„Nei ministrė, nei patarėjai švietimo sistemos nepakeis“

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Programos „Renkuosi mokyti“ alumnas Vygantas KORNEJEVAS 2010 m. tapo Meilės Lukšienės premijos laureatu. Tuo metu jis dirbo matematikos ir informatikos mokytoju Kauno šv. Mato vidurinėje mokykloje, o šiandien yra Stakliškių gimnazijos direktorius. „Švietimo naujienos“ pakvietė pedagogą trumpo pokalbio apie sprendimą tapti mokytoju ir šiandienos švietimo sistemos aktualijas, kurios svarbios ir mokytojui, ir ugdymo įstaigos vadovui.

 

Kaip nusprendėte tapti mokytoju? Ir būtent matematikos ir informatikos – juk baigėte nei su šiais dalykais, nei su pedagogika nesusijusias studijas, anksčiau dirbote kitose srityse?

Mokytoju tapau per programą „Renkuosi mokyti!“. Šiai programai jau 10 metų, beje, kaip ir mano atrastam pašaukimui.

 

Ką, Jūsų nuomone, reikėtų daryti, kad mokytojo profesija taptų prestižinė, kad į mokyklas ateitų daugiau jaunų pedagogų (dabar jaunų mokytojų skaičius Lietuvoje yra mažiausias Europoje)?

Vaikai neturi sektino pavyzdžio, t. y. tokio, kuris užkrėstų pedagogo profesine liga, mokiniai taip pat nesusimąsto, kad galėtų rinktis šią profesiją. Tik mylintis savo darbą ir veiklą mokytojas gali įkvėpti vaikus rinktis mokytojo kelią. Kuo daugiau bus tokių mokytojų, tuo ir norinčių rinktis tokį darbą atsiras daugiau.

 

Ko tikitės iš ugdymo turinio atnaujinimo?

Tikro atsinaujinimo, o ne korekcijų, išbraukimo ar papildymo. Būtinai atsinaujinusio turinio diegimo strategijos mokyklose. Neužtenka išleisti dokumentą – daug svarbiau jį padaryti „gyvą“ ir gerai suprantamą kiekvienam mokytojui.

 

Kaip vertinate naująją švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarką, t. y. penkerių metų kadencijas ir mokyklų vadovų kaitą?

Iš esmės niekas neturėtų pasikeisti, jei vadovas kokybiškai ir gerai atliko savo pareigas. Gerai dirbantys vadovai po 5 metų patys gali apsispręsti, ar tęsti bendradarbiavimą su bendruomene. Mokyklos bendruomenės labiau įsitrauks į strateginį valdymą. Aišku, vadovai tapo socialiai labiau pažeidžiami.

 

Kokių žinių, gebėjimų ir asmeninių savybių reikia geram švietimo įstaigos vadovui?

Tikėti kiekvieno mokinio galimybėmis.

 

Stakliškių gimnazijos direktoriumi pradėjote dirbti 2017 m. lapkritį. Ką pavyko nuveikti per šį laiką, kaip sekasi įgyvendinti išsikeltus tikslus?

Daugiausiai dėmesio ir laiko buvo skirta mokyklos bendruomenei, įvairioms mokyklos savivaldoms (mokinių, tėvų, mokytojų) stiprinti.

 

Kalbant plačiau, ne tik apie vadovaujamą gimnaziją, kai Jums buvo įteikta M. Lukšienės vardo premija, sakėte: „Kelsiu sau didesnių tikslų – inicijuoti pokyčius švietimo sistemoje.“ Kokie tie pokyčiai (gal kažką jau pavyko įgyvendinti), ko trūksta Lietuvos švietimo sistemai?

Visada tikime, kad kažkas ateis ir pakeis švietimo sistemą. Deja, nei ministrė, nei patarėjai švietimo sistemos nepakeis. Keistis turi kiekvienas mokytojas. Pirmiausia pokyčiai vyksta kiekvieno galvoje. Daugiausia laiko užtrunka įkvėpti kiekvieną mokytoją patikėti pokyčiu pamokoje. O keisdami kasdienę mūsų veiklą, tikėdami kiekvienu mokiniu, mes keičiamės – tai ir bus tikras švietimo sistemos pokytis.

 

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.