Norisi užbaigti mokslo metus įdomiai? Leiskitės į žygį!

Birželis skelbia didesnį dėmesį neformaliajam ugdymui, išvykoms klasėmis į gamtą, ekskursijoms. Ypač šiuo metu, kai visi – tiek mokiniai, tiek mokytojai – išsiilgę tikro bendravimo ir buvimo ne namuose. Aktuali, prasminga ir auginanti tampa veikla su mokiniais lauko erdvėse.

 

Net tos savivaldybės ir mokyklų bendruomenės, kurios tęs nuotolinį mokymą, dalį veiklų, ypač neformaliojo ugdymo, sugrąžina į tiesioginį ugdymą. Todėl, reaguodama į mokytojams kilsiančius neformaliojo ugdymo veiklų organizavimo iššūkius, neformalaus ugdymo programa „DofE“, kuri remiasi patyriminio mokymosi idėjomis, dalijasi patarimais mokytojams, kaip suorganizuoti tokį ugdymą gamtoje. Patarimai pasitarnaus organizuojant auklėjamosios klasės veiklas, puikiai tiks sustiprinti bendrystės jausmą.

 

Tikybos mokytoja ekspertė, „DofE“ programos žygių vadovė Danutė Kratukienė dalijasi: „Žygiai su jaunimu, tai patirtis, kuri leidžia pažinti jaunus žmones, kaip kūrybingus ir veiklius, kiekvieną vis kitokį, savaip gražų, kitaip įdomų. Džiaugiuosi, kad galiu juos palydėti ne tik mokyklos suole, bet gamtos apsuptyje. Palydėti kaip draugė, stebėtoja, paslapčių saugotoja. Džiaugiuosi galinti auginti juos ir leisti patiems patikėti, kiek daug jie gali, jeigu tik tiki, viliasi ir žengia žingsnį toliau už savo baimių, kartais skausmo, pasimetimo ar nusivylimo.“

 

Kas yra patyriminis mokymasis ir kaip jį taikyti?

Mokymasis patiriant kalba apie aktyvų veiksmą, dažniausiai ir fizinį, per apibrėžtą laiką – veiksmas turi pradžią ir pabaigą. Patyriminis mokymasis dar kalba apie iššūkį – fizinį, socialinį, psichinį, nes tik iššūkio metu, einant nuo įprastų sąlygų, iš vadinamosios komforto zonos, į nedidelio streso zoną, įmanoma ko nors išmokti, sutelkti dėmesį, valią. Dėl patiriamo nedidelio streso, tampame atviri ir pasiruošę priimti naują patirtį, atlikti užduotį. Norime pažymėti, kad už streso zonos, jei ją peržengsime, rasime panikos zoną, kurioje mokymosi procesas nutrūksta. Atsidūrę panikos zonoje prarandame bet kokią minčių, jausmų, veiksmų kontrolę ir, arba sustingstame, arba chaotiškai blaškomės nuo vieno veiksmo prie kito. Todėl patirtinio mokymosi procese ypatingai svarbu įsivertinti savo ir mokinių jėgas  prieš priimant vienokį ar kitokį iššūkį. O ką daryti, jei užduoties metu pastebime, kad mokiniai pereina į panikos zoną? Nutraukti užsiėmimą, pasikalbėti, pajuokauti, nuraminti. Galima padėti mokiniams įveikti užduotį ir vadovautis principais, kad rezultatas ne toks svarbus kaip bandymas, o kelias yra tikslas. Kitaip sakant, svarbu bandyti ir stengtis, tai jau yra daug.

 

Iššūkio įveikimo procesas lemia asmenybės raidą ir padeda atsakingai planuoti savo gyvenimą – ypač, kai reflektuojama, aptariami veiksmai, iš jų gauta patirtis. Šiuo atveju labai svarbus mokytojo dalyvavimas refleksijos ir aptarimo procese, mokytojas padeda įsisąmoninti, apmąstyti procesą, veiksmus.

Kuo daugiau patyrimo, tuo platesnė komforto zona, tuo didesnis progresas ir tobulėjimas. Kiekvieno mokinio (ir mokytojo) komforto zona skiriasi, todėl vienam iššūkis bus lengvai įveikiamas, o iš kito reikalaus didelių pastangų. Tai reikia prisiminti planuojant ar priimant iššūkį.

 

Ko pasieksime patirtinio mokymosi būdu?

Pasirinkę mokymosi patiriant būdą, ugdysime mokinių asmenines ir socialines kompetencijas. Atlikdami užduotį grupėje, vienijami bendro tikslo, mokiniai įgis daugiau žinojimo apie savo stiprybes ir silpnybes, adekvataus pasitikėjimo savimi, lavins kūrybingumą, iniciatyvumą, stiprins kritinį mąstymą ir ugdysis atsakomybę. Aptariant socialines kompetencijas, kurias suteikia mokymasis iš patirties, galima įvardinti tarpusavio ryšio užmezgimą su klasės ar grupės draugais, bendrą problemų sprendimą ir darbą komandoje, įsiklausymą į kitą žmogų, empatijos ugdymąsi, mokymąsi spręsti konfliktus. Toks veiklos būdas padės gerinti klasės atmosferą, skatins grupės tarpusavio bendradarbiavimą, stiprins socializacijos procesus, glaudins bendruomenę.

 

Ką daryti, kad jau šį birželį veiklą grįstume patyriminio mokymosi būdu?

Leiskitės į žygį. Žygis – puiki priemonė, siekiant išvesti moksleivių grupę iš komforto zonos ir paskatinti mokytis įgyjant naujų patirčių. Iš dalyvių jis reikalauja ryžtingumo, fizinių jėgų, suteikia galimybę plačiau pažinti aplinką ir ugdytis pasitikėjimą savimi.

 

Vienas svarbiausių elementų žygyje – komandinis darbas, atsiskleidžiantis tiek žygį planuojant, tiek vykdant. Dėl šios priežasties, tokia kelionė – puiki terpė ugdyti komandiškumą, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, mokytis priimti sprendimus ir jų pasekmes, ugdytis vadovavimo įgūdžius, patirti pasiekimo ir pasitenkinimo jausmą, įveikiant iššūkius ir kliūtis. Be to, žygis yra veikla, paliekanti unikalią, įsimintiną patirtį.  

Žemiau pateikiamos idėjos, kaip pasiruošti įsimintinam nuotykiui:

• Tikslas. Prieš pradedant planuoti žygio maršrutą svarbu išsikelti žygio tikslą. Galvojimas apie tikslą sukuria daug kitų sprendimų, tokių kaip kelionės vieta, keliavimo būdas, reikalingi žygiui daiktai. Galėtumėte paklausti, o kam tikslas, jei žygis yra žygis. Tikslas sukuria daugiau prasmės, skatina plačiau pasidomėti vietove, kurioje keliaujama. Grupė tikslą turėtų kelti pagal savo interesus. Galbūt jūsų grupę domina vietos istorija ir žygio metu norite įamžinti įdomius vietos pastatus? Galbūt grupei svarbi gamta ir aplinkosaugos temos, tad stebėsite užterštumą arba imsitės aplinkos švarinimo? O gali būti, jog grupė nori patyrinėti tarpasmeninius santykius, tad išsikelsite tikslą sustiprinti pasitikėjimą tarp grupės narių?
• Maršruto planavimas. Prieš planuojant maršrutą labai svarbu įvertinti dalyvių amžių bei patirtį. Jaunesniems vaikams pirmam kartui gali pakakti 5 km maršruto, o vyresni ar didesnę patirtį turintys žygeiviai gali rinktis 10, 15 ar net 20 kilometrų maršrutą, o gal net kelių dienų žygį su nakvyne.
• Žygio inventorius. Jis skirstomas į asmeninius ir grupės daiktus. Ruošiantis žygiui, pravartu su grupės nariais aptarti, kokius daiktus vertėtų įsidėti. Asmeniniai daiktai: patogi avalynė, apsauga nuo saulės, lietaus, kepurė, valgymo įrankiai ir indelis, gertuvė su vandeniu, užkandžiai, purškalas nuo uodų, kremas nuo saulės ir net tualetinis popierius. Grupės daiktai: pirmosios pagalbos rinkinys, maisto gaminimo indai, maišai šiukšlėms ir pan. Kiti daiktai, kurių gali prireikti žygyje: skardinių atidarytuvas, žaidimas, virvė ir kt.
• Maisto gamyba. Maisto gamyba žygio metu taip pat yra gera komandos formavimo priemonė. Valgiaraščio planavimas, biudžeto maistui valdymas, receptų paieška, sutarimas, kas perka ir kas neša produktus, pasiskirstymas vaidmenimis gaminant, galiausiai, valgymas drauge pačių pasigamintą maistą – puikios veiklos komandiškumo formavimui bei gyvenimo įgūdžių ugdymui.
• Komandiniai žaidimai. Tiek prieš žygį, tiek jo metu, mokytojui verta pasiruošti komandinių žaidimų. Žinoma, šią dalį galima patikėti ir mokiniams, galbūt atsiras savanoris ar keli, kurie pasirūpins komandiniais žaidimais, kad žygio metu, sustojus atsikvėpti, nenuobodžiautumėt. Jei žygis su nakvyne, komandiniai žaidimai pravers vakaro pramogoms. Įvairiausių komandinių žaidimų gausu internete, visada pravartu pačiam mokytojui žinoti bent kelis.
• Aptarimas. Aptarimas arba refleksija – labai svarbi bet kokio patyriminio ugdymo metodo dalis. Tad žygio pabaigoje skirkite laiko aptarti grupės pasiekimus, emocijas bei poelgius. Atviri klausimai padės grupės nariams įsisąmoninti išmokimą bei asmeninę ar komandinę raidą, geriau pažinti ir suprasti save ir kitus.

 

Keletas klausimų, kuriuos galima pateikti po žygio:

Kokios akimirkos labiausiai įsiminė žygio metu?

Ar buvo momentų žygio metu, kai jauteisi ypatingai laimingas arba nelaimingas; liūdnas, susimąstęs; susidūrei su iššūkiu; išsigandęs? Papasakok daugiau.

Kas iš grupės draugų prisiėmė atsakomybę sunkiomis akimirkomis?

Kokie veiksniai padėjo grupei dirbti kartu?

Kaip sekėsi įgyvendinti žygio tikslą?

Turint galvoje šio žygio patirtį, ką norėtumėte keisti tokiose kelionėse ateityje?

 

Nėra abejonių, kad tokia neįprasta išvyka, kurią planuojant dalyvaus mokiniai, sustiprins bendrystės jausmą, augins adekvatų mokinių pasitikėjimą savimi, padės pažinti save ir kitus. Ši patirtis liks ilgam, ir mokiniai bus dėkingi už nepamirštamus įspūdžius, sustiprėjusią bendrystę. O jūs, jei niekada dar nebandėte tokios veiklos su mokiniais, būsite taip pat nemažai išmokę.

 

Daugiau informacijos galima rasti: www.dofe.lt ir www.intaward.org.