Nuo pedagogo iki švietimo institucijos vadovo

Gegužės pradžioje vyko Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos (VDU ŠA) organizuotas internetinis seminaras „Profesinis kelias nuo pedagogo iki švietimo institucijos vadovo“. Renginyje diskutuota apie vadovų poziciją švietimo sektoriuje, papasakota, kaip Nacionalinėje švietimo agentūroje (NŠA) vyksta jų vertinimas, pristatyta VDU ŠA švietimo vadybos magistrantūros programa – apie ją pasakojo ir studentės, ir profesorė. Seminarą vedė Linas Jašinauskas, VDU ŠA Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo studijų programų grupės vadovas.

Kokių vadovų laukia mokyklos?

Švietimo sistema laukia besimokančio, energingo, turinčio humoro jausmą, empatiško, komandos žmogaus – vadovo, kurio įgūdžiai, žinios, gebėjimai, vertybinės nuostatos ir asmeninės savybės yra vertinamos pakankamai.

 

Algirdas Kęstutis Rimkus, Panevėžio rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas pasakojo, kad reikalavimai, kokių ugdymo įstaigų vadovų laukia savivaldybės ir mokyklos, reglamentuoti ministro įsakymu ir išsakė mintį, leisti mokyklų vadovus vertinti nuotoliniu būdu, pabandyti tai keliose mokyklose, nes karantinas užsitęsė ir neaišku, kada jis baigsis. „Švietimo sistema laukia besimokančio, energingo, turinčio humoro jausmą, empatiško, komandos žmogaus – vadovo, kurio įgūdžiai, žinios, gebėjimai, vertybinės nuostatos ir asmeninės savybės yra vertinamos pakankamai. Panevėžio rajone šiuo metu trūksta 3 mokyklų direktorių. Kol kas juos pavaduoja šalia esančių mokyklų direktoriai, gaunantys trečdaliu didesnius atlyginimus, skelbiami konkursai užimti laisvas vietas“, – situaciją nupasakojo A. K. Rimkus.

 

Snieguolė Dinapienė, Nacionalinės švietimo agentūros Stebėsenos ir vertinimo departamento Vertinimo skyriaus metodininkė, VDU ŠA Švietimo vadybos magistrantūros studijų programos magistrantė teigė, kad valdyti šiuolaikinę mokyklą – tai žvelgti į priekį, galvoti kaip iš tradicinės, žinių suteikiančios mokyklos, tapti nuolat besimokančia, kuriančia ir keičiančia, mokinių ir visuomenės poreikius atliepiančia mokykla. Visa tai priklauso nuo vadovo. Vadovauti šiuolaikinei mokyklai gali vadovai, gebantys valdyti kaitos procesus, tobulinantys vadybos gebėjimus, galintys būti puikiais lyderiais.

Vadyba švietimo įstaigoje apima bendruosius gebėjimus, vadovavimą žmonėms, ugdymo procesui, gebėjimą suburti komandą, į mokymosi procesą įtraukti tėvus, mokytojus, mokinius, turinio vadybą ir konfliktinių situacijų sprendimą. Kaip jau minėjo A. K. Rimkus, reikiamos kompetencijos ir subkompetencijos aprašytos dokumentuose, juose nurodyta, kaip savivaldybėse vyksta konkursas, kokie dokumentai reikalingi, vertinimo procedūros ir t. t. Būsimasis vadovas turi būti įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, pedagogo kvalifikaciją, bakalauro arba magistro laipsnį; turėti 3 metų pedagoginio darbo stažą arba švietimo vadybos kvalifikacinį laipsnį ir 3 metų profesinės veiklos patirties. Jeigu vadovas pretenduoja į neformaliojo švietimo įstaigos vadovus, jam reikia išklausyti pedagoginį psichologinį kursą, ir turėti ne mažiau kaip 2 metų pedagoginio darbo stažą arba profesinės veiklos patirties. Jei ketinama tapti švietimo pagalbos įstaigos vadovu, reikia turėti magistro laipsnį ir ne mažiau kaip 3 metų profesinės veiklos patirties. Norint tapti vadovu taip pat reikia turėti ne mažiau kaip 1 metų vadovavimo suaugusių asmenų grupei patirties, mokėti naudotis informacinėmis technologijomis, ne žemesniu kaip B1 lygiu mokėti užsienio kalbos, būti nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta LR švietimo įstatyme.

 

Kas yra tos vadovavimo kompetencijos? Jos apima visumą. Tai bendrieji ir specialūs gebėjimai. Visus vadybos gebėjimus, vadybines kompetencijas vertina NŠA ir savivaldybės. Vadybinių kompetencijų yra dešimt: penkios iš jų – bendrosios (asmeninio veiksmingumo, strateginio mąstymo, pokyčių valdymo, mokėjimo mokytis, vadovavimo žmonėms), o kitos penkios – vadovavimo sričių (strateginio švietimo įstaigos valdymo, vadovavimo ugdymui ir mokymuisi, vadovavimo pedagogų kvalifikacijos tobulinimui, švietimo įstaigos procesų išteklių valdymo ir švietimo įstaigos partnerystės ir bendradarbiavimo). Visas bendrąsias kompetencijas ir vieną vadovavimo vertina NŠA; keturios vadovavimo kompetencijos vertinamos konkurso atrankoje savivaldybėje. Kiekviena kompetencija turi subkompetencijas, įvertinus jas – rezultatai susumuojami, išvedamas vidurkis.

Kaip vyksta vadovų vertinimai ir kas juose vertinama?

 

S. Dinapienė apie kompetencijas papasakojo išsamiau. Asmeninis veiksmingumas – pasitikėjimas savimi ir atvirumas, vertinama, kaip pretendentas atskleidžia savo tikėjimą atlikti užduotis, gebėjimą savarankiškai spręsti problemas, tinkamai reaguoti į nesėkmes; vertinama pagarba sau ir kitiems; kaip pretendentas atskleidžia gebėjimą kurti ir pateikti naujas, originalias idėjas, matyti stereotipus, strategiškai keisti arba plėtoti esamas ugdymo priemones arba programas; vertinama pretendento atsakomybė, atsiskleidžianti gebėjimu prisiimti atsakomybę už sprendimus ir veiklos rezultatus, orientavimasis į tikslus, kryptingumas; kaip pretendentas atskleidžia gebėjimą kryptingai įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, numatant veiklos etapus ir žingsnius; kaip pretendentai atskleidžia gebėjimą planuoti laiką ir darbus: streso valdymas, drąsa, ryžtas, žodžio ir elgesio darna. Visa tai vertinama kandidatams atliekant tam tikras užduotis. Vertinamas strateginis mąstymas ir pokyčių valdymo kompetencija – konceptualus mąstymas, gebėjimas skirti prioritetus, labai svarbu dirbti su informacija ir gebėti pasirinkti šaltinius, duomenis, juos rinkti ir analizuoti bei taikyti švietimo įstaigos veikloje, planuoti pokyčius.

Kalbant apie mokėjimą mokytis – vertinamos tokios subkompetencijos kaip mokymosi visą gyvenimą nuostata, atvirumas mokymuisi, gebėjimas suvokti, integruoti naują informaciją, kaip pretendentas atskleidžia siekį mokytis tinkamais mokymo metodais, ar yra susidaręs mokymo strategiją, kaip siekia, panaudoja ir dalijasi įgytomis žiniomis su visa bendruomene.

Vertinimui, kaip ir bet kuriam darbui, reikia ruoštis: įdėmiai susipažinti su vertinamosiomis kompetencijomis, kvalifikaciniais reikalavimais. Kiekvienas vertinimas – tai galimybė apie save sužinoti kažką naujo ir naudingo.

 

Ketvirtoji vertinama kompetencija – vadovavimas žmonėms. Didelis dėmesys skiriamas komandų formavimui, kaip pretendentai sugeba formuoti, valdyti, sutelkti, kaip pasirenkami nariai, atliksiantys vieną ar kitą užduotį, kaip pastebėti komandos narių įgūdžius, gebėjimus ir juos nukreipti tinkama linkme. Taip pat vertinamas gebėjimas motyvuoti ir įkvėpti, dar – vadovavimas ugdymui ir mokymuisi, dažnai tai priskiriama pavaduotojams, o vadovai suklysta, manydami, kad apie tai reikia mažiausiai žinoti, domėtis.

Vertinama, kaip pretendentas pagrindžia supratimą dėl tinkamiausių ugdymo metodų taikymo, veiksmų ir būdų užtikrinimo; jo veiksmai, būdai, strategijos, padedančios stiprinti bendruomenės nuostatą, kad kiekvienas mokinys gali pasiekti gerų mokymosi rezultatų, kad kiekvienam mokiniui turi būti suteiktos saugios ir palankios mokymosi sąlygos; vertinimo metu stebima, kaip pretendentas pagrindžia supratimą apie gero mokinių elgesio užtikrinimo ir skatinimo veiksnius; už ką atsakingi pedagogai, mokiniai ir kaip užtikrinamas mokinių lankomumas; kaip pretendentas pagrindžia supratimą dėl lankomumo užtikrinimo skatinimo veiksnių ir būdų, kokios imasi strategijos, kaip geba ją pasirinkti ir taikyti, kad mokyklos išliktų, nes žinome, kad mokinių skaičius jose mažėja. Vertinama stebėsena: kaip pretendentas supranta ugdymo proceso stebėsenos organizavimą, kaip kurtų strategiją, metinius planus, atsižvelgdamas į vieną ar kitą darbe kylančią situaciją ir pan.

 

Kaip organizuojamas kompetencijų vertinimas? Jis vyksta pagal nustatytą grafiką, 2–4 kartus per savaitę, ataskaita parašoma per 7 darbo dienas ir pateikiama pretendentui. Vertina 1–4 vertintojai, užduotys nediferencijuotos, universalios, daromas skaitmeninis įrašas, kadangi ne visi gali ir nori kalbėti prieš kamerą, svarstoma jį pakeisti garso įrašu. 45 min. trunka vadovavimo užduotys grupėmis, vėliau atliekamos individualios praktinės vadovavimo užduotys, vyksta kompetencijomis pagrįstas giluminis interviu, kuriame atsiskleidžia ir teorinės, ir praktinės žinios. Vertinama viskas: darbas grupėje ir individualiai, pokalbis su vertintojais, užrašai, kurie paliekami. Kompetencijos, kurias vertina agentūra, turi būti įvertinamos pakankamai, kompetencijų vertinimas galioja 7 metus.

 

Pranešimo pabaigoje vertinimo skyriuje dirbanti metodininkė patarė, kad vertinimui, kaip ir bet kuriam darbui, reikia ruoštis: įdėmiai susipažinti su vertinamosiomis kompetencijomis, kvalifikaciniais reikalavimais. Kiekvienas vertinimas – tai galimybė apie save sužinoti kažką naujo ir naudingo.

Švietimo vadybos studijų programa

Studijų dalykai yra praktiški, įdomūs, informatyvūs, studijos padeda suprasti, kokią veiklą atlieka mokyklų vadovai, o seminaruose atsižvelgiama į tai, ko dabar reikia mokytojams ir mokyklų vadovams. Studentams suteikiama galimybė atlikti kokybinius ir kiekybinius tyrimus, organizuoti apklausas, interviu, atlikti švietimo dokumentų, duomenų analizę; šiuos duomenis analizuoti, interpretuoti, pateikti išvadas ir jas pristatyti auditorijai.

 

Vitolda Plataunaitė, Švietimo vadybos studijų programos magistrantė ir Vilniaus Karoliniškių gimnazijos anglų kalbos mokytoja, pristatė šią studijų programą iš vadovo praktiko pusės – švietimo vadybą ji rinkosi tikslingai, nes pasisako už mokymąsi visą gyvenimą – tai ypač svarbu pedagogams. Šia programa domėtis ją paskatino noras neatsilikti nuo švietimo kaitos, svarstymas apie vadovaujamą darbą. Po dvejų metų studentė drąsiai teigia, kad iš studijų gavo tai, ko ir tikėjosi, su visais dalykais buvo supažindinama ir iš teorinės, ir iš praktinės pusės: „Švietimo organizacijų vadyba leido pačiai išbandyti įgytas vadybos žinias, išmokau vertinti organizacijos vidinę ir išorinę aplinkas, sužinojau naujausius strateginio plano rašymo reikalavimus, labai naudingi praktiniai patarimai dėl organizacijos plėtros, nuolat besimokančios mokyklos. Dirbant vadovaujamą darbą šios žinios – būtinos. Mano pasirinkta specializacija – lyderystė, turėjau paskaitų ciklą apie tai ir supratau, kad noriu būti ne vadovė, o lyderė. Paskaitų metu mokėmės spręsti problemas, kurios gali kilti komandoje, darbuotojui asmeniškai, visoje organizacijoje; priimti sprendimus, kad visos suinteresuotos pusės liktų patenkintos; formuoti komandas; kalbėjomės apie galimus lyderio vaidmenis jose, lankėmės švietimo ministerijoje, dalyvavome ten vykusiose diskusijose, teikėme siūlymus, klausimus“. Pasak V. Plataunaitės, mokyklos vadovas turi būti ir geras ekonomistas, išmanantis, kas vyksta ne tik švietimo, bet ir šalies bei tarptautinėje ekonomikoje. Studijuodama magistrantūroje pedagogė sužinojo, kaip mokykloms skiriamos lėšos, kaip jas reikia ir galima paskirstyti, kaip valdyti organizaciją, kad ji plėstųsi, kokie ekonominiai instrumentai gali būti taikomi; išmoko kritiškai vertinti ir analizuoti įvairias švietimo ekonomikos problemas ir pan. Tarptautinės švietimo politikos ir teisinio reguliavimo paskaitos magistrantei leido suprasti, kad organizacijos vadovas privalo išmanyti švietimo teisę: „Aptarėme, kaip mokytis iš kitų šalių švietimo politikos, kuriant ir plėtojant savo šalies švietimo politikos ir teisinio reguliavimo instrumentus, analizavome Europos Sąjungos švietimo politiką, teisę, jų instrumentus ir t. t.

Visus gąsdinantis auditas, ypač išorės, dabar man neatrodo baisus: švietimo stebėsenos paskaitų metu pabuvome vertintojais, mokėmės vertinti mokyklas pagal rodiklius, detaliai susipažinome su institucijomis, jų pareigomis vykdant stebėseną, analizavimą, vertinimą, ataskaitas“. Apibendrindama magistrantė teigė, jog galimybė daug ką išbandyti praktiškai suteikia daugiau pasitikėjimo savimi.

 

Paulina Grigaliūnaitė, Švietimo vadybos studijų programos magistrantė ir Vilniaus privačios gimnazijos geografijos ir istorijos mokytoja, kalbėjo apie vadovo kaip tyrėjo ugdymą – jai patiko galimybė derinti studijas ir darbu bei palyginti skirtingų šalių švietimo sistemas ir tai, kad studijų dalykai yra praktiški, įdomūs, informatyvūs, studijos padeda suprasti, kokią veiklą atlieka mokyklų vadovai, o seminaruose atsižvelgiama į tai, ko dabar reikia mokytojams ir mokyklų vadovams. Studentams suteikiama galimybė atlikti kokybinius ir kiekybinius tyrimus, organizuoti apklausas, interviu, atlikti švietimo dokumentų, duomenų analizę; šiuos duomenis analizuoti, interpretuoti, pateikti išvadas ir jas pristatyti auditorijai. Studijų metu magistrantai atlieka du kursinius projektus, jie skatina atlikti mokslinių literatūros šaltinių, dokumentų analizę, apklausos duomenų analizę, ir, be abejo, rašo magistro darbus.

 

Prof. Dr. Palmira Pečiuliauskienė, Švietimo vadybos magistrantūros programos vykdymo komiteto narė, papasakojo, kad ši studijų programa vykdoma ir Kaune, ir Vilniuje. Vilniuje – dvi specializacijos – lyderystė ir ikimokyklinio ugdymo vadyba, bet, priešingai nei Kaune, studijų programa nevykdoma anglų kalba. Organizuojant paskaitų laiką, atsižvelgiama į studentų nuomonę, visi renkasi variantą, kai paskaitos vyksta sesijomis: po dvi savaites rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėn., nuo 14 iki 19 val.

VDU dar iki karantino 15 proc. paskaitų turėjo vesti nuotoliniu būdu, todėl turi patirties. Mokantis nuolat mažėja privalomų ir daugėja pasirenkamųjų dalykų skaičius. Magistro darbas rengiamas išklausius metodologijos paskaitų, per du semestrus parengus teorinį ir praktinį kursinius projektus ir sujungus juos į vieną baigiamąjį darbą, papildžius, patikslinus ir pan.

 

Visi renginio dalyviai vienbalsiai pritarė, kad vadovo vaidmuo ugdymo įstaigoje – itin svarbus. Kad mokytojas būtų motyvuotas kūrėjas, vadovui privalu mokėti jį paskatinti ir žinoti, kokios jo galimybės būti kūrėju skaitmeniniame pasaulyje.