Nuo moterų vietos technologijų pasaulyje iki abejonių dėl išsilavinimo prasmės

Tokios ir kitos temos gvildentos tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2019“, kurios programoje aktualius pranešimus pristatė ir Kauno technologijos universitetas (KTU).

„Mugės lankytojai galėjo išklausyti devynių pranešimų programą, kuri atitinka jaunų, smalsių žmonių poreikius. Ypač tų, kurie nori išgirsti realius pasakojimus, o ne reklamos vingrybes. Ieškodami pranešėjų, pabrėžėme asmeninę patirtį. Norime, kad savo istoriją pasakojantis žmogus kalbėtų ne abstrakčiai, o perteiktų tai, ką jis pats realiai išgyveno, patyrė ir sužinojo“, – teigia Rūta Repovienė, KTU Rinkodaros projektų vadovė.

 

Ji pabrėžia, kad šiemet ypač sveikintiną iniciatyvą parodė verslo atstovai. Kartu su KTU parodoje „Studijos 2019“ dalyvavo keturi Lietuvos rinkoje gerai žinomi žaidėjai – „Devbridge“, „Mars Lietuva“, „ORLEN Lietuva“ ir „Continental Automotive Lithuania“ įmonės. Jų atstovai bendravo su mugės lankytojais ir pasakojo, kokių žmonių į savo komandas dairosi šiuolaikinės tarptautinės kompanijos.

Merginas žengti į technologijų pasaulį drąsino savo pavyzdžiu

 

Parodoje Jungtinių Amerikos Valstijų programavimo paslaugų įmonės „Devbridge Group“ specialistės pasisakė apie moteris ir informacines technologijas. Įmonės testavimo direktorė Rasa Mažutienė dalijosi savo karjeros patirtimi, o edukacinių projektų vadovė Gintarė Dzindzelėtaitė nagrinėjo iki šiol gajus mitus ir stereotipus.

Pasak jų, šiuo atžvilgiu svarbų vaidmenį atlieka aplinkos poveikis. Pavyzdžiui, kiek pastaruoju metu moterims skirtame televizijos, radijo, žurnalų turinyje teko girdėti temų apie technologijas? Jos yra mūsų gyvenime, bet moterys skatinamos naudotis, o ne kurti ar domėtis, kaip jos yra kuriamos.

 

„Jaučiu ir pareigą, ir norą kalbėti šia tema, dalytis savo patirtimi, kad paskatinčiau merginas drąsiai žengti į technologijų industriją, nepaisant aplink tvyrančių atgyvenusių stereotipų. Kadaise aš pati rugsėjo 1 d. universitete iš ką tik sutikto bendrakursio išgirdau kiek sarkastišką klausimą: kodėl iš viso merginos stoja į informatiką? Dar daugiau – vėliau per laboratorinį darbą nugirdau kitam bendrakursiui sakomą komentarą: „Ar verta investuoti į merginų informatikos studijas – juk vis tiek greitai ištekės, pagimdys vaikus ir nebegrįš į IT?“ – prisimena Rasa Mažutienė ir džiaugiasi, kad stereotipai pamažu laužomi.

 

Ji pastebi, kad mitų netrūksta ne tik visuomenėje, bet ir pačioje IT industrijoje. „Pavyzdžiui, programinės įrangos testuotojo vaidmuo buvo laikomas išimtinai „moteriškas“, nes reikalavo mažiau techninių žinių, daug kruopštumo ir atidumo. Daugmaž prieš 10 metų Lietuvoje vyrų testuotojų buvo mažuma. Situacija pradėjo keistis, kai šis vaidmuo tapo techniškesnis, t. y. pradėjo reikalauti daugiau programavimo žinių. Šiuo metu „Devbridge Group“ testuotojų komandoje moterys sudaro 57 proc.

 

Kam reikalingas universitetinis išsilavinimas?

 

Nieko bendra su realybe neturinčius mitus sklaidė ir KTU Sveikatos telematikos instituto vadovas, habilituotas mokslų daktaras, inžinierius Arminas Ragauskas, pristatęs pranešimą „1000 ir 1 inovacijų naktis“. Anotacijoje jis pristatytas kaip stabdžių neturintis universiteto profesorius, kuris dėl drąsos keisti maršrutą susikrovė unikalių kompetencijų bagažą, nulėmusį pasaulinį pripažinimą.

„Tikrai turiu kuo dalytis, ir tai yra ne iš knygų, o mano asmeniškai patirta nuolat keliaujant per kontinentus nuo Japonijos, Kinijos, Tailando, Singapūro, Indijos iki Niujorko, Sietlo, Bostono, Los Andželo, San Francisko ir t. t., skaitant kviestines paskaitas ir mokslinius pranešimus JAV, Europos Sąjungoje ir Azijoje, išrandant, patentuojant ir sukuriant inovacijas, steigiant ir plėtojant bendroves JAV bei Lietuvoje“, – sako jis.

 

A. Ragauskas kelia aktualų klausimą: „Ar viskas yra laikina, jeigu universitetai gyvuoja jau beveik 1700 metų, skaičiuojant nuo seniausio Nandžingo universiteto įsteigimo Kinijoje?“ Profesorius gali atsakyti į klausimą, kodėl taip yra, kodėl universitetinis išsilavinimas yra būtinybė XXI a.

„Gyvename greitėjančių technologinių pokyčių, didėjančio chaoso globalioje ekonomikoje, didėjančios neapibrėžties ekonomikoje ir politikoje laikais. Norint išgyventi tokiame amžiuje būtina išsiugdyti kritinį mąstymą ir technologinį intelektą studijuojant moderniame universitete. Kitaip – prapultis…“ – mano KTU mokslininkas.

Kaip suderinti nesuderinamus dalykus?

 

Prie KTU vienijamų pranešėjų mugėje prisijungė universiteto inžinerijos studentė, senato narė ir darbuotoja Akvilė Montrimaitė, pristačiusi pranešimą „Pagauk, jei gali“.

„Akvilė yra senatorė, nors niekada nesidomėjo politika. Akvilė yra pardavimų specialistė, nors niekada nestudijavo marketingo. Akvilė studijuoja inžineriją, nors jai niekada nepatiko fizika. Nepaisant to, kad jos istorija primena fantastinį filmą, ji paremta tik tikrais faktais“, – taip pranešėja pristatyta auditorijai.

 

Anot A. Montrimaitės, jos pranešimas skirtas žmonėms, kurie mokosi iš savo padarytų klaidų. „Nuo pirmo kurso teko išbandyti ne tik studentės vaidmenį universitete, kiekvienas vaidmuo atnešė skirtingas patirtis“, – pasakoja ji.

Studentės teigimu, savo gyvenime, studijose, šeimoje kiekvienas turime skirtingus vaidmenis, tarp kurių lengva paklysti, todėl parodoje papasakojo apie asmeninius patyrimus, kaip sekėsi laviruoti tarp skirtingų vaidmenų ir išsirinkti būtent tą, su kuriuo tapo savo, o galbūt ir kitų heroje.

 

Šiuos ir kitus KTU inicijuotus pranešimus buvo galima išgirsti tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2019“.

 

Parengta pagal KTU inf.

Griežtai draudžiama svietimonaujienos.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, perkurti ar platinti kuriuo nors pavidalu nenurodant svietimonaujienos.lt kaip šaltinio.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *