Neformaliojo vaikų švietimo kokybei augti padeda parengta (įsi)vertinimo metodika

Viktorija Kalaimaitė

Šių metų balandį startavusi neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) ir jo teikėjų veiklos kokybės užtikrinimo metodika pasiteisina – tai atskleidė eksperimentinis šios metodikos įgyvendinimo šešiose šalies savivaldybėse projektas. Bandomasis projektas balandžio–gegužės mėnesiais vykdytas Prienų, Plungės, Ukmergės, Utenos, Tauragės rajonų ir Visagino savivaldybėse.

Parengta metodika apima NVŠ stebėseną, veiklos įsivertinimą ir išorinį vertinimą, kuriais siekiama nustatyti vaikų ugdymo kokybę, ugdymo aplinkos tinkamumą, mokytojų ir vadovų kompetencijas. Metodika numato, kad įsivertinimas ir išorinis vertinimas pagal 13 rodiklių vykdomas šiose srityse: pasiekimai ir pažanga, ugdymo organizavimas, ugdymo aplinka, lyderystė ir vadyba.

 

Eksperimente dalyvavusiose savivaldybėse lankėsi 15 išorės vertintojų, baigusių programą „Neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų veiklos kokybės užtikrinimo eksperimentinės metodikos išbandymas“. Jie stebėjo ir vertino pasirinktų NVŠ teikėjų savivaldybėje veiklą ir organizuojamą ugdymo procesą, analizavo dokumentus, bendravo su vaikais, tėvais, mokytojais ir vadovais.

Vertintojai stebėjo ir atsižvelgė ne tik į tai, ar mokytojai turi reikiamas kompetencijas, bet ir į tai, ar vaikas ugdymo procese įgyja naujų gebėjimų, ugdomos jo vertybinės nuostatos, ar sudaromos sąlygos džiaugtis savo pasiekimais ir mokytis įveikti nesėkmes, ar yra skiriama laiko refleksijai, ar vaiko pasiekimai ir pažanga aptariami su tėvais ar jų globėjais. Vienas iš svarbių stebėsenos ir vertinimo rodiklių – saugi aplinka ir tinkamos sąlygos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems, socialinę atskirtį patiriantiems ar rizikos grupės vaikams. Taip pat vertinta NVŠ paslaugų kainodara, NVŠ paslaugų pritaikymas prie poreikių, ar pasitelkiami aktyvūs ugdymo metodai, ar kuriama ir palaikoma vaiko emocinį ir intelektualinį ugdymą skatinanti aplinka, kaip į NVŠ procesus įtraukiama bendruomenė, ar teikėjo misija, vizija ir tikslai atliepia nacionalinius ir savivaldybės strateginius dokumentus bei teisės aktus, reglamentuojančius NVŠ nuostatas, ir kitus NVŠ kokybei svarbius aspektus.

 

Bandomojo metodikos taikymo rezultatai ir rekomendacijos pristatytos birželio 21 d. vykusioje Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro ir Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros organizuotoje konferencijoje „Neformaliojo vaikų švietimo kokybės kultūros link“.

Apibendrinus metodikos taikymo savivaldybėse rezultatus, paaiškėjo, kad didžioji dalis NVŠ paslaugų teikėjų išorinio vertinimo procesą vertino palankiai, teigė, kad vertinimas praėjo dalykiškai ir pozityviai, leido iš šalies pamatyti, ką daro gerai, ką gali daryti geriau ir kaip tą daryti.

„NVŠ teikėjų veiklos vertinimas – naudingas procesas. Jis suteikia galimybę teikėjui girdėti vaikų, tėvų, kolektyvo ir vertintojų nuomonę, atkreipia dėmesį į ugdymo procesą, o svarbiausia – sudaro sąlygas užtikrinti grįžtamąjį ryšį, atskleidžia stipriąsias bei silpnąsias puses ir nuteikia pozityviems NVŠ pokyčiams“, – apibendrino Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centro projekto „Lyderių laikas 3“ metodininkė-ekspertė Olivija Saranienė.

 

Atsižvelgus į gautus rezultatus, išorinių vertintojų ir NVŠ paslaugų teikėjų pastabas neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų veiklos kokybės užtikrinimo metodika bus patobulinta ir rekomenduojama taikyti visose šalies savivaldybėse. Jos paskirtis – padėti neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokykloms ir neformaliojo vaikų švietimo teikėjams, institucijoms užtikrinti NVŠ programų kokybę, kurti ir plėtoti NVŠ programų kokybės kultūrą, didinant jų įvairovę ir dalyvaujančių vaikų skaičių.

 

Konferencijos nuotraukos – https://photos.app.goo.gl/AfwHxNxmnymoha157.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.