Neringos meno mokykla – „Nordplus Junior“ projekto „Music Unites Us“ dalyvė

Gintarė Dikšienė
,
direktorės pavaduotoja ugdymui

Neringos meno mokykla kartu su Suomių ir Estų muzikos mokyklomis dalyvauja trišaliame „Norplus Junior“ projekte „Music Unites Us“. Pagrindinis šio projekto tikslas – per muziką ir įvairias šiuolaikinės muzikos rūšis skatinti netradicinių muzikos formų pasireiškimą pamokose. Supažindinus su šiuolaikinės muzikos perteikimo ir ugdymo galimybėmis, siekiama formuoti laisvą, kūrybišką asmenybę, o muzikos mokytojai skatinami ieškoti naujų, netradicinių ugdymo formų.

 

Pirmoji projekto dalis vyko spalio 30 – lapkričio 3 d. Estijos sostinėje Taline, Georgo Otso muzikos mokykloje, garsėjančioje ypač aukštu parengimo lygiu. Į šį susitikimą vyko muzikos mokytojai Audronė Buržinskienė, Edvinas Pranaitis ir aš, direktorės pavaduotoja ugdymui Gintarė Dikšienė. Su šiuolaikinės estų muzikos kompozitoriais mus supažindino viena ryškiausių Talino kompozitorių Tatjana Kozlova-Johannes, sužavėjusi mus ne tik savo muzika, talentu, bet ir šiltu bendravimu. Po jaukaus visų mokyklų prisistatymo galėjome pasidalyti savo gerąja patirtimi, diskutavome apie skirtingų šalių neformaliojo švietimo skirtumus.

Garsi improvizacinio dainavimo atlikėja Isabelle Duthoit bando naujas, neįprastas balso perteikimo galimybes. Jos atlikime vyrauja įvairios balsinės tonacijos, bet daugiausia tai – moters vidinio monologo išraiška, kai klausydami galime pajusti tą nenusakomą žodžiais skausmo šauksmą.

 

Kiekvieną projekto dieną turėjome galimybę susipažinti su skirtingomis šiuolaikinės muzikos atlikimo galimybėmis ir formomis, nes mūsų apsilankymo metu Taline vyko šiuolaikinės muzikos festivalis „Afekt“. Didžiausią įspūdį padarė pirmasis improvizacinis koncertas, kuris dar gali būti vadinamas nepakartojamos muzikos koncertu. Nepasiruošusius klausytojus tokia improvizacinė balso ir išraiškos forma gali šokiruoti, nes per pasirodymą neišgirsime įprasto dainavimo. Garsi improvizacinio dainavimo atlikėja Isabelle Duthoit bando naujas, neįprastas balso perteikimo galimybes. Jos atlikime vyrauja įvairios balsinės tonacijos, bet daugiausia tai – moters vidinio monologo išraiška, kai klausydami galime pajusti tą nenusakomą žodžiais skausmo šauksmą, širdgėlą, meilę, tylų prisipažinimą, alsavimą einant ar bėgant, tylų buvimą arba garsų, visa apimantį spiegimą. Atlikėjai akomponavo garsus šiuolaikinės elektroninės muzikos kūrėjas Taavis Kerikmäe. Jo muzikai būdingas akimirkos pajautimas, prisitaikymas prie čia ir dabar vykstančio kūrybos proceso, atlikėjos balso tembro, kūno išraiškos. Šis duetas tikrai labai palietė ir savotiškai šokiravo visus projekto dalyvius. Tokia muzika nėra graži, ji neturi būti miela, bet viduje ji privalo sužadinti pačius keisčiausius jausmus, priversti susimąstyti. Būtent tokią šios muzikos esmę prieš pasirodymą ir po jo įvardijo patys atlikėjai.

Profesorė pabrėžė, kad improvizacijos paskaitose ir apskritai improvizuojant žiūrovų negali būti: kiekvieno emocija ir buvimas prisideda prie čia ir dabar atsirandančio kūrinio, o kiekvieno esančiojo emocija veikia ir būsimą improvizacijos eigą.

 

Antrą projekto dieną po puikios ekskursijos po Talino senamiestį turėjome galimybę dalyvauti laisvosios improvizacijos pamokoje, kurią vedė garsi EMTA profesorė Anne Liis Poll. Pamoka prasidėjo profesorės ir magistro studentų improvizaciniu intarpu, per kurį galėjome pajusti čia ir dabar vykstančios muzikos laikinumą, improvizacinio dainavimo ir atlikimo subtilumą. Po pasirodymo profesorė Anne Liis Poll supažindino mus su improvizacinio dainavimo pagrindais ir pakvietė atvykusius projekto dalyvius prisijungti prie improvizuojančiųjų scenoje. Profesorė pabrėžė, kad improvizacijos paskaitose ir apskritai improvizuojant žiūrovų negali būti: kiekvieno emocija ir buvimas prisideda prie čia ir dabar atsirandančio kūrinio, o kiekvieno esančiojo emocija veikia ir būsimą improvizacijos eigą. Mūsų mokyklos muzikos mokytoja Audronė Buržinskienė ir gitaros mokytojas Edvinas Pranaitis puikiai įsiliejo į improvizacijos garsų orkestrą. Tiesiog neįmanoma aprašyti visos improvizacijos teorijos viename straipsnyje, bet tai, ką sukūrė projekto dalyviai, buvo nepakartojama! Improvizuojant reikia ne tik gebėti puikiai valdyti savo instrumentą, bet taip pat klausytis, girdėti kitus, galvoti apie savo indėlį ir būsimą kompozicijos motyvą, būti harmonijoje su kitais ir savimi, nepamiršti sekti dirigento ir prieš tai grojusio improvizacijos dalyvio pateiktos muzikinės temos.

Labiausiai patiko tai, kad studentas, net nemokėdamas natų, gali sukurti savitą muzikos raštą, pats sugalvoti ženklus, kuriais perteiks savo muzikos kūrinio istoriją. Dar vienas įdomus dalykas, kad mokinys gali nemokėti groti jokiu muzikos instrumentu, nes visas reikiamas priemones turi surasti jį supančioje aplinkoje.

 

Trečiąją dieną visi projekto dalyviai galėjo pasirinkti paskaitas, kuriose norėjo dalyvauti Georgo Otso muzikos mokykloje. Dauguma iš mūsų pasirinkome eiti į kompozitorės Tatjanos Kozlovos-Johannes improvizacinės kompozicijos paskaitą. Per šią paskaitą mokytojai pasisėmė labai daug žinių, kurias bus galima pritaikyti muzikos pamokose. Kompozitorės paskaitos tikslas – kad kiekvienas studentas pasijustų galintis būti kompozitoriumi. Labiausiai patiko tai, kad studentas, net nemokėdamas natų, gali sukurti savitą muzikos raštą, pats sugalvoti ženklus, kuriais perteiks savo muzikos kūrinio istoriją. Dar vienas įdomus dalykas, kad mokinys gali nemokėti groti jokiu muzikos instrumentu, nes visas reikiamas priemones turi surasti jį supančioje aplinkoje. Taip mokoma stebėti aplinką, ieškoti naujų garsų atskleidimo galimybių, mokiniams sužadinamas smalsumas, taip pat ugdomas pastabumas, imlumas mus supančiai aplinkai. Kaip pati kompozitorė minėjo, šių paskaitų tikslas – skatinti naudoti visas jusles: klausą, uoslę, regą, lytėjimą, vidinį žinojimą. Ieškodamas, kaip išgauti tam tikrus garsus, pavyzdžiui, lietaus ar griaustinio, mokinys savo aplinkoje ieško daiktų, todėl jo juslės ir mąstymas nuolat dirba, o gebėjimai pažinti ir išreikšti save yra lavinami. Sukūręs savo kompoziciją ir suradęs reikiamas priemones, mokinys gali imtis ir dirigento vaidmens. Jis paskirsto mokinius vaidmenimis, kiekvienam parinkdamas tam tikrą „instrumentą“ ir paruošdamas koncertui. Mokiniai keletą kartų parepetuoja, klausydamiesi vienas kito ir sekdami kompozitoriaus-dirigento nurodymų, o vėliau atlieka visą kūrinį, kuris yra įrašomas. Pasibaigus improvizacijai, būtina refleksija – kūrinio perklausymas su komentarais. Ši patirtis be galo įdomi, nes nuostabiausia buvo matyti mokinių veidus, jų emociją išgirdus galutinį kūrinio variantą. Daugelį puikus rezultatas nustebina, bet tik ne kompozitorę Tatjaną. Matyti, kad jai maloniausia regėti, kai vaikai prisiliečia prie kūrybos proceso ir jaučia džiaugsmą, sukurdami kažką naujo ir atradę savo nenaudojamus talentus.

 

Po puikios paskaitos vakare mūsų laukė nuostabus Estijos nacionalinio simfoninio orkestro koncertas „Extended Imagination“ („Išplėsta vaizduotė“), dirigentas – Basas Wiegersas, pirmasis smuikas – Eva Christina Schönweiss. Skirtingų šiuolaikinių kompozitorių (Rebeccos Saunders, Arasho Yazdanio, Elo Masing, Helmuto Lachenmanno, Enno Poppe) kūrinių dalys susideda iš garsų, triukšmo, trapaus balanso, vibracijų ir tylos, chaoso ir harmonijos improvizacijų. Šis koncertas buvo puikus Taline vykusios projekto dalies pabaigos akcentas.

Įgiję naujos patirties ir pasisėmę idėjų su nekantrumu laukiame antros projekto dalies išvykos į Suomijos muzikos mokyklą Sastamala miestelyje ateinančių metų kovą.

 

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.