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *