Nauji mokslo metai – nauji iššūkiai ir galimybės…

Aušra Židžiūnienė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Rugsėjo 1-osios išvakarėse Švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijų salėje pristatytos svarbiausios 2018–2019 mokslo metų naujovės.

„Šie metai bus ypatingi: pradėta švietimo struktūrinė pertvarka, todėl laukia daug pokyčių. Jeigu norime patirti sėkmę kaip Suomija ar Singapūras, turime nuolat analizuoti ir vertinti šalies iššūkius ir žengti reikiamus žingsnius, remdamiesi gerosiomis patirtimis. Šiuos metus pradedame su 8 pagrindinėmis naujovėmis“, – švietimo bendruomenės susitikimą pradėjo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, pirmąja naujove įvardydama bendrųjų ugdymo programų atnaujinimą.

 

„Po truputėlį, atsižvelgiant į šiuolaikinio pasaulio poreikius, siekiant išugdyti XXI a. žmogų, yra atnaujinamas ugdymo turinys, atspindint tas sritis, kur turime esminių iššūkių. Daugiausia dėmesio bus skiriama mokinių informacinių technologijų, gamtos mokslų žinioms gerinti. Dar pernai dešimtyje mokyklų pradėtas vykdyti projektas, kurio esmė jau pradinėse klasėse mokyti vaikus informacinių technologijų“, – kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė.

Šiemet informacinių technologijų bus mokoma jau 100 mokyklų. Planuojama, kad iki 2020 m. visi 1–12 klasių mokiniai mokysis informacinių technologijų.

 

Svarbus ugdymo turinio atnaujinimas – gamtamokslis raštingumas – tai integralaus gamtamokslio ugdymo programų stiprinimas 5–8 klasėse. Praėjusiais mokslo metais 19 mokyklų išbandyta integralaus gamtamokslio ugdymo programa nuo šio rugsėjo aprėps 79 mokyklas.

„Ne tik ugdymo programos ir jų turinys lemia pasiekimų kokybę, su tuo itin susijęs mokyklų pasirengimas, mokyklų aprūpinimas laboratorijomis, praktine įranga – iki šiol buvo stebimas didelis atsilikimas. Todėl jau šiemet 533 mokyklas pasieks gamtamoksliam raštingumui stiprinti būtina laboratorinė įranga. Dar 200 mokyklų prisijungs 2019 m.“, – teigė ministrė J. Petrauskienė.

Modernizuodami egzaminų sistemą ir užtikrindami veiksmingesnį bei kokybiškesnį vertinimą, žengiame link nuotoliniu būdu vertinamų egzaminų. Jau šiemet IT ir fizikos egzaminai vyko elektroninėje erdvėje. Naujaisiais mokslo metais užsienio kalbos, biologijos, chemijos ir dalis lietuvių kalbos egzamino taip pat bus vertinama elektroninėje erdvėje.

 

Pasak jos, patys jautriausi pokyčiai yra susiję su egzaminais: „Siekiant kokybiškai organizuoti egzaminų veiklą, siūloma, kad abiturientai jau rugsėjį pasirinktų, kokius brandos egzaminus jie ketina laikyti (red. past. – anksčiau tai buvo daroma vasarį).“

Ilginama brandos darbo rengimo trukmė: abiturientai jį galės pradėti rengti ne nuo sausio, o nuo spalio. Nuo sausio bus pasiūlyta brandos darbą pasirinkti ir III gimnazijos klasės mokiniams, taigi jie galės brandos darbą rengti ilgiau nei metus.

„Modernizuodami egzaminų sistemą ir užtikrindami veiksmingesnį bei kokybiškesnį vertinimą, žengiame link nuotoliniu būdu vertinamų egzaminų. Jau šiemet IT ir fizikos egzaminai vyko elektroninėje erdvėje. Naujaisiais mokslo metais užsienio kalbos, biologijos, chemijos ir dalis lietuvių kalbos egzamino taip pat bus vertinama elektroninėje erdvėje“, – teigė ministrė.

 

Sparčiai ruošiamasi pradėti taikyti kaupiamąjį balą ir vertinimą, kad būtų atsižvelgiama į individualią mokinio pažangą. Anot ministrės, atėjo metas nukarūnuoti valstybinius brandos egzaminus, bet jokiu būdu tai nereiškia, kad jų atsisakoma, nes, ministrės Jurgitos Petrauskienės teigimu, tai yra pakankamai objektyvus žinių pamatavimo įrankis.

Kaupiamasis balas galutinai bus įdiegtas per artimiausius 2 metus.

 

Pradėta mokytojų rengimo pertvarka. Įkurti 3 nacionaliniai pedagogų rengimo centrai Vilniaus, Vytauto Didžiojo ir Šiaulių universitetuose, kuriuose parengtos 6 naujos pedagogų rengimo programos.

Kaip teigė švietimo ir mokslo ministrė, pertvarkoma profesinio augimo sistema, sudarant galimybę pačioms aktualiausioms ir naujausioms žinioms pasiekti mūsų mokytojus. Be to, nuo šių metų atverti keliai tapti dviejų dalykų mokytoju: 428 pedagogai, norintys mokytis antro dalyko, pradės studijas. Sudarytos galimybės įgyti pedagogo kvalifikaciją asmenims iš kitų sektorių.

 

Kokybinis pokytis – 40 visos dienos mokyklų projektas. Jos nemokamai užims ir ugdys priešmokyklinukus ir pradinukus visą darbo dieną.

„Atlikę tėvų, mokinių ir mokytojų apklausas, kas yra gera mokykla, supratome, kad vienas iš iššūkių yra visapusis asmenybės ugdymas. Į tai atsižvelgdami drauge su Kultūros ministerija parengėme Kultūros pasą, kuris šalies pradinukams sudarys galimybę lankytis įvairiuose kultūriniuose renginiuose, edukacinėse programose. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Kultūros pasu galės naudotis jau visi mokiniai“, – pabrėžė ministrė.

 

10-yje savivaldybių steigiami STEAM centrai, pradėsiantys veikti 2020 m. ir sudarysiantys sąlygas kokybiškesniam gamtamoksliam ugdymui.

 

Kaip teigė ministrė, dėl matomos didėjančios atskirties tarp tautinių mažumų ir lietuvių mokyklų intensyvinamas lietuvių kalbos ugdymas tautinių mažumų mokyklose.

Tautinių mažumų mokyklų pradinio ugdymo mokytojai skatinami į atskirus mokomuosius dalykus labiau integruoti veiklas, susijusias su lietuvių kalbos mokymu. Pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas Visagino, Šalčininkų, Švenčionių, Vilniaus ir Klaipėdos regionuose dirbantiems mokytojams taip pat bus parengta metodinė medžiaga, surengti seminarai, kaip ugdyti lietuvių kalbos raštingumą daugiakalbėje aplinkoje.

 

Anot Jurgitos Petrauskienės, visiems pokyčiams įgyvendinti itin svarbus finansavimo klausimas.

Įdiegiamam etatinio apmokėjimo modeliui – 17,4 mln. eurų. Pakeista mokyklų finansavimo metodika (kai dalis ugdymo lėšų skiriama pagal klasių skaičių ir jų dydį, dalis – pagal vienam mokiniui nustatytas normas) – 5,4 mln. eurų, pradeda veikti „kokybės krepšelis“ – apie 11 mln. eurų. pasieks 180 mokyklų.

 

Tai, kas liko nepaminėta…

 

Ministrės teirautasi, kiek truks naujieji mokslo metai, ar jie bus dar kartą ilginami, ar pasiteisino praėjusių mokslo metų ilginimas?

Pasak ministrės, naujų sprendimų dėl mokslo metų ilginimo nėra: „Šie mokslo metai pradinukams nebus ilginami, bet sumažės atostogų dienų. Vyresniųjų klasių mokiniams, kaip ir buvo numatyta, prisideda 5 dienos. Kalbant dėl pasiteisinimo – viskas priklausė nuo švietimo įstaigų. Buvo tokių, kurios itin kūrybiškai išnaudojo šį skirtą laiką, buvo ir tokių, kurios pokyčiui nebuvo pasirengusios.“

 

Lietuvos tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikolajūnas teiravosi, kokios konkrečiai ugdymo programos atnaujintos arba kokioje stadijoje yra programų atnaujinimas, kalbant apie informacines technologijas ir gamtamokslį ugdymą?

Ministrės pastebėjimu, informacinio ugdymo pradiniame ugdyme programa – tai buvęs bandomasis projektas, šiemet išsiplėtęs į 100 mokyklų.

 

Pasak švietimo ir mokslo viceministro Gražvydo Kazakevičiaus, buvo kilęs tam tikras konfliktas pradėjus pradinukus mokyti IT, nes jie, atėję į 5 klasę, vis tiek turėdavo mokytis pagal programą, nors daugelį dalykų jau mokėdavo, todėl pamokos būdavo nuobodžios. Dabar peržiūrima, kad pradinio ugdymo programos turėtų sąsajų su vyresniųjų klasių. Gamtamokslio ugdymo programa buvo parengta dar per struktūrinių fondų projektus, bet, pamačius jos naudą, tęsiama iki šiol.

 

Dėl to, kaip galima keisti programas, nesutarus, kokias kompetencijas būtina ugdyti, nuogąstavo Vilniaus universiteto profesorė Vilija Targamadzė. Tačiau švietimo ir mokslo ministrės teigimu, sudaryta ekspertų grupė ir apžvelgti skirtingi kompetencijų modeliai, o vienintelis teisingas kompetencijų modelis neegzistuoja niekur pasaulyje.

 

Į šių dienų dažniausiai gvildenamą naujovę atsiliepė Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos fizikos mokytoja Edita Dijokienė. Mokytoja teigė, kad itin myli savo darbą ir džiaugiasi į švietimo sistemą ateinančiu gausiu finansavimu, bet dvejoja etatiniu mokytojų darbo apmokėjimu: „Praėjusiais metais turėjau 36 valandas, šiemet turiu etatą, bet etatinio atlyginimo skaičiuoklė man žada pusantro šimto eurų mažesnį atlyginimą, ar jūs, ministre, esate tikra, kad skaičiuoklė klysta?“ – teiravosi ji.

 

„Teisės aktai numato, kad, jeigu praėjusiais metais turėjote 36 valandas, o šiemet turite tiek pat, tada jūsų atlyginimas tikrai nemažės. Kol kas apskaičiavimo iššūkių gali būti, šiuo metu juos aiškinasi mokyklų finansininkai. Mokytojų atlyginimams skirti pinigai negali būti panaudoti niekaip kitaip, kaip tik mokytojų darbo užmokesčiui – šių metų naujovė, užtikrinsianti mokytojų atlyginimų stabilumą ir augimą“, – atsakė Jurgita Petrauskienė.

 

***

Naujais mokslo metas mokinių sulauks 1115 bendrojo ugdymo mokyklų (2017 m. – 1125), dirbs panašiai tiek pat, kiek ir pernai, mokytojų – apie 33 tūkst. (2017 m. – 33 658), mokysis 323,6 tūkst. mokinių (2017 m. – 327 tūkst.), iš jų 29,5 tūkst. pirmokų (2017 m. – 30 126). Vilniaus miestas sulauks net 1000 pirmokų daugiau. Abiturientų, išankstiniais duomenimis, šalies mokyklose mokysis 23,6 tūkst. (2017 m. – 25 558).

Renatos Česnavičienės nuotraukos

Griežtai draudžiama svietimonaujienos.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, perkurti ar platinti kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti svietimonaujienos.lt kaip šaltinį.