Nuo pat mažens išmokti gerbti seną žmogų
Kalbant apie meilę savo šaliai, labai svarbu ugdyti pilietiškumo jausmus nuo vaikystės. Šeimoje vaikas išmoksta kalbėti gimtąja kalba, sužino jos tradicijas, pradeda suvokti savo tautinę priklausomybę, pažinti tautos kultūros ir bendrąsias žmogaus vertybes. Šeima tautinį auklėjimą pradeda, o ugdymo įstaiga bendradarbiaudama su šeima jį puoselėja. Todėl mes, auklėtojos, kartu su ugdytiniais ir jų tėveliais stengiamės puoselėti lietuviškas tradicijas ir papročius bei minėti valstybines šventes.
Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Šią dieną su ugdytiniais nuvykome į Marijampolės specialiuosius globos namus. Norėjome pasidalyti gerumu su vienišais seneliais, todėl folkloro ansamblis „Patrimpas“ parengė pasirodymą, o „Aitvarų“ grupės ugdytiniai ir auklėtojos sukūrė trispalves širdeles. Vaikai iš visos širdies dainavo dainas apie Lietuvą, šoko ir deklamavo eilėraščius. Buvo džiugu matyti besišypsančius senolių veidus ir spindinčias jų akis stebint dainuojančius bei šokančius vaikus.
Nuo pat mažens išmokti gerbti seną žmogų, jam padėti yra mūsų visų pareiga. Net įsivaizduoti sunku, kiek džiugesio atsiranda senų žmonių akyse, kada juos pakalbina, pabendrauja, parodo dėmesį jaunimas, o ypač vaikai. Tad mes, pedagogės, ugdydamos vaikus, skatiname nepamiršti gero žodžio ar dėmesio senam žmogui.
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.
Viena sunkiausių ir viena reikalingiausių temų. Dabartiniai trisdešimtmečiai teigia, kad senųjų gyvenimas jų pačių reikalas, ką susikūrė, tą ir turi, o jų karta kuriasi savo gyvenimą. Todėl bandymas pataisyti bent ką šioje situacijoje, šiame požiūryje, atrodo labai gerbtinas…