Nuotolinio mokymo pradininkai Lietuvoje

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Pasaulinei sveikatos organizacijai paskelbus korona viruso pandemiją, daugelyje pasaulio šalių mokyklos priverstos stabdyti jose vykstantį ugdymo procesą ir skelbti mokinių atostogas (Lietuvoje jos paskelbtos Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu) arba mokymąsi tęsti nuotoliniu būdu. Gerai tik tai, kad tokia situacija susiklostė dabar, o ne, pavyzdžiui, prieš 20–30 metų: šiuo metu turime daug galimybių dirbti ir mokytis, daugelį paslaugų ir prekių užsisakyti virtualiai, net laisvalaikį galime leisti virtualiose bibliotekose ar koncertų salėse, dauguma iš mūsų namuose turi kompiuterius bei kitas išmaniąsias technologijas. Tačiau vien teorinių galimybių gali nepakakti. Norint perkelti mokymo procesą į virtualią erdvę, reikia ir žinių bei praktikos. Tuo įsitikinti padeda ir Vilniaus Ozo gimnazijos, vienintelės Lietuvoje vykdančios ugdymą ne tik tradiciniu, bet ir nuotoliniu būdu, patirtis, kuri šalies mokykloms šiandien kaip niekad aktuali. Todėl paprašėme šios ugdymo įstaigos direktoriaus pavaduotojų ugdymui Vildos Skairienės ir Dovilės Balcevičienės atsakyti į keletą svarbių klausimų.

 

Nuo ko pradėti mokyklai įgyvendinti nuotolinį mokymą, jei ji niekuomet nėra to dariusi?

Pradėdama įgyvendinti nuotolinį mokymą, mokykla turi turėti prieigą prie nuotolinio mokymo aplinkos, paruošti ugdymo turinį el. formatu (elektronines pamokas su teorine medžiaga, iliustracijomis, vaizdo komentarais, namų darbais ir užduotimis, savitikros testais ir kt.). Taip pat – itin svarbios komandos informacinių komunikacinių technologijų (IKT) ir darbo nuotolinio mokymo erdvėje kompetencijos.

 

Kokius esminius dalykus ugdymo įstaiga turi žinoti / suvokti, pradėdama nuotolinį ugdymą?

Nuotolinis mokymas reikalauja labai daug žmogiškųjų išteklių (reikalingi kompetentingi mokytojai informacinių technologijų specialistai, konsultantai), daug laiko sąnaudų, finansinių išteklių. Nuotolinis mokymas – sudėtinga sistema, privalanti turėti aiškiai reglamentuotą nuotolinio darbo, mokymosi ir vertinimo tvarką. Nuotolinio mokymo klasių mokytojo darbas – sudėtingas ir reikalaujantis daug laiko resursų: reikia vertinti kiekvieno mokinio kiekvienos pamokos veiklą, komentuoti ir pateikti rekomendacijas bei siūlymus, kurti ir vertinti atsiskaitomuosius darbus, nuolat tobulinti el. pamokų turinį.

 

Nuotoliniu būdu dirbate beveik 20 metų, nuo ko viskas prasidėjo, kaip kilo tokia idėja / poreikis, su kokiais iššūkiais susidūrėte ir kaip juos įveikėte?

Vilniaus Ozo gimnazija 2001 m. pradėjo nuotolinio mokymo eksperimentą ir iki 2003 m. savarankiškai sukūrė elektroninę 10 klasės kurso versiją, pradėjo mokymą nuotoliniu būdu internete. Mokymui naudojama virtuali mokomoji aplinka „Moodle“.

 

Gimnazijoje nuo 2001 m. veikė vakarinės-pamaininės VIII–X klasės dirbančiam jaunimui. Beveik visi jose besimokantys moksleiviai dirbo ne tik dieninį, bet ir pamaininį darbą, todėl negalėjo lankyti visų pamokų ir išreiškė pageidavimą mokytis nuotoliniu būdu.

 

Nuotolinis mokymosi metodas tapo būtinas ir pageidaujamas Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) auklėtinių, kurie taip pat mokėsi mūsų gimnazijoje. Daugelis jų treniravosi ir ilgą laiką leido užsienyje, taip iškrisdami iš nuosekliojo mokymosi sistemos. Mokantis nuotoliniu būdu, jiems atsirado galimybė likti Lietuvos švietimo sistemoje ir laiku įgyti pagrindinį išsilavinimą. Sužinoję apie nuotolinį mokymą, į mokyklos administraciją kreipėsi tėvai, kurių vaikai turi psichologinių problemų, fizinę negalią. Suteikus galimybę šiems vaikams įgyti reikiamą išsilavinimą, juos įtraukėme į socialinį visuomenės gyvenimą.

 

Iš Lietuvos į užsienio šalis gyventi ir mokytis išvyksta vis daugiau mokinių, todėl atsiranda poreikis ieškoti alternatyvių kelių, kaip tęsti mokslus lietuvių kalba, toliau ugdyti tautiškumą – puoselėti gimtąją kalbą, mokytis Lietuvos istorijos ir geografijos. Taip pat nuotolinis mokymas suteikia „antrąją galimybę“ grįžti į švietimo sistemą ir suaugusiems, kurie savo laiku dėl tam tikrų priežasčių neįgijo pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo. Kadangi šie žmonės susidūrė su įvairiomis socialinėmis problemomis, jiems mokslas mokykloje buvo neprieinamas.

 

Trumpai papasakokite apie įvairias ugdymo proceso formas, kurias naudojate: lankstų pamokų, konsultacijų ir darbų atlikimo tvarkaraštį, mokytojų konsultacijas naudojantis „Skype“ programa, el. pamokas, elektronines (EMA) pratybas bei elektroninius vadovėlius.

2005 m. Europos Sąjungos (ES) ir tuometinė Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija bei Ozo gimnazija vykdė projektą „Nuotolinio mokymo(si) kursas X–XII klasei“, o 2006 m. – „Nuotolinio mokymosi kursas VIII–IX klasei“. Šie projektai leido per trejus metus gimnazijoje sukurti šiuolaikinę techninę, programinę, dalykinę ir metodinę nuotolinio mokymo bazę. 2010–2012 m. gimnazija vykdė ES ir Lietuvos Respublikos bendrai finansuotą projektą „Inovatyvių e-mokymo(si) priemonių kūrimas ir diegimas nuotolinio mokymo(si) pamokose: e-mokymo(si) objektai 11–12 klasėms ir virtualios mokytojų paskaitos 9–10 klasėms“.

 

Šiuo metu gimnazijoje yra paruoštas nuotolinio mokymo kursas, pritaikyta metodika ir vyksta mokymas 1–8 ir I–IV (9–12) gimnazijos klasėse bei lituanistinis mokymas 1–8 ir I–IV gimnazijos klasėse (mokiniai gali mokytis tik lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos, etnokultūros). Sukūrėme ir į „Moodle“ nuotolinio mokymo aplinką iš viso įkėlėme 12 750 pamokų bei 9 000 vaizdo paskaitų. 8–12 klasėms sukurta apie 1 630 kontrolinių testų, 1–8 lituanistinio mokymo klasėms jų parengta apie 300. Iš viso 8–12 klasėms sukurta apie 1 400 el. mokymo priemonių.

 

Kiekvienos klasės kursas suskirstytas į konkrečias pamokas ir adaptuotas specifiniams IKT reikalavimams. Pamokos interaktyvios, o mokinių darbai vertinami ir recenzuojami komunikuojant elektroniniu paštu bei „Skype“ programa. Elektroninėse pamokose – daug vaizdo ir garso medžiagos, savikontrolės ir kontrolinių darbų testų, papildomų interneto adresų. Kiekvienam mokomajam dalykui yra paruošta tiek pamokų, kiek reikalauja atitinkamos klasės ugdymo planas. Visos pamokos surašytos į tvarkaraštį, kuris savo struktūra yra analogiškas tradiciniam savaitiniam pamokų tvarkaraščiui, pavyzdžiui, per savaitę būna dvi istorijos, keturios matematikos pamokos ir t. t. Kiekvieną pamoką mokiniai konsultuojami, vertinami, atlieka užduotis, jiems užduodami namų darbai ir t. t. Maždaug kartą per mėnesį mokytojo nustatytą dieną vyksta kiekvieno dalyko vertinamasis testas. 1–8 klasių mokiniams namų darbai skiriami „Moodle“ aplinkoje ir EMA pratybose.

 

Didelis patogumas yra tai, kad mokiniai gali atlikti užduotis bet kuriuo paros metu ir bet kurią savaitės dieną. Esant rimtam pagrindimui, mokytojas turi teisę atidėti užduočių atlikimo terminą ilgesniam laikui.

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) ir Brandos egzaminus mokiniai laiko pagal PUPP ir egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką. Lietuvių kalbos ir matematikos dalyko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus galima laikyti naudojantis „Skype“ programa, o egzaminus būtina laikyti specialiose grupėse su kitais Vilniaus miesto mokiniais Savivaldybės paskirtoje vietoje. Sėkmingai baigę kursą mokiniai gauna valstybės pripažintus išsilavinimą patvirtinančius dokumentus.

 

Kaip dėl muzikos, kūno kultūros, choreografijos, technologijų ir pan. praktinio pobūdžio pamokų – kaip organizuojate jas?

Fizinio lavinimo pamokose yra daug mokytojų sukurtos vaizdo medžiagos, pagal kurią mokiniai privalo atlikti užduotis, nusifilmuoti ir atsiųsti vaizdo įrašą. Mokiniai sportuoja ir sporto klubuose, siunčia vaizdo medžiagą.

 

Dailės ir technologijų pamokose pateikiama tiek teorinė, tiek praktinė medžiaga, mokytojo vaizdo paskaitos, kuriose demonstruojama kūrinio atlikimo technika, praktinio darbo žingsniai ir kt. Mokiniai kuria darbus, juos siunčia mokytojams.

 

Muzikos pamokose pateikiama visa garso, vaizdo ir teorinė medžiaga, daug mokytojos garso įrašų. Mokiniai dainuoja, muzikuoja, siunčia vaizdo įrašus, dainuoja karaoke ir kt.

 

Nuotoliniu būdu kviečiate mokytis ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius – ar daug norinčiųjų sulaukiate, kiek jų mokosi (atskirai vaikų ir suaugusiųjų) šiuo metu?

Nuotoliniu būdu kasmet mokosi apie 1 500 mokinių, iš jų – apie 100 suaugusiųjų.

 

Gimnazijos interneto svetainėje skelbiama, kad jau 2007–2008 m. m. nuotoliniu būdu mokėsi apie trys šimtai mokinių iš Lietuvos, Norvegijos, Airijos, Anglijos, Ispanijos, Belgijos, Gruzijos, Japonijos, Izraelio, JAR, JAV, Vokietijos ir kt., tarp kurių ir 5 neįgalūs asmenys, 18 moterų, auginančių mažus vaikus, 3 nėščios moterys, 4 aukšto meistriškumo sportininkai, 27 su tėvais išvykę į užsienį jaunuoliai. Apie 30 jaunuolių, besimokančių užsienio mokyklose, „Ozo“ gimnazijoje mokosi tik lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos modulių. 2006 m. vidurinę mokyklą baigė ir sėkmingai valstybinius bei mokyklinius egzaminus išlaikė pirmoji „nuotolinukų“ abiturientų laida, 2007 m. – antroji.

 

Dėkoju už pokalbį.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *