Netradicinės veiklos išlaisvina…

Aušra Židžiūnienė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Klaipėdos Vitės progimnazijos matematikos mokytojai metodininkei Jurgitai KUPŠYTEI-KARBAUSKEI matematika – tai kūryba. Ji ne tik moka sudominti mokinius, paskatina juos dalyvauti olimpiadose ir konkursuose, bet ir sutelkia, uždega kitus mokytojus bendriems projektams. Metų mokytoja Jurgita teigia, kad mokykla jai – antrieji namai, o tikrieji namai – jaukumas, ramybės oazė, kur jos laukia mylinčios akys ir apglėbiančios rankos. Šeima – didžiausia stiprybė ir turtas. Moteris sako, kad jos laimė – ypatingas pilnatvės jausmas, o svajonės, kurių ji turinti nuolatos, – varikliukas, suteikiantis sparnus pakilti virš realybės. Mokytoja Jurgita neįsivaizduoja savo gyvenimo be kūrybiškumo, gebėjimo matyti „kitu kampu“, nestandartiškai, savaip, mažuose ir paprastuose dalykuose atrasti stebuklus. Ir nors laisvalaikio mokytojai turi ne itin daug, tačiau jį Jurgita leidžia įdomiai ir turiningai, skiria laiko sau, atranda naujus dalykus ir potyrius. „Mano laisvalaikio pomėgiai – kelionės, pasivaikščiojimai, knygos, kryžiažodžiai, kartais nauji kulinariniai eksperimentai“, – sako ji.

Metų mokytojai Jurgitai gyvenimo kelias asocijuojasi su Marko Tveno mintimi: „Kelias – plaukimas iš ramybės uosto tyrinėti, svajoti, atrasti…“ Na, o mes kviečiame „atrasti“ Metų mokytoją Jurgitą Kupšytę-Karbauskę.

Renatos Česnavičienės nuotr.

Dar visai neseniai buvote apdovanota kaip inovatyviausia mokytoja, dabar – Metų mokytoja, ką Jums tai reiškia? Kuris apdovanojimas atrodo svarbesnis Jūsų darbo įvertinimas?

Pasirinkau mokytojos profesiją, nes ji prasminga, įdomi ir kūrybiška. Kasdien tenka ne tik mokyti, bet ir mokytis įvairiausių dalykų. Ypač džiugu matyti, kaip auga mokiniai – tiek ūgiu, tiek žiniomis, tiek vidinėmis vertybėmis. Kai užsiimi mėgstama veikla, neskaičiuoji laiko ar energijos, tiesiog darai iš širdies ir džiaugiesi, jei tai įdomu ir suteikia džiaugsmo kitiems. Jeigu tai, ką darau, sulaukia palaikymo ir dėmesio, aišku, yra dar smagiau.

Labai džiaugiuosi tiek vienu, tiek kitu apdovanojimu. Abu jie – didelis ir svarbus įvertinimas, įprasminantis pirmąjį mano pedagoginio darbo dešimtmetį bei įpareigojantis ir keliantis naujų iššūkių asmeniniam tobulėjimui. Tačiau žinia, kad esu viena iš 2018 m. Metų mokytojų, sukėlė ypač daug vidinių emocijų – netikėta, bet labai ypatingas jausmas…

 

Esate ne kartą minėjusi, kad jau vaikystėje svajojote būti matematikos mokytoja. Nors iš pradžių pasirinkote kitą veiklos kryptį, netrukus ėmėte siekti savo svajonės. Ar šiandien ši veikla vis dar atrodo kaip išpildyta svajonė? O kas, jei ne matematikos mokytoja? Apskritai, iš kur Jūsų polinkis į matematiką?

Nuo vaikystės labai mėgau mokytis, skaityti knygas. Pradinėse klasėse patiko rašyti, kurti istorijas, eilėraščius. Vyresnėse klasėse labiau susidomėjau tiksliaisiais mokslais (matematika, fizika, chemija), nors ne mažiau patiko mokytis ir užsienio kalbų. Manau, tai lėmė asmeninės savybės (veiklose mėgstu tikslumą, logiškumą), taip pat įkvėpė ir mokę mokytojai. Viena iš jų – mano matematikos mokytoja Dalia Kybartienė.

Rinkdamasi studijas, svarsčiau tarp dviejų skirtingų sričių – matematikos ir anglų kalbos, vis dėlto nusvėrė pirmoji. Ir galiu pasakyti, kad džiaugiuosi savo pasirinkimu, nes veiklose suderinu visus pomėgius – užsienio kalbų mokėjimas praverčia keliaujant, ieškant medžiagos pamokoms ir projektinėse veiklose su užsienio mokyklomis, taip pat jau trejus metus su kolege dalyvaujame Gėtės instituto inicijuotame dvikalbio mokymo projekte CLILiG, vedame matematikos-vokiečių kalbos modulį penktokams.

 

Vedate pamokas kitaip, sakykite, kokie metodai Jums priimtiniausi ir kokie labiausiai patinka mokiniams?

Ypač domiuosi integruotu ugdymu. Bendradarbiauju su kolegomis, inicijuoju ir rengiu integruotas matematikos pamokas bei projektinius darbus su įvairiais mokomaisiais dalykais (daile, technologijomis, informacinėmis technologijomis, lietuvių ir vokiečių kalbomis, etika, muzika, geografija, chemija, fizika, kūno kultūra). Netradicinės veiklos papildo ugdymo turinį, išlaisvina tiek mokytojų, tiek mokinių kūrybiškumą, leidžia stipriau patirti mokymosi prasmę ir džiaugsmą. Aptardami integruotas pamokas ir veiklas, vaikai atsiliepia labai teigiamai.

 

Kartais kyla klausimas, ar modernūs, kitokie ugdymo metodai vaikams patinka dėl kūrybiškumo, ar dėl to, kad tokios pamokos laisvesnės ir dažnai lengvesnės?.. Ar Jūs, kaip mokytoja, nesudvejojate jų nauda? Juk ruoštis tenka daugiau, ar vaikai išties iš jų sulaukia tiek naudos, kad verta?..

Išties ruoštis kitokioms pamokoms reikia gerokai daugiau. Iš mokytojos prizmės nuolat pasveriu veiklų reikalingumą ir prasmę, jei nematyčiau prasmės, tokios pamokos neorganizuočiau. Per kasdienes, įprastas pamokas kaupiame žinių bagažą, ugdome dalykinius gebėjimus. Bet periodiškai (pavyzdžiui, baigus temų ciklą ar skyrių) norisi įprasminti mokinių žinias kitokiomis veiklomis, kad jie pamatytų taikymo galimybes ir patirtų prasmę to, ką išmoko.

Beje, ne visada kitokios pamokos yra lengvesnės. Vaikams būna iššūkis, kai tenka pasitelkti savo žinias ir taikyti jas praktinėse nestandartinėse situacijose – tai reikalauja loginio mąstymo, kūrybiškumo, taip pat ugdomi ir komunikavimo, bendradarbiavimo gebėjimai, nes veiklos dažnai vyksta grupėmis, reikia pristatyti savo darbo rezultatus.

 

Dalyvaujate įvairiuose projektuose, iš kur semiatės jėgų vis iš naujo peržengti komforto zonos ribas? Kaip viską suspėjate?

Visad žavi įdomūs ir prasmingi iššūkiai, norisi išbandyti save, pasisemti naujų patirčių, kurios įkvepia naujų idėjų pamokoms, kitokioms veikloms. Vaikai kartais klausia, ar nenuobodu dirbti mokytoja?.. Atsakau, kad tikrai ne, nes kasdien ir kasmet yra kitaip – kitokie vaikai, keičiuosi ir pati, atrandu naujų idėjų, būdų, kaip pateikti tas pačias temas. Kai turi pakankamai noro, veikla įtraukia, viską spėji, tereikia protingai susiplanuoti laiką.

 

Susipažinote su Suomijos ugdymo sistema iš vidaus, kokia ji pasirodė Jums? Ar pavyko jų naudojamus metodus pritaikyti mūsų šalies mokykloje?

Švietimas Suomijoje – gyvenimo būdas, siekiama paskatinti žmones mokytis savarankiškai, išlaikyti juos švietimo sistemoje, ugdyti mokymosi visą gyvenimą kompetenciją.

Labai gerą įspūdį lankytose Suomijos mokyklose paliko moderni aplinka, informacinių technologijų priemonių įvairovė ir gausa. Taip pat nuo mažens vaikams ugdomas atsakomybės ir pareigos jausmas, skiriamas dėmesys individualiems poreikiams, suteikta nemaža pasirinkimo laisvė, rengiami asmeniniai ugdymo planai. Taikomas integruotas ugdymas, nuo 7 klasės mokiniams sudaryta galimybė rinktis mokomuosius dalykus, stiprus karjeros konsultavimas. 8–9 klasių mokiniai atlieka privalomas kelių savaičių praktikas darbovietėse. Gimnazijose mokomasi pagal modulių sistemą, kuri pasirodė itin patraukli.

 

Be to, Suomijoje visuose visuomenės sluoksniuose jaučiama didelė pagarba mokytojams, pasitikima jų kompetencijomis. Pabrėžiama poilsio svarba, nes juk pailsėjęs žmogus – produktyvesnis. Pradinukų tvarkaraštyje suderintas mokymosi ir pertraukėlių režimas. Beje, mokytojai per mokinių atostogas taip pat atostogauja.

Kartą per savaitę Suomijos mokyklose vyksta „study club“, kai mokiniai namų darbus atlieka mokykloje, konsultuodamiesi su mokytojais arba kitais mokiniais. Po stažuotės „namų darbų klubo“ idėją įgyvendinome ir savo mokykloje – kasdien po pamokų 5–8 klasių mokiniai turi galimybę, konsultuodamiesi su mokytojais, atlikti užduotus namų darbus. Taip pat parsivežiau keletą idėjų integruotoms pamokoms.

 

Esate minėjusi, kad Suomijoje visi – ir vaikai, ir vyresnieji – skaito knygas. O Jūs mėgstate skaityti? Skatinate skaityti savo mokinius? Kokia knyga Jums yra ta, kurią verta perskaityti ne vieną kartą?..

Labai mėgstu skaityti, bet dažniausiai skaitau psichologinę ar pedagoginę literatūrą, laisvalaikio skaitiniams trūksta laiko. Ypatingos knygos negalėčiau išskirti, bet, kalbant apie poeziją, labai žavi Henriko Radausko eilėraščiai…

Netiesa, kad vaikai nebemėgsta skaityti. Ir mano dukrytė dažnai skaito, ir vyresnieji mokiniai per pertraukas panyra į skaitinius. Skaitymo įgūdžiai svarbūs ir matematikos pamokose, nes uždavinio sprendimo sėkmė priklauso nuo atidžiai perskaitytos sąlygos. Praėjusiais metais rengėme integruotą 5 klasių projektinį darbą „Galimybių medis lietuviškose pasakose“, per kurį mokiniai įtvirtino ir praktiškai pritaikė matematines ir lietuvių kalbos žinias kurdami savo pasaką. Iš savo kūrinių per IT pamokas parengė pasakų knygą.

 

Kaip manote, ką mūsų švietimo sistemoje derėtų pakeisti pirmiausia?

Švietimas – tokia sritis, kuri negali stovėti vietoje, nuolat tenka keistis, atsinaujinti, mokytis, tobulėti, neatitrūkti nuo naujovių. Bet vien noro ir idėjų neužtenka! Siekiant šiuolaikiškos mokymosi aplinkos, dažniausiai reikia ir finansinių išteklių, kurių nuolat trūksta. Norėtųsi ir daugiau pasitikėjimo mokytojais, pozityvaus tėvų bendradarbiavimo siekiant vaiko sėkmės.

Manau, kad pozityvūs pokyčiai įmanomi, kai yra bendras sutarimas, prasminga vizija, priimtina visiems švietimo sistemos dalyviams, ir nuoseklus, kryptingas veikimas.

 

Dabar itin skatinamas keitimasis gerąja patirtimi tarp skirtingų mokyklų, kaip manote, ar mūsų mokyklos tam pasirengusios? Regis, iki šiol buvome įpratę labiau varžytis tarpusavyje, nei mokytis?..

Dalytis gerąja patirtimi tikrai reikia. Geros idėjos turi sklisti, verta pabandyti įgyvendinti, per jas ir atsiranda pozityvūs pokyčiai.

Tiek pati, tiek kolegos dalijamės savo patirtimi, taip pat vykstame pasisemti patirties iš kitų mokyklų. Praėjusiais metais lankėmės Pranciškonų gimnazijoje Kretingoje, šiemet planuojame vizitą į Šiaulius. Kiekviena mokykla turi savo „perliukų“, galima rasti, ko pasimokyti.

 

Esate atsidavusi mokytoja, galvojanti apie savo mokinius ir jų gerovę, bet ar užtenka Jūsų šeimai? Kokią, Jūsų nuomone, realybę išgyvena mokytojų namiškiai?

Mokytojavimas – labiau gyvenimo būdas nei profesija, tad neretai sunku nubrėžti ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Tikrai nedažnai veiklos ir ruošimasis baigiasi pagal numatytą darbo grafiką… Nėra lengva, bet stengiuosi susidėlioti darbus taip, kad užtektų laiko ir šeimos nariams. Kadangi dukrytė dar mokinukė, jai dažnai smalsu pažiūrėti, ką ir kaip ruošiuosi veikloms. Kartais ji tampa mano pagalbininke.

 

Kokių tikslų turite artimiausiai ateičiai?

Turiu naujų idėjų planelį pamokoms, projektinėms veikloms, tikiuosi, kad užteks entuziazmo ir energijos jas sėkmingai įgyvendinti.

 

Dėkojame už pokalbį ir linkime nepritrūkti nei entuziazmo, nei energijos…

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *