Norėsime dar ir dar užkopti…

2017-ieji buvo paskelbti Piliakalnių metais, tad „Masčio“ lopšelio-darželio auklėtojos metodininkės Janinos Jankauskienės iniciatyva organizuota respublikinė akcija ikimokyklinių įstaigų ugdytiniams ir pedagogams tema „Ant Lietuvos piliakalnių užkopus“. Akcijos tikslas – aplankyti kuo daugiau piliakalnių, pasigrožėti, išgirsti pasakojimų, sakmių ar legendų, nufotografuoti. Metai baigėsi, paskelbti jų rezultatai, surengta nuotraukų paroda, bet tai nereiškia, kad susidomėjimas piliakalniais baigėsi.

Pasak istorikų, kai Lietuvoje pradėta gyventi sėsliai, protėviai ant kalnelių jautėsi saugesni. Piliakalnis – ne žmonių sunešta ir supilta kalva, kaip kartais pasakojama legendose, o gyventi pritaikytos natūralios aukštumos. Puolant priešams, ant piliakalnių būdavo uždegami laužai ir taip perduodama žinia apie iškilusį pavojų. Matydami, kad neapsigins, piliakalnių gyventojai pabėgdavo tuneliais ar kūlgrindomis, pasislėpdavo kitur. Tad aplankydami piliakalnius, prisimindami jų istorijas, stovėjusias medines pilis, kurias užpuolikai sudegindavo (išliko tik mūrinės, bet jos jau vėlesnių laikų), ir ant jų užkopę pajuntame, susimąstome apie savo protėvių gyvenimą prieš daugybę metų.

Į skelbtą akciją „Ant Lietuvos piliakalnių užkopus“ atsiliepė priešmokyklinukai ir jų pedagogės iš Ignalinos, Radviliškio, Ukmergės, Šilalės ir Telšių rajonų.

Mūsų darželio auklėtinai pabuvojo ant Džiugo ir Šatrijos piliakalnių. Vaikams šie apsilankymai suteikė ne tik džiaugsmo, bet ir žinių. Telšių lopšelio-darželio „Eglutė“ ugdytiniai taip pat užkopė į Šatrijos piliakalnį. Telšių priešmokyklinio ugdymo metodinio būrelio pedagogės aplankė Paunšvystės alkakalnį, o metams baigiantis dar pabuvojo ant Salduvės piliakalnio Šiaulių rajone. Į kvietimą gausiai atsiliepę šilališkiai, savo nuotraukose užfiksavę įsimintinas keliones, rašė: „Malonu prisijungti prie puikios akcijos, leidžiančios pažinti savo kraštą. Dar smagiau, kai tai organizuoja artimiausi kaimynai žemaičiai. Dėkojame jūsų darželiui už postūmį aplankyti piliakalnius…“ Ignaliniečiai, atsiuntę puikių nuotraukų ir legendų apie piliakalnius, rašė: „Kiekvienas miestas, ežeras ar piliakalnis turi savo praeitį ir su ja susijusias legendas, pasakojimus. Štai ir mūsų miesto pavadinimas byloja apie dviejų jaunuolių – Igno ir Linos – nepaprastą meilės istoriją. Kiek daug įdomių istorijų apie piliakalnius papildė mūsų žinias. Tai – didelė vertybė.“

Nors ir baigėsi Piliakalnių metai, bet tikimės, kad prasidėjusi pažintis nesibaigs – trauks noras keliauti ir pažinti kitus piliakalnius. Nuotraukų paroda padėjo susipažinti su daugybe piliakalnių…

 

Parengta pagal Telšių l.-d. „Mastis“ inf.