Nepaprastai paprasta inovacija

Elmyra Jurkšaitienė
,
Tauragės Tarailių prog-jos direktorė

Visi suvokiame, kad su beprotišku greičiu besikeičiančiu pasauliu turi keistis ir švietimo sistema. Kadangi tai sistema ir jos transformuoti greitai neįmanoma, švietimo įstaigos pačios ieško būdų, kaip čia ir dabar prisitaikyti prie šiandienos ir netgi ateities poreikių ir aktualijų, kad jaunas žmogus matytų prasmę ugdymo turinyje ir ugdymo organizavimo procese bei galėtų įgytas žinias ir išlavintus gebėjimus panaudoti ne tik švietimo įstaigoje, bet ir už jos sienų.

 

Vienas iš tokių būdų švietimo įstaigai eiti koja kojon su sparčia kaita ir vis nesibaigiančiomis transformacijomis visuomenėje yra inovacijų diegimas. Kaip žinome, inovacija yra tai, kas nauja ir originalu toje įstaigoje, kurioje ji diegiama. Tai reiškia, kad tai, kas mums inovacija, kitiems tai gali būti įprasta praktika, tačiau tokia praktika patobulinta, pritaikyta ir įdiegta kitos įstaigos kontekste tampa inovacija. Inovacija nebūtinai turi būti tiesiogiai susijusi su naujovėmis pasaulyje. Priešingai, ji gali būti susijusi su tuo, ką pametėme, praradome, užmiršome per milžiniškus informacijos srautus, per nesibaigiančius mums visuomenės primetamus reikalavimus – turiu galvoje inovacijas, kurios leidžia mums pažvelgti į mus pačius, į mūsų pomėgius, mūsų vidines galimybes ir nuostatas. Inovacija gali būti sukurta ne tik spontaniškai ir netikėtai, bet ir planuojant, analizuojant, adaptuojant, išbandant ir koreguojant. Inovacija, kurią pristatysiu, atsirado pasitelkus nuoseklią analizę. Kiek ji sėkminga – parodys laikas.

 

Mūsų progimnazija, kurioje mokosi 269 vaikai, yra santykinai nedidelė: turime keturias ikimokyklinio ugdymo grupes, vieną priešmokyklinio ugdymo grupę, penkias pradinio ugdymo klases, penkias pagrindinio ugdymo pirmos pakopos klases. 1–8 klasėse mokosi 176 mokiniai. Esame miesto pakraštyje, tad mūsų mokiniai yra toje teritorijoje ir aplinkiniuose kaimuose gyvenantys vaikai. Net 46 1–8 klasių mokiniai po pamokų namo vežami mokykliniu autobusu.

Viena tobulintinų sričių išryškėjo labai greitai. Tai neformaliojo švietimo užsiėmimai mokykloje. Kadangi ketvirtadalis mokinių po pamokų namo buvo ir yra vežami mokykliniu autobusu, mokiniai neturėjo galimybės, o gal ir noro, nes pasiūla buvo skurdoka.

Šiai mokyklai vadovauju šiek tiek ilgiau nei metus, o joje pradėjau dirbti jau įsivažiavus mokslo metams, todėl nieko keisti nenorėjau. Pirmaisiais mokslo metais stebėjau, analizavau, modeliavau įvairius mokyklos tobulinimo scenarijus, kalbėjau su kolegomis iš kitų miestų, su kuriais kartu mokomės projekto „Lyderių laikas 3“ magistrantūros studijose, skaičiau apie kitų šalių švietimo įstaigų patirtis. Viena tobulintinų sričių išryškėjo labai greitai. Tai neformaliojo švietimo užsiėmimai mokykloje. Kadangi ketvirtadalis mokinių po pamokų namo buvo ir yra vežami mokykliniu autobusu, mokiniai neturėjo galimybės, o gal ir noro, nes pasiūla buvo skurdoka, dalyvauti mokyklos siūlomose neformaliojo švietimo veiklose, o tokia veikla būtina vaiko visapusiškam ugdymui. Dalis vaikų nelankė jokių neformaliojo švietimo užsiėmimų nei mokykloje, nei mieste. Norėdama pakeisti situaciją, turėjau sau atsakyti į tris svarbius klausimus: 1) kaip įtraukti visus mokinius į neformaliojo švietimo veiklas; 2) kokius užsiėmimus pasiūlyti, kad visi vaikai noriai juos lankytų; 3) kaip surasti nors keletą neformaliojo švietimo mokytojų, kurie nėra mūsų mokyklos mokytojai ir kurie veda neformaliojo švietimo užsiėmimus mieste, kad vaikai mokykloje pradėtas veiklas galbūt galėtų tęsti ir už mokyklos ribų.

Tada šovė mintis – o kodėl nepadarius tokių užsiėmimų pirmą pamoką. Ir mokiniai, ir mokytojai prasitardavo, kad pirma pamoka nėra viena darbingiausių, kad dar yra snaudžiančių mokinių, dirbti pirmą pamoką nėra lengva nei mokiniui, nei mokytojui. Tai buvo lūžio taškas.

 

Atsakymą į pirmą klausimą pasufleravo atsakymas į trečią klausimą: siekiant pasiūlyti įvairesnių veiklų reikėjo pritraukti neformaliojo švietimo mokytojų „iš išorės“, o daugumos jų darbo tvarkaraštyje iškart po pamokų neatsirado vietos veiklai dar vienoje mokykloje, nes turėjo ilgalaikius ir nusistovėjusius įsipareigojimus kitoms ugdymo įstaigoms. Tada šovė mintis – o kodėl nepadarius tokių užsiėmimų pirmą pamoką. Ir mokiniai, ir mokytojai prasitardavo, kad pirma pamoka nėra viena darbingiausių, kad dar yra snaudžiančių mokinių, dirbti pirmą pamoką nėra lengva nei mokiniui, nei mokytojui. Tai buvo lūžio taškas, kuris užvedė visą mechanizmą, kurio veikimu mes džiaugiamės jau tris mėnesius. O jis atrodo taip.

 

Visi pradinių klasių mokiniai vieną savaitės dieną per pirmą pamoką pabyra į 7 neformaliojo švietimo užsiėmimus. Visi 5–8 klasių mokiniai kitą savaitės dieną per pirmą pamoką dalyvauja 6 neformaliojo švietimo veiklose. 1–4 klasių ir 5–8 klasių mokinių grupės yra mišrios, t. y.  atskirose grupėse susiburia mokiniai pagal pasirinktus prioritetus. Mokiniai grupes ir veiklas keičia kas trimestrą, kas reiškia, kad per mokslo metus mokiniai save išbandys trijose skirtingose veiklose. Mišriomis grupėmis siekiame savo mokinius mokyti bendravimo ir bendradarbiavimo ne tik su klasės draugais, bet ir su skirtingo amžiaus bendramoksliais. Trimis skirtingomis veiklomis per mokslo metus norime suteikti mokiniams galimybę surasti sau mielą veiklą ir ją plėtoti už mokyklos ribų. Tokių pavyzdžių jau turime, kai mokiniai pas tą patį mokytoją tęsia savo veiklą ir po pamokų kitose erdvėse.

 

Pirmoji apklausa, atlikta po pirmo trimestro, rodo, kad didžioji dauguma mokinių džiaugėsi pasirinktomis veiklomis ir netgi tęsia pradėtas veiklas ne mokykloje. Dalis mokinių įvardijo, kad užsiėmimuose ypač patiko bendramoksliai, su kuriais kartu dalyvavo veiklose, kas rodo, kad bendravimas su skirtingo amžiaus bendramoksliais veiklų metu jiems teikė malonumą. Pagaliau jie nurodė tobulintinas sritis, tai įrodo, kad mokiniams ši veikla rūpi ir jie nori dar kokybiškesnių bei įvairesnių galimybių save tobulinti ir realizuoti.

Ši inovacija pasiteisino su kaupu jau pradiniame jos įgyvendinimo etape. Galvoje sukasi naujos mintys, nauji sumanymai. Esu tikra, kad su mokytojų pagalba įgyvendinsime dar ne vieną nepaprastai paprastą inovaciją, kuri padės mokiniams ne tik tobulėti ir siekti geresnių ugdymosi rezultatų, bet ir gerai jaustis mūsų mokykloje.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.