Nuotolinio mokymo organizavimo patirtis naudojant „Office 365“ programą „Teams“

Vilma Milašiūnaitė
,
Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Gegužės 12 d. Kauno pedagogų kvalifikacijos centras, tęsdamas vertingos patirties sklaidą pedagoginei bendruomenei, kartu su Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos mokytojų komanda surengė jau trečiąjį metodinį renginį „Nuotolinio mokymo organizavimo patirtis naudojant „Office 365“ programą „Teams“. Kaip sekasi organizuoti nuotolinį mokymą(si), patirtimi dalijosi direktorė dr. Dalia Lapėnienė, mokytojos Egidija Diminskienė, Vilma Randienė, Dovilė Maskvytienė, logopedė-specialioji pedagogė Lina Jūraitienė.

 

„Įpusėjus aštuntai savaitei visos mokyklų bendruomenės jau yra įveikę du didžiulius iššūkius – karantiną ir nuotolinį mokymą“, – referavo mokyklos direktorė. – Paklausite, kas bendra tarp šių iššūkių? – atsakome: tai, kad patys įsisąmoninome, ką reiškia gyventi nuolatinėje kaitoje. Todėl, nuotolinis mokymas, kaip antrasis iššūkis prieš aštuonias savaites, jau po kelių savaičių virto unikalia mokymosi patirtimi, kuomet per labai trumpą laiką įgyta daug žinių, iš esmės patobulinti kompiuterinio raštingumo gebėjimai, įgyti nuotolinio mokymo įgūdžiai, o mokyklos renginiai ir tradiciniai projektai persikėlė į kitą – virtualią erdvę. Šį mokymosi procesą lydi ne tik įtampa, nerimas, bet ir bendruomenės susitelkimas, kolektyvinis mokymasis, motyvacija ir siekis teikti aukščiausios kokybės nuotolinį mokymą, pateisinant „Microsoft“ mokyklos vardą.

Trečia mokymų dalis skiriama nuotolinio mokymosi proceso refleksijai: kaip, įgyvendinant nuotolinį mokymą, keitėsi prioritetai, kompetencija, IT raštingumas, ugdymo kokybė. Įgyta patirtis – neįkainojama ir tikrai bus taikoma ateityje. Galime drąsiai sakyti, jog jau šiandien nuotolinis mokymas visam laikui keičia Lietuvos švietimą“, – teigia dr. D. Lapėnienė.

 

Analizuojant pastarųjų dvejų mėnesių mokyklos nuotolinio mokymo patirtį, galima išskirti keturis nuotolinio mokymo įgyvendinimo etapus – jų metu skyrėsi prioritetai ir akcentuojamos kompetencijos.

Pirmosios dvi savaitės – planavimo etapas. Jo metu aktualiausia buvo sukurti bendruomenės poreikius atliepiančią nuotolinio mokymo organizavimo tvarką, skirtingų bendruomenės narių poreikius atliepiančias nuotolinio mokymo organizavimo taisykles, nuotolinio mokymo planavimo šablonus ir, svarbiausia, – sutelkti bendruomenę, įsipareigoti laikytis susitarimų, neieškoti paprastesnių kelių, pasitikėti vadovų kompetencija. Šio etapo metu, mokytojai dalyvavo gausybėje mokymų, organizuojami vidiniai mokymai, o mokytojams ir mokiniams suteikta pagalba, susijusi su IT sritimi.

 

„Teams“ aplinkoje yra daugybė galimybių ir funkcijų, kurių buvo mokomasi nuosekliai: pradedant paprastesnėmis ir pereinant prie sudėtingesnių.

Pirmojo etapo metu perpratome paprasčiausias „Teams“ funkcijas: prisijungti prie „Teams“ aplinkos, skelbti informaciją įrašų skiltyje, planuoti pamokų tvarkaraštį, jungtis į vaizdo pamokas, įkelti pamokų medžiagą ir skirtukus, iš „Teams“ nukreipiančius į kitas, dažnai naudojamas, mokymosi svetaines ar programas.

 

Antrojo etapo prioritetas – prisitaikymas prie pasikeitusios ugdymo organizavimo formos. Jo metu įsitraukė mokiniai, jiems reikėjo perduoti visus tuos dalykus, kurių dvi savaites mokėsi mokytojai. Sėkmę tiesiogiai lėmė bendrųjų kompetencijų ir motyvacijos lygis. Šio etapo metu, svarbiausiu iššūkiu tapo mokinių saugumo užtikrinimas, pagarba paremtos mokymosi aplinkos kūrimas, mokymosi bendradarbiaujant metodų perkėlimas į virtualią aplinką. Pradėti naudoti sudėtingesni funkcionalumai „Teams“ aplinkoje: Pamokų bloknotas, Užduotys, Apklausos. Aktyviai eksperimentuota su įvairiomis turinio kūrimo programomis ir svetainėmis, siekiant sukurti diferencijuotas, mokinių gebėjimų lygį atitinkančias užduotis.

 

Trečiojo etapo metu susitelkta į pagalbą mokiniams, kuriems nesiseka visaverčiai dalyvauti nuotolinio ugdymo procese. Optimizuotas švietimo pagalbos teikimas – pasitelktos mokytojo padėjėjos, bibliotekininkė. Didžioji dalis mokytojų išmoko naudotis visomis programos funkcijomis ir pamokos užduotis realizuoti „Teams“ aplinkoje.

Mokiniai taip pat iš naujo perkūrė mokymosi procesą, susirūpino savo pasiekimais ir artėjančio antrojo pusmečio rezultatais.

 

Ketvirtojo etapo prioritetas – nuotolinio mokymo proceso tobulinimas. Mažėjant su technologijų naudojimu susijusių sunkumų, gerėjant IT raštingumui, vis daugiau dėmesio skiriama pedagogikai ir psichologijai, asmenybės bendrųjų kompetencijų ugdymo galimybei, mokyklos bendruomenės tradicijų perkėlimui į virtualią aplinką, vykdomų projektų įgyvendinimui, neformalaus vaikų švietimo veikloms bei bendradarbiavimui su tėvais.

 

Patirtis leidžia suprasti ir teigti, jog nėra stebuklingų programų ir aplinkų, išspręsiančių problemas, kurias gali išspręsti tik mokytojas: motyvacijos, atsakomybės, sąžiningumo, savireguliacijos, mokėjimo mokytis, mokėjimo pateikti savo mokymosi rezultatus, bendradarbiavimo ir kt. Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduriame šiandien, – mokinių mokymosi krūvio optimizavimas, kuris gali būti efektyviai sprendžiamas aktyviai bendradarbiaujant mokiniams ir mokytojams bei gilinantis ir suprantant vieniems kitų poreikius.

 

Komandinis darbas ir bendradarbiavimo ugdymas nuotolinio mokymosi būdu – labai svarbus ateinančio laikotarpio prioritetas. Mokinių ir mokytojų socialinių ir emocinių poreikių tenkinimas leidžia efektyviau susikaupti, įsitraukti ir mokytis, priimti apgalvotus ir visų bendruomenės narių poreikius atliepiančius sprendimus, puoselėti pozityvius bendruomenės narių tarpusavio santykius, kokybiškai atlikti užduotis bei prisidėti prie bendruomenės narių sveikatos stiprinimo.

Įgudus naudotis technologijomis, įgavus pasitikėjimo jomis, grįžtama prie pamatinių pedagoginių principų, iš naujo atrandamų nuotolinio mokymosi kontekste.

 

Nuotolinio mokymosi patirties refleksija dalijosi priešmokyklinio ugdymo mokytoja E. Diminskienė, pradinio ugdymo mokytoja V. Randienė, logopedė-specialioji pedagogė L. Jūraitienė bei neformaliojo ugdymo (muzikos) mokytoja D. Maskvytienė. Jos dirba su mokiniais, kuriems pradėti kokybiškai mokytis nuotoliniu būdu, buvo sunkiausia. Jų mokiniai jauni, neturintys informacinių technologijų pamokų savo ugdymo plane, stokojantys savarankiškumo ar kitų bendrųjų kompetencijų, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Negalėtume sakyti, kad technologijų naudojimas ugdymui buvo šių mokytojų stiprioji sritis iki nuotolinio mokymo pradžios. Technologijas jos taikė tiek, kiek būtina kokybiškam darbui. Praėjus dviems mėnesiams suprantame, kad jos, bei kiti mokyklos mokytojai ir specialistai, perėmė, mokykloje technologijas aktyviai taikančių mokytojų patirtį, ir sukūrė veiksmingą nuotolinio mokymo sistemą labai tinkančią jų mokiniams.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.