Nuotolinio ugdymo patirtys Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje

Janina Palenskienė
,
Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui

Tradicinio mokymo perkėlimas į virtualią erdvę, pakoregavo nusistovėjusią tvarką švietimo sistemoje, tapo nauju iššūkiu ugdymuisi pritaikyti šiuolaikines mokymosi ir komunikavimo galimybes. Karantinas patikrino pedagogų gebėjimą ne tik pasirinkti ir perprasti tinkamas mokymo(si) platformas, bet ir jų kolegialumą mokantis vieniems iš kitų, lankantis pamokose, dalijantis sėkmėmis bei kūrybiškai sprendžiant įvairias problemas.

 

Merkelio Račkausko gimnazijos komandai nuotolinio mokymo laikotarpis nebuvo labai sudėtingas, nes mokytojų kolektyvas, vadovaujamas direktorės Astos Žukauskienės, dirba sutelktai, organizuotai. Vyrauja bendri susitarimai, vieningos normos ir nuoširdus komunikavimas.

Keletas gimnazijos mokytojų sutiko pasidalyti nuotolinio darbo patirtimi su „Švietimo naujienų“ skaitytojais.

Lina Vičiulienė, biologijos mokytoja metodininkė: karantinas pakoregavo įprastą tvarką

 

Ruošiantis nuotoliniam mokymuisi iškilo daug klausimų: kaip bendrauti su mokiniais, kokią mokymosi platformą pasirinkti, ar mokymosi įrankiai tenkins mano ir mokinių individualius lūkesčius, kaip gauti kokybišką grįžtamąjį ryšį.

 

Išklausiusi nemažai internetinių seminarų apie vaizdo konferencijų įrankius ir mokymosi platformas, pritaikytas nuotoliniam mokymui(si), kaip pagrindinį biologijos ugdymosi lauką, pasirinkau virtualią mokymo aplinką „Moodle“, o vaizdo pamokoms – „Zoom“. Naudojau ir kitas programas: socialinį tinklą „Facebook“, pokalbių platformą „Messenger“, internetinį įrankį viktorinoms „Kahoot“, virtualią mokymo aplinką „Quizlet“, internetinę sistemą, padedančią ruoštis egzaminams „Egzaminatorius“, socialinį kanalą „YouTube“, virtualią mokymo aplinką „Learning Outcomes“.

 

Pasak mano 3-čios klasės mokinių, naudodamiesi šiomis interneto platformomis, jie galėjo savarankiškai mokytis biologijos neribojami: tapo nepriklausomi nuo vietos, mokėsi planuoti laiką, gilintis į dalyką pagal individualius poreikius ir galimybes. Atlikdami tiriamuosius darbus namuose, pavyzdžiui, stebėdami sėklų dygimą įvairiomis sąlygomis, mokiniai ugdė ir patyriminius gebėjimus. Jie tapo ne pasyviais stebėtojais, bet aktyviai įsitraukė į eksperimento modeliavimą, sudomindami ir šeimos narius. Tyrimo rezultatą – ridikėlio sėklos nedygo šaldytuve, o ant palangės sužaliavo, reikėjo pristatyti ne tik klasės draugams, bet ir paaiškinti smalsiems šeimynykščiams. Gyvenamoji aplinka netikėtai tapo mokymosi objektu – įdomiu ir įtraukiančiu.

 

Virtualią mokymosi aplinką „Moodle“ taikysiu ir tradiciniame mokymesi. Ši aplinka leidžia su mokiniais ir kolegomis dalytis temine medžiaga, nuorodomis, savarankiškų darbų užduotimis. Čia galiu kurti įvairiaplanes, diferencijuotas užduotis nuo testų su pasirenkamaisiais atsakymais iki esė rašymo. Tiesa, užduočių kūrimas atima daug laiko, bet analizuodama mokinių atsakymus galiu stebėti kiekvieno mokinio stipriąsias ir silpnąsias puses, numatyti tolesnę ugdymosi kryptį ir pritaikyti mokymą(si).

 

9–10 klasių mokiniai teigia, jog nuotoliniu būdu mokytis sudėtingiau. Pasirodo, jiems vis dar stinga mokėjimo mokytis kompetencijos. Tad nuotolinio mokymosi metu didesnį dėmesį skyriau įtraukiam temų aiškinimui, vizualizuojant mokymosi medžiagą. Būtent šiose klasėse pritaikiau „apverstos klasės“ metodą, įpareigojantį mokinius savarankiškai pasiruošti ir pamokos metu aktyviai atsakyti į klausimus, diskutuoti bei nebijoti klysti. Vaizdo pamokoms naudojau „Zoom“ programą, o pokalbiams „Chat“ įrankį. Tai tapo tarsi žaidybiniu elementu, visus mokinius įtraukiančiu aktyviai dalyvauti pamokoje, drąsiai išsakyti savo mintis bei pastebėjimus. Šis įrankis pasitarnavo ir refleksijų metu – galėjau greitai įvertinti visos klasės temos suvokimo lygį bei numatyti tolesnius žingsnius. Mokymasis tapo atviru mokinio ir mokytojo dialogu.

 

Mokymasis – unikalus procesas, jo sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių. Nuotolinis mokymas parodė, jog šiuolaikinė mokykla negali remtis tik tradiciniais metodais ir aplinkomis, būtina koja kojon žengti su naujausiomis technologijoms. Mokiniai, kaip ir mokytojai, pasiruošę pokyčiams, tikisi efektyvesnio, greitesnio, patrauklesnio bei paprastesnio ugdymosi įvairiose aplinkose. Tačiau jokiu būdu negalima nuvertinti žmogiškojo emocinio ryšio ir nuoširdaus komunikavimo svarbos.

 

Dainius Stasys, geografijos mokytojas ekspertas: mokiniams – geriausia ir patogiausia švietimo paslauga

 

Pasiruošimas nuotolinėms geografijos pamokoms brandintas nuo pat šio mokymo pradžios. Tvirtai žinojau, kad gausios vaizdo pamokos kenkia tiek mokinių, tiek mokytojų sveikatai. Tad ir vaizdo, ir garso norėjau tokio, kaip klasėje, kaip bendraudamas su toli gyvenančiais šeimos nariais, pokalbių programa „Skype“. Norėjau dirbti su mokiniais taip, kad jie girdėtų mane, matytų sukurtą pamokų medžiagą pateiktyse.

 

Lieku dėkingas geografijos dalyką kuruojančiai gimnazijos direktoriaus pavaduotojai ir kolegei istorikei, jos mane seniai ragino kurti pamokas, taikant informacines technologijas. Jos idealiai pravertė demonstruojant, aiškinant naują medžiagą. Pasirinkau populiariai mokytojų taikytą „Zoom“ vaizdo pamokų programą. Pasiteisino su kaupu. Mokiniai puikiai mane girdėjo ir matė mokomąją medžiagą.

 

Pamokose mokau gimnazistus taip, kad mano, kaip mokytojo, paslauga jiems būtų geriausia ir patogiausia. Išsiaiškinau, kad labiausiai mokiniams tinka vaizdo pamokos ir mokomoji medžiaga sudėta internetinėje erdvėje. Sutarėme, kad tinkamos sąlygos ir socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtoje klasės grupėje. Dabar žinau, kad tokias vaizdo pamokas galima transliuoti ir „Microsoft Teams“ platformoje ar interneto pokalbių programos „Gmail“ vaizdo konferencijoje.

 

Ypatingai džiugino aktyvus mokinių prisijungimas dalyvauti pamokose. Klausymasis ir girdėjimas pamokose – mokinių mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymas.

 

Nuo pat mokymo(si) pradžios didžiausias galvos skausmas – apklausų vykdymas. Norėjosi sąžiningumo, objektyvumo, nepaleisti žinių įgijimo su pasato (vėjo pavadinimas – aut. past.) gūsiu. Nesinorėjo pasiduoti šalyje plačiai nuvilnijusiai mokytojų ir mokinių nuomonei, kad „prasidėjo nusirašinėjimo era“. Nedvejodamas pasirinkau užduočių atlikimui ir vertinimui sukurtą „eTest.lt“ testavimo sistemą. Geografiškai tariant, manęs laukė nearti Kazachstano dirvonai. Tiesiogine to žodžio prasme teko stipriai „arti“ kuriant naujas užduotis internetinėje erdvėje. Sąžiningesniam atlikimui padėjo nustatytos laiko ribos, vaizdinės užduotys, teoriniai klausimai, galimybė atsakyti tiek patenkinamo, tiek pagrindinio, tiek aukštesniojo lygio klausimus. Sukūriau beveik 30 užduočių, pusę jų paskelbiau, kad laisvai galėtų naudotis Lietuvos geografai ir savarankiškai mokytis norintys mokiniai.

Aistė Daubarienė, chemijos mokytoja metodininkė: nuotolinės ir tradicinės chemijos pamokos nedaug kuo skyrėsi

 

Nuotolinis ugdymas visiems tapo tikru išbandymu. Reikėjo greitai prisitaikyti, perprasti naujus dalykus, rasti pačius tinkamiausius skaitmeninius įrankius sau ir mokiniams. Manau, pavyko visai neblogai. Didelio streso patirti neteko, nes nemažai įvairių platformų naudojau ir anksčiau. Bendrauti su mokiniais, pamokoms, siųsti užduotis bei grįžtamąjį ryšį gauti dažniausiai naudojau dvi platformas – vaizdo pamokų aplinką „Zoom“ ir virtualią mokymosi aplinką „Edmodo“. Taip pat derinau du mokymo metodus – įprastą, kai naują temą išaiškindavau bei „apverstos klasės“, kai mokiniai, naudodamiesi įvairiomis pateiktomis nuorodomis, vaizdo medžiaga, temą aiškindavosi savarankiškai. Tada pamokoje kartu sudėliodavome esminius akcentus, spręsdavome praktines užduotis.

 

Nuotoliniam mokymui naudojau dokumentų kamerą. Kadangi įprastose pamokose mokiniams rašydavau daug įvairių reakcijų ir uždavinių pavyzdžių, tą patį puikiai dariau pasinaudodama dokumentų kamera. Tai daug paprasčiau ir greičiau nei rašyti vaizdo pamokų aplinkos „Zoom“ baltoje lentoje. Dokumentų kamerą naudojau ir užduotis pateikti. Vaizdo pamokų aplinkos „Zoom“ baltoje lentoje įvairias užduotis atlikti kviesdavau mokinius.

 

Chemijos pamokos neįsivaizduojamos be bandymų. Naudojau filmuotus eksperimentus, mokomąją programą „Saugi chemija“, platformoje „Ugdymo sodas“ esančias skaitmenines priemones. Mokiniai savarankiškai atliko kelis virtualius laboratorinius darbus, pavyzdžiui, gamino stiklą.

 

Refleksijai bei greitam patikrinimui pritaikiau internetinį įrankį viktorinoms „Kahoot“ ir pateikčių rengyklę „Mentimeter“, o įsivertinimą mokiniai atliko virtualioje mokymosi aplinkoje „Edmodo“.

 

Nuo pat pirmų nuotolinio ugdymo savaičių su mokiniais derinome darbų apimtis. Jiems skyriau nedideles apklausas apie tai, kaip sekasi, ar tenkina naudojamos platformos bei priemonės. Pats geriausias įvertinimas man – mokinių išsakyta mintis, kad chemijos pamokos mažai kuo skyrėsi nuo vykusių mokykloje, todėl jiems nekilo didelių sunkumų prisitaikyti mokytis nuotoliniu būdu.

 

 

2019–2020 mokslo metai mokytojams ir mokiniams liks atmintyje kaip naujų išbandymų, būdų ir kelių mokymui ir mokymuisi ieškojimas, radimas, tobulinimas ir taikymas. Šis laikotarpis dar kartą patvirtino, jog pati didžiausia vertybė mokykloje – bendradarbiavimas, dalijimasis patirtimi. Nuotolinio mokymo(si) patirtis bus pritaikyta ir kitose panašiai susiklosčiusiose situacijose. Toks mokymas nebekels baimės, jam jau pasiruošta.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *