Pagalba grįžtantiesiems

Įpusėjus vasarai švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius susitikime su Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininke Dalia Henke, PLB atstove Lietuvoje Vida Bandis ir Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos centro valdybos pirmininku Laurynu R. Misevičiumi pristatė vis labiau Lietuvoje stiprinamą mokyklų tinklą, skirtą iš užsienio grįžtantiems ar į Lietuvą atvykstantiems vaikams priimti. Nuo rugsėjo šiame tinkle veiks 22 Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus miestų ir Kauno, Mažeikių, Tauragės ir Marijampolės rajonų mokyklos, turinčios patirties šioje srityje. Vėliau mokyklų tinklas bus plečiamas ir aprėps visas Lietuvos savivaldybes.

 

Naujaisiais mokslo metais intensyviai rengiamasi įdiegti sistemą, leidžiančią kiekvienai mokyklai, į kurią iš užsienio atvyksta mokinys, nuo pirmos dienos suteikti jam visokeriopą pagalbą. Sudarytas geriau atvykusius mokinius pasirengusių priimti mokyklų tinklas, rengiamos rekomendacijos mokykloms, metodinė medžiaga, planuojami seminarai ir finansavimo užtikrinimas steigiant mokytojo padėjėjo, mokinio asistento pareigybes. Integracijos priemonės ir diegimo etapai detaliai suplanuoti švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus pasirašytame integracijos plane.

„Laukiame visų, kurie panorės sugrįžti į Lietuvą. Ir sugrįžtančiai šeimai, ir mokyklai tai nemažas iššūkis, tačiau prasmingas. Todėl sutelktomis jėgomis tuos galimus sunkumus įveiksime, mokykloms, mokytojams suteiksime visą reikalingą pagalbą“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius.

 

Mokyklų tinklas padės atvykstančioms šeimoms lengviau surasti mokyklas, pasirengusias priimti jų vaikus, stiprins mokyklų pasirengimą užtikrinti ne tik mokymosi, bet ir socialinę, emocinę paramą vaikui. Mokyklos su kitomis dalysis patirtimi, metodine medžiaga.

Klaipėdos Vitės progimnazija, turinti 5 metų darbo su emigrantų vaikais patirtį, atvykusiam mokiniui sudaro individualų planą, jį konsultuoja ne tik mokytojai, bet, jeigu reikia, teikiama ir psichologo, socialinio pedagogo, logopedo pagalba, mokykla stengiasi palaikyti stiprų ryšį su mokinių tėvais. Ši progimnazija sulaukia mokinių iš Anglijos, Airijos, Norvegijos, Švedijos, Italijos, Japonijos. 2018–2019 m. m mokykloje mokėsi 12 sugrįžusių mokinių. Nuo šio rugsėjo planuoja atvykti dar 10.

 

„Labai nuoširdžiai ir stipriai atvykusiems mokiniams, ypač jeigu jie nekalba lietuviškai, padeda mokiniai savanoriai, – sako progimnazijos direktorės pavaduotoja, 2015 m. Meilės Lukšienės premijos laureatė Kristina Stankutė-Matė. – Apklausiame atvykusius mokinius ir tėvus, ar jiems užtenka pagalbos mokykloje, kas sekasi sunkiau, ir paskui pateikiame rekomendacijas mokytojams. Nuo kitų mokslo metų planuojame įsteigti klubą, į kurį susirinktume kas ketvirtį. Taip mokiniams iškylančius sunkumus galėtume spręsti iš karto.“

 

Šiaulių „Sandoros“ progimnazija beveik 10 metų teikia nuotolinį mokymą maždaug 200 tokiu būdu šioje mokykloje besimokantiems emigrantų vaikams. „Džiaugiamės, kad turime solidžią nuotolinio mokymo sistemą, veikiančią pasitelkus debesų kompiuteriją. Kadangi neretai mokome ir vyresnius vaikus, niekada nelankiusius mokyklos Lietuvoje, turime didžiulę integracijos patirtį. Visi mokytojai naudoja modernias virtualias mokymo aplinkas, reguliariai atnaujinama pedagogų kompiuterinė įranga, išbandome 3D klases, išmaniąsias grindis“, – sako Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos direktorius Kęstutis Šaltis.

 

Tinklą sudarančias mokyklas, jų teikiamas paslaugas grįžusiems ar atvykusiems vaikams, informaciją apie priėmimą ir kontaktus galima surasti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos interneto svetainės skiltyje „Grįžtantiesiems į Lietuvą“.

Integracijos plane taip pat numatyta parengti rekomendacijas dėl priėmimo, žinių įvertinimo, individualaus plano sudarymo, pažangos vertinimo pirmaisiais metais, neformaliojo švietimo veiklų panaudojimo sugrįžtančiųjų integracijai, finansavimo ir kitais klausimais. Mokytojams, vadovams, mokyklų socialiniams pedagogams, psichologams bus rengiami kvalifikacijos tobulinimo seminarai. Planuojami parengti du ugdymo organizavimo modeliai atvykusiems ir sugrįžusiems iš užsienio vaikams. Jie bus išbandomi 10-yje savivaldybių.

 

Numatoma skirti finansavimą, kad klasėse, kuriose mokosi sugrįžusių emigrantų vaikai, dirbtų du mokytojai ar mokytojo padėjėjai, mokinio asistentas. Lėšų poreikis šioms pareigybėms steigti planuojamas 2020 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos biudžeto plane.

Integracijos plane numatyta išplėsti nuotolinio mokymo tinklą ir patobulinti nuotolinio mokymo paslaugas. Taip pat numatoma praplėsti mokinių registro funkcijas, kad būtų fiksuojami ir sugrįžtantys iš užsienio mokiniai. Mokyklos, mokinių registre registruodamos į Lietuvą sugrįžusį mokinį, iš karto gautų priminimą apie jo ugdymui skiriamą 30 proc. didesnį valstybės finansavimą – tokios papildomos lėšos skiriamos jau ne vienerius metus.

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius birželį patvirtino rekomendacinę integruotą lituanistinio švietimo programą. Ji skirta ikimokykliniam, priešmokykliniam, pradiniam ir pagrindiniam ugdymui. Programoje integruojamas lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo turinys. Daugiau skirta užsienio lituanistinėms mokykloms, ji padėtų geriau pasirengti ir tiems, kurie iš anksto planuoja sugrįžti ir toliau mokytis Lietuvoje.

Programa skirta vaikams nuo dvejų iki šešiolikos metų amžiaus ugdyti. Programą sudaro keturios dalys pagal ugdymo pakopas: ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo dalis.

 

Užsienio lietuviams ji padės išmokti ar pasitobulinti lietuvių kalbą, ugdytis pilietiškumą, susipažinti su valstybės istorija ir kultūra ir kt. Programoje integruojamas lietuvių kalbos ir socialinis (kultūros, istorijos, geografijos ir pilietiškumo) ugdymas. Ji sudaryta atsižvelgiant į Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis, mokinių amžių ir lituanistinio švietimo valandų paskirstymą per metus.

Programoje akcentuojamas, pasinaudojant ir interneto galimybėmis, nuolatinio ryšio su Lietuva palaikymas, tėvų ir vietos lietuvių bendruomenės įtraukimas į bendrus socialinius projektus ir vaikų ugdymą, lituanistinio švietimo įstaigų bendradarbiavimas dalijantis gerąja patirtimi. Nuodugniai aprašoma, kokio amžiaus vaikai ir kaip turėtų mokėti kalbėti, suprasti lietuviškai pagal Bendruosius kalbų metmenis.

Kiekvienoje dalyje – nuo ikimokyklinio iki pagrindinio ugdymo – labai nuodugniai aprašoma, ko ir kaip mokyti atitinkamo amžiaus vaikus, kaip juos sudominti, pateikiama daug įvairių edukacinių žaidimų, užduočių pavyzdžių.

 

Lituanistinio švietimo integruotą programą parengė Lietuvos švietimo ekspertai, konsultuodamiesi su lituanistinių mokyklų mokytojais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtam sugrįžtančių iš emigracijos vaikų integracijos planui Vyriausybė pritarė gegužės pabaigoje.

 

Parengta pagal ŠMSM Komunikacijos skyriaus inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *