Namuose – kaip išmaniosiose klasėse (II dalis)

Indrė Šadvilaitė
,
Vilniaus lietuvių namų lietuvių kalbos mokytoja

Toliau pasakosiu apie tai, kaip aprašytos programėlės („Kahoot“ ir „Menti“) naudojamos mano virtualiosiose pamokose. (Pradžia čia.)

 

„Kahoot“ naudoju dviem būdais: arba apibendrinti žinias antrojoje pamokos pusėje, arba pakartoti praėjusios pamokos informaciją pamokos pradžioje. Naudojantis „Zoom“, pamoka sutrumpėja penkiomis minutėmis, kadangi nemokamų vaizdo pokalbių laiko limitas – 40 min., tačiau, taupydami laiką, galime susikurti „Kahoot“ užduotį su mažiau klausimų nei įprastoms pamokoms klasėse.

 

„Kahoot“ labiausiai pasitarnauja įtvirtinant žinias. Pavyzdžiui, su penktos klasės mokiniais mokomės daiktavardžių. Susikuriu „Kahoot“ klausimyną, naudodama įvairių formų klausimus, prašydama iš pateiktų atsakymo variantų pasirinkti, kas yra daiktavardis, išrinkti daiktavardžius iš pateiktų žodžių, išrinkti konkrečiuosius, abstrakčiuosius, tikrinius ar bendrinius daiktavardžius. Užduodu pasirinkti atsakymo variantus, kad sakinyje būtų du, trys, ir t. t. daiktavardžiai arba konkretieji, abstraktieji ir pan. daiktavardžiai. Mokiniai gali atlikti įvairias užduotis paprasto „Kahoot“ testo forma.

 

Dar vienas išbandytas veiklos būdas – mokiniai sukuria ir parodo savo „Kahoot“ testus bendraklasiams. Mokinys turi tokias pat galimybes sukurti „Kahoot“ testą, kaip ir mokytojas. Uždavus atlikti tokią užduotį namų darbų, kitos virtualios pamokos metu, mokytojas gali leisti mokiniams dalintis savo ekrano vaizdu „Zoom“ platformoje. Taip mokinys gali pasidalinti savo darbu, o bendraklasiai atlieka užduotis. Vertinimas galimas įvairiausias – nuo kaupiamojo balo iki pažymio.

 

Savo pamokose „Menti“ naudoju pamokos pradžioje – sužadinimui, mokinių įtraukimui arba pabaigoje – refleksijoms. Šis įrankis leidžia pamatuoti skirtumą tarp mokinių turimų žinių pamokos pradžioje ir pabaigoje. Pavyzdžiui, pamokos pradžioje mokytojas paprašo, kad mokiniai, „Menti“ įrankiu, pateiktų atsakymus, kokiomis žiniomis šiuo metu disponuoja, o pabaigoje užduoda tokius pat klausimus ir palygina, kaip pasikeitė mokinių požiūris arba žinios.

 

Pateikiu keletą savo pamokų fragmentų ir „Menti“ naudojimo pavyzdžių. Vesdama literatūros pamoką apie romantizmą, aštuntos klasės mokiniams, pamoką pradėjau temos pristatymu, uždavinio pateikimu ir prašymu atsidaryti svetainę www.menti.com bei ten atlikti mano pateiktą užduotį: „Į tuščius laukelius įrašyk, kokie, tavo manymu, romantizmo literatūroje bruožai“. Mokiniams pateikti trys atsakymams skirti laukeliai, jie surašo žodžius ar teiginius, asociatyvius jų suvokiamam romantizmui. Atsakę naudodamiesi telefonais, kompiuterio ekrane, kuriuo aš su jais dalinausi „Zoom“ platformoje, mokiniai pamatė savo atsakymų kratinį (žr. nuotraukoje). Tarp atsakymų, rodomų ekrane, yra hierarchija: nesikartojantys atsakymai – matomi smulkesniu šriftu, pasikartojantys (priklauso, kaip dažnai kartojasi) matomi ryškiau. Tarp ryškiausių atsakymų matome, kokios žinios (šiuo atveju, labiau tinka sakyti nuomonės) dominuoja.

Tą pačią užduotį pateikiau ir pamokos pabaigoje. Tačiau šį kartą mokiniai atsakinėja jau išklausę temos teoriją ir remdamiesi romantizmo idėjomis, paanalizavę Adomo Mickevičiaus poemą „Gražina“. Apžvelgę pamokos pradžioje ir pabaigoje gautus rezultatus, palyginame, ką apie romantizmą mokiniai žinojo pradėdami mokytis ir kokios jų žinios pamokos pabaigoje. Vadinasi, drauge galėjome pamatuoti klasės mokymosi pažangą per pamoką.

 

„Menti“ naudojimo galimybės gan plačios ir atveria kelią mokytojo kūrybingumui, o „Kahoot“ gali tapti ir informacijos įtvirtinimo, ir žinių patikrinimo įrankiu. Svarbiausia, šios programos naudojamos dar paprasčiau nei pamokų metu mokykloje – vienu mygtuko paspaudimu „Zoom“ įrankių juostoje – dalintis ekrano vaizdu.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.