Nauja maitinimo organizavimo tvarka ugdymo įstaigose. Kokie iššūkiai?

Vaikų maitinimo klausimas ugdymo įstaigose ypač opi tema. Nuo rugsėjo 1 d. įsigaliojo Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo nuostatos, kuriomis tikimasi užtikrinti sveikatai palankesnę vaikų mitybą, maisto saugą ir geriausią kokybę bei ugdyti sveikos mitybos įgūdžius. Nuo šiol karšti patiekalai darželiuose bus tik tausojantys – pagaminti išsaugant daugiausiai maistinės vertės. Nauja ir tai, kad vaikams tiekti draudžiamų maisto produktų sąrašas papildytas naujais sveikatai nepalankiais maisto produktais. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šios naujovės patobulintos atsižvelgiant į naujas mitybos mokslo žinias, pažangių šalių patirtį, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir ES sveikatos politikos nuostatas. Taip pat tėvų, savivaldybių, maisto gamintojų ir vaikų mitybos gerinimo darbo grupės narių siūlymus.

 

Telšių lopšelio-darželio „Mastis“ direktorė Danutė Popovič, Klaipėdos r. Kretingalės vaikų lopšelio-darželio direktorė Regina Baranauskienė ir Radviliškio r. Šeduvos lopšelio-darželio direktorė Daiva Staškūnienė pasidalijo, kaip jų įstaigos prisitaiko prie naujos tvarkos, išsakė nuomonę apie sveikos mitybos ir tėvų švietimo svarbą.

 

Ugdymo įstaigos turėjo pakoreguoti valgiaraščius pagal naujai įsigaliojusią tvarką. Taigi, kaip Jums sekėsi keisti valgiaraščius, ar turėjote kokių sunkumų?

D. Popovič: Gavome maitinimo paslaugų teikėjo valgiaraštį, kurį reikėjo suderinti. Jame daug ir dideliais kiekiais košių pusryčiams, miltinių patiekalų vakarienėms, pavyzdžiui: ryžių apkepas, miltų virtiniai su bulvėmis. Per pietus salotos daugiau iš burokėlių, morkų, kopūstų, porų. Susidaro įvaizdis, kad po skambiais pavadinimais slepiamas daug angliavandenių turinčių patiekalų siūlymas. Vaisiai tradiciniai: obuolys, apelsinas, bananas. Uogų nėra, sezoninių daržovių patiekalų beveik nėra. Valgiaraštis vienu metu pateiktas ugdymo įstaigoms ir vietos Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Mūsų, vadovų, prašo mėnesį pabandyti ir leisti taikyti naują valgiaraštį, o tada teikti pasiūlymus. Jau dabar turime daug pastabų, bet turime luktelėti. Apibendrinant – valgiaraštis nuvylė…

 

 

R. Baranauskienė: Mūsų įstaiga pradės maitinti vaikus pagal naujai koreguotus rudens sezono valgiaraščius nuo rugsėjo 15 d. Kiltų mažiau nepatogumų, jei tai būtų buvę padaryta iki mokslo metų pradžios.

 

D. Staškūnienė: Radviliškio r. Šeduvos lopšelis-darželis valgiaraštį koregavo pagal liepos mėnesį naujai įsigaliojusią tvarką. Prieš tai susipažinome su nuo rugsėjo 1 d. įsigaliosiančiu Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašu. Labai glaudžiai bendradarbiavome su Radviliškio maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais. Dalyvavome jų organizuotame pasitarime, susipažinome su naujais reikalavimais, kaip sudaryti valgiaraštį. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistei, dietistei teko skaičiuoti kalorijas, riebalus, angliavandenius, derinti dienas, atsižvelgti į piniginę išraišką, peržiūrėti visas receptūras. Kadangi ir praėjusiais mokslo metais maitinome vaikus laikydamiesi naujų reikalavimų, tai mums koreguoti nebuvo labai sudėtinga. Parengtas valgiaraštis yra suderintas su Radviliškio maisto ir veterinarijos tarnyba, tad vaikų maitinimui esame pasiruošę.

 

Nuomonių apie naują maitinimo tvarkos aprašą pasigirdo įvairių. Vieni džiūgauja, kad pagaliau, kiti nerimauja, kad vaikai namo pareis alkani, nes nevalgys tokio maisto, treti kelia klausimą, kiek kainuos toks idealus maistas. Ką apie tai manote Jūs?

Reikia ugdyti tėvus, kas blogiausia, kad ir virėjai neturi daug žinių apie sveiko maisto sudėtį, ruošimą ir pan.

D. Popovič: Visada teikiau pirmenybę subalansuotam, sveikam maistui. Reikia ugdyti tėvus, kas blogiausia, kad ir virėjai neturi daug žinių apie sveiko maisto sudėtį, ruošimą ir pan. Maitinimo paslaugos jau yra nupirktos, o jų kaina (Tarybos sprendimu) tėvams yra ganėtinai aukšta. Nuolat tenka kovoti su maitintoju dėl geresnių, kokybiškų produktų tiekimo.

 

D. Staškūnienė: Manome, kad vaikams reikia įvairaus maisto, po truputį ir su saiku. Naujoves įgyvendinti reikia pamažu, stebint, ką vaikai valgo, kaip valgo. Šiuo klausimu reikia daug dirbti su tėvais.

 

Dar vienas iš naujų reikalavimų – maistas turi būti patiekiamas estetiškai. Ar vaikams tai svarbu? Ar pastebėjote tendenciją, kad vaikai nevalgytų, nes maistas atrodo nepatraukliai?

D. Popovič: Taip, norėtųsi estetiško pateikimo. Vargu ar tai bus. Reikėtų mokymų įmonės samdomiems virėjams.

 

R. Baranauskienė: Pritariame reikalavimui maistą patiekti estetiškai. Reikia ugdyti valgymo elgesio prie stalo įgūdžius.

 

D. Staškūnienė: Manau, kad labai svarbu ir aplinka, kurioje vaikai valgo. Mūsų ugdytiniai valgo valgykloje, kuri yra suremontuota, estetiškai įrengta kartu su gyvosios gamtos kampeliu, naujais baldeliais. Nupirkti vienodi indai visiems vaikams. Prie staliuko sėdi po 8 vaikučius. Kiekvienas turi savo vietą. Valgykla mums labai pasiteisino, nenorėtumėme grįžti, kad vaikai valgytų grupėse.

 

 

Pagal naują tvarką į darželius vaikams užkandžių dėžutėse nebebus galima neštis tam tikrų produktų. Tad kyla klausimas: tikrinsite vaikų atsinešto iš namų maisto dėžutes ar pasitikėsite tėvų sąmoningumu? Kaip bus įspėjami tėvai?

D. Popovič: Tėvus informuosime, prašysime. Ar teks tikrinti, pamatysime.

 

R. Baranauskienė: Nemanome, kad reikėtų į ikimokyklines įstaigas neštis užkandžių dėžutes. Jas reikėtų atitinkamai laikyti. Jei vaikai užkandžiauja, paskui nebenori valgyti jiems siūlomo maisto, kuris tiekiamas pagal valgiaraščius.

 

D. Staškūnienė: Šiuo klausimu esame daug kalbėję su pedagogais, tėvais. Mūsų darželiui šis klausimas neaktualus. Jau kelerius metus net vaikų gimtadienius švenčiame be saldumynų ir kitų vaišių. Iš pradžių tikrai nebuvo lengva, reikėjo visiems laikytis vienodo susitarimo. Bet mums pavyko ir tuo džiaugiamės.

 

Ministerija rekomenduoja ugdymo įstaigoms sudarant sutartis su tiekėjais pirmenybę teikti ekologiškiems, sveikatai palankiems ar nacionalinės kokybės produktams, rinktis trumpąsias maisto tiekimo grandines iš ūkių. Ar tai įmanoma?

D. Popovič: Tai būtų įmanoma, jei įmonės nebūtų suinteresuotos kuo didesniu pelnu. Veža iš stambių monopolistų, iš kur pigiau. Šiuo atveju geresnėje pozicijoje yra įstaigos, kurios savarankiškai rūpinasi maitinimo organizavimu.

 

R. Baranauskienė: Pritariame, kad pirmenybė būtų teikiama ekologiškiems produktams, bet mažoms įstaigoms sunku vykdyti viešuosius pirkimus.

 

D. Staškūnienė: Visus maisto produktų pirkimus reglamentuoja viešieji pirkimai, nors labai norėtųsi ekologiškų, sveikatai palankių produktų. Kaip pavyzdį galiu paminėti agurkus. Net vasarą mes juos perkame žiemos sezono kainomis, nors agurkų kainos vasarą daug žemesnės.

 

Kaip tiekiamas maistas į Jūsų ugdymo įstaigą?

D. Popovič: Maistą gamina VšĮ, sudarius maitinimo paslaugų sutartį per savivaldybės vykdytus viešuosius pirkimus.

 

R. Baranauskienė: Maistas vaikams gaminamas įstaigos virtuvėje, turime reikiamą gamybos įrangą, todėl patiekalus galima patiekti kokybiškai pagal visus technologinius reikalavimus.

 

 

D. Staškūnienė: Maistą tiekia 4 įmonės, laimėjusios viešuosius pirkimus.

 

Tenka girdėti posakį, kad žmonės yra savo blogų įpročių įkaitai. Galbūt pirmiausia reikėtų pradėti nuo tėvų švietimo, juk jei namie vaikai negaus sveiko maisto, tai ir darželyje bus sunku jį priimti ir viskas atrodys neskanu?

D. Popovič: Labai teisinga mintis. Tėvai dažnai maitina vaikus nesveiku maistu, pusfabrikačiais, taip išugdomi netikę įpročiai. Vaikai tiesiog nemėgsta, nesirenka, nevalgo sveiko maisto. Tėvų švietimą pradėjome ir jį tęsime. Tai, beje, nelengva ir kainuoja…

 

D. Staškūnienė: Tėvai labai skirtingi, požiūriai nevienodi, bus nelengva. Tačiau labai stengsimės, kad vaikai būtų maitinami sveikai ir, žinoma, būtų sotūs.

 

Išsiaiškinę darželių poziciją, kreipėmės į rajonų savivaldybių Švietimų skyrius, kad sužinotume jų nuomonę apie esamą situaciją. Į mūsų klausimus atsakė Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Irena Barbšienė ir Telšių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė.

 

Nuo rugsėjo darželiuose, mokyklose, stovyklose ir socialinės globos įstaigose vaikai turi gauti sveikesnį ir kokybiškesnį maistą. Kaip Švietimo skyriaus specialistai vertina situaciją?

I. Barbšienė: Daug metų valgiaraštį, pasitardami su ugdymo įstaigų bendruomene, sudaro Sveikatos biuras ir jame dirbanti dietistė. Oficialių nusiskundimų dėl vaikų maitinimo paskutiniu metu negavome.

 

D. Mažeikienė: Vaikų maitinimo valgiaraščiai yra ir buvo sudaromi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamas paros energijos ir maistinių medžiagų normas bei į buvimo įstaigoje trukmę. Valgiaraščius sudaro maitinimo paslaugos teikėjas. Valgiaraščiai iki maitinimo paslaugos teikimo pradžios suderinami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka.

Diskusijų visada kilo ir kils dėl nevienodų skonio receptorių, dėl individualių mitybos įpročių, maitinimosi kultūros, šeimos nuostatų, kas yra sveika, kas ne.

 

Taigi, esame tikri, kad valgiaraščiai atitinka jiems keliamus reikalavimus ir vaikai gauna pakankamai sveiką ir kokybišką maistą. Praėjusių metų pabaigoje apklausėme rajono ugdymo įstaigas dėl maitinimo paslaugos teikimo kokybės. Tėvų, vaikų, mokytojų skundų dėl maitinimo kokybės per mokslo metus nėra užfiksuota. Bet diskusijų, žinoma, šiuo klausimu visada kilo ir kils dėl nevienodų skonio receptorių, dėl individualių mitybos įpročių, maitinimosi kultūros, šeimos nuostatų, kas yra sveika, kas ne.

 

Vadovaudamasi LR sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintu vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašu rajono savivaldybės taryba š. m. birželio 28 d. posėdyje patvirtino Vaikų maitinimo organizavimo Telšių rajono savivaldybės ugdymo įstaigose ir vaikų vasaros stovyklose tvarkos aprašą. Aprašas papildytas reikalavimais dėl vaikų maitinimo vasaros stovyklose, taip pat patikslintas neleistinų produktų sąrašas, patikslinti reikalavimai dėl maisto gaminimo ir patiekimo.

 

Mūsų rajono mokyklose tokių neleistinų produktų, kaip valgomieji ledai, šaltai, karštai, mažai rūkyti mėsos gaminiai ir mėsos gaminiai, kurių gamyboje buvo naudojamos rūkymo kvapiosios medžiagos, nealkoholinis alus, sidras ir vynas, strimelė, pagauta Baltijos jūroje, ir anksčiau nebuvo, šiuo atžvilgiu nėra būtina iš esmės keisti valgiaraščių. Tačiau, atsižvelgiant į naujojo aprašo reikalavimus, teko atsisakyti padažų su spirgučiais, džiūvėsėliuose voliotų ar džiūvėsėliais pabarstytų keptų mėsos, paukštienos ir žuvies gaminių ir pirmenybę teikti maistines savybes tausojantiems patiekalų gaminimo būdams. Dėl šių reikalavimų nedideli pokyčiai kai kurių mokyklų valgiaraščiuose yra reikalingi.

 

Nauja apraše yra tai, kad vaikams, turintiems sveikatos sutrikimų, pagal gydytojo raštiškus nurodymus organizuojamas pritaikytas maitinimas. Jei tokių galimybių ugdymo įstaigoje nėra, vaikai gali būti maitinami iš namų atsineštu maistu. Iš namų atsineštas maistas turi būti patiekiamas tinkamos temperatūros. Tam ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose turi būti sudaryta galimybė. Šiuo atveju ugdymo įstaigos turės teisę sudaryti sutartis su vaiko atstovais dėl maitinimo iš namų atsineštu maistu. Joje turės būti nuostata apie draudžiamus atsinešti maisto produktus. Už iš namų atnešto maisto saugą ir kokybę atsako vaiko atstovai pagal įstatymą.

 

Pagal Viešųjų pirkimų tvarką maitinimo konkursą laimi ta įmonė, kuri pasiūlo mažiausią kainą. Teko girdėti, kad Vilniaus mokyklos sieks keisti konkurso reikalavimus. O ką manote Jūs?

I. Barbšienė: Jeigu pigesnė kaina, sunku numatyti, kokia kokybė. Galbūt reikėtų atskirti tuos dalykus… Kol kas yra taip.

 

D. Mažeikienė: Dėl Viešųjų pirkimų procedūrų, kai yra perkama vaikų maitinimo paslauga ir konkurso laimėtojas nustatomas pagal pasiūlytą mažiausią kainą, yra nuolat daug diskutuojama. Kitas konkurso laimėtojo atrankos kriterijus galėtų būti kokybė. Tačiau kokybė yra įvairiapusė, plati sąvoka. Kokybė – tai gamybos proceso atitiktis patvirtintiems standartams, paslaugos teikėjo patikimumas, kompetentingumas, lankstumas ir panašiai. Šiuo atžvilgiu visi per konkursą atrinkti maitinimo paslaugos teikėjai atitinka keliamus reikalavimus. Kokybė vartotojui (vaikui, jo tėvams) – tai produkto (maisto gaminio) atitiktis vartotojo reikalavimams. Ir čia dėl kokybės išsiskiria nuomonės, atsiranda prieštaravimų. Daugumai kokybė yra tai, kas skanu. Jei skanu, tai perkama, paklausu. Deja, tai, kas skanu, ne visada yra sveika ir rekomenduojama. O tai, kas sveika, – skanu ne visiems. Kaip vertinti maitinimo kokybę? Pagal tai, kas skanu, ar pagal tai, kas sveika. Čia viskas atsiremia į mūsų įpročius ar papročius, girdėtus ar skaitytus medikų, mokslininkų pasisakymus, siūlomas metodikas – čia ir kyla prieštaravimų. Šiandien daug nuo vaikystės pamėgtų gaminių ir patiekalų

Daugumai kokybė yra tai, kas skanu. Jei skanu, tai perkama, paklausu. Deja, tai, kas skanu, ne visada yra sveika ir rekomenduojama. O tai, kas sveika, – skanu ne visiems.

(pvz., spurgos, žagarėliai, čeburekai, džiūvėsėliais pabarstyti kepsneliai ir panašiai) patenka į vaikų maitinimui draudžiamų produktų / gaminių grupę – riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai, saldainiai, šokoladas ir jo gaminiai, konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu ir kt. Pirmenybė teikiama maistines savybes tausojantiems patiekalų gaminimo būdams, t. y. virtam vandenyje ar garuose, troškintam, pagamintam konvekcinėje krosnelėje, keptam įvyniojus popieriuje ar folijoje maistui.

Sutinkame, kad reikėtų keisti vaikų maitinimo paslaugos pirkimo reikalavimus ir ieškome būdų, kaip tai geriau padaryti.

 

Sveikesnis maistas – tai kartu ir kokybiškesnis, o kokybė reiškia atitinkamą kainą. Tai signalizuoja, kad tėvai turės mokėti daugiau už vaikų maitinimą. Kiek visai tai kainuos, ar bus jaučiamas didelis kainų skirtumas? Ar tai netaps dar vienu iššūkiu tėvams?

I. Barbšienė: Manau, kad kaina nemažės, nes įvairių produktų kainos įvairių sezonų metu labai įvairuoja.

 

D. Mažeikienė: Maitinimo kainą reglamentuoja rajono savivaldybės tarybos patvirtinto Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo 46 ir 47 punktai. Šiais mokslo metais vaikų maitinimo (pietų, pusryčių) kainos rajono mokyklose didėti neturėtų.

 

***

Maitinimo klausimas – neišsemiama tema. Iš gautų darželių direktorių atsakymų galima daryti išvadą, kad daugiausia sunkumų kyla tose savivaldybėse, kuriose maitinimo paslaugas teikia privatus maitintojas. Šiuo atveju mažesnė tikimybė, kad įstaigas pasieks maistas iš ūkių, taip pat ekologiški, sveikatai palankūs ar nacionalinės kokybės produktai. Tačiau dabar svarbu – šviesti tėvus, raginti juos ugdyti vaikų sveikos mitybos įgūdžius ir namuose. Juk sveiko maisto tradicija turi ateiti iš šeimos nuo ankstyvos vaikystės. O ką apie tai manote Jūs? Kviečiame pasidalyti, su kokiais iššūkiais susiduria Jūsų ugdymo įstaigos.

 

„Švietimo naujienos“