Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas – ką apie jį turi žinoti tėvai?

Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo (NMPP) tikslas – teikti objektyvesnį grįžtamąjį ryšį apie mokinio pasiekimus, fiksuoti pažangą, nustatyti, jei kažkur mokiniui reikalinga pagalba, tačiau dažnai kalbama ir apie jo trūkumus: keliamą stresą, konkurencijos ir reitingavimo skatinimą. Apie tai, kaip pasiruošti šiam patikrinimui, kad mokiniai parodytų aukščiausius asmeninius rezultatus, į ką tėvams atkreipti dėmesį, pasakoja „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovė, vadovėlių autorė Nomeda Kasperavičienė, pradinio ugdymo mokytojos Žydrūnė Kalinauskienė ir Rasa Jurgelevičienė bei papildomo ugdymo studijos „3 banginiai“ vadovė Jurgita Skominienė.

NMPP naudingas, bet netobulas įrankis

 

„NMPP pagal Pradinio ir Bendrojo ugdymo programas rengia Nacionalinis egzaminų centras. Vienose šalyse nacionaliniu mastu organizuojami testai yra privalomi, tik vertinami centralizuotai arba necentralizuotai, o kitose (pavyzdžiui, Lietuvoje) – dėl dalyvavimo Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime apsisprendžia savivaldybės ar pačios mokyklos. Mes mokykloje dirbame taikydami Šiaurės šalių ugdymo principus – integruotą, patirtinį ir asmenybės ugdymą, o NMP patikrinime dalyvaujame, nes jie padeda įvertinti mokinių pasiekimus ir gebėjimus bei nustatyti spragas pagal Bendrųjų programų reikalavimus, t. y. per jį gauname žemėlapį, kuris padeda dar geriau planuoti ugdymą“, – teigia ugdymo vadovė Nomeda Kasperavičienė.

 

„Man, kaip mokytojai, labai svarbu, kuo anksčiau nustatyti, ar mokiniai turi pakankamai tvirtus pagrindus, kad galėtų mokytis toliau, taip pat pastebėti tuos, kurių pasiekimai yra žemesni ir laiku jiems suteikti pagalbą. Idealu, jei ne tik mokytojai, bet ir tėvai atkreipia dėmesį į stipriąsias ir tobulintinas sritis. Tuomet mokytojai gali ieškoti būdų, kaip užpildyti spragas ir lavinti reikalingus gebėjimus, o tėvai gali vaiką motyvuoti ir padėti jam ugdytis kasdienėse situacijose“, – mano ketvirtokų mokytoja R. Jurgelevičienė, bet apgailestauja, kad testo rezultatai tikrai neatspindi visų šiuolaikiniam mokiniui būtinų gebėjimų. „Daugelio jų tokiu testu net patikrinti neįmanoma, todėl jį vertinu tik kaip vieną iš įrankių.“

Konkuruoti labiau linkę ne vaikai, o tėvai

 

Ugdymo vadovė Nomeda teigia, kad jei mokykloje nėra konkurenciją skatinančios kultūros, mokiniai dėl testų rezultatų nekonkuruoja: „Mums svarbu mokinio savarankiškumas ir sąmoningumas: juk viena, kai mokinio darbą įvertina mokytojas, o visai kita, kai mokinys pats dalyvauja įsivertinimo procese – taip jis nesijaučia teisiamas.“

Ketvirtokų mokytoja Žydrūnė Kalinauskienė džiaugiasi, kad tenka stebėti nuoširdų džiaugsmą ne tik savo, bet ir draugo sėkme: „Vaikai yra labai pastabūs tiek savo, tiek draugo pažangai. Ir visai nesvarbu: ar tai – paprastas žinių pasitikrinimas, ar NMPP – klasėje neturi būti nei pirmaujančių, nei atsiliekančių. Ketvirtokai tikrai pajėgūs suprasti, kad pasitikrinti turime tam, jog žinotume savo stipriąsias ir silpnąsias puses ir pagal tai galėtume nusimatyti asmeninius siekiamybių žingsnius.“

 

Paklaustos apie konkurenciją, pedagogės tvirtina, kad svarbu, jog rezultatai būtų naudojami tik ugdymui tobulinti, o ne mokiniams, mokytojams ar mokykloms reitinguoti. R. Jurgelevičienė pastebi, kad kartais NMPP rezultatai yra pernelyg sureikšminami: „Ne paslaptis, kad reitingavimą taikančiose mokyklose įtampa kyla ne tik tarp mokinių, bet ir tarp mokytojų. Jei mokytojui rūpi tik testo rezultatai, mokiniai taip pat išmoksta dirbti tik „atsiskaitymui“, o ne dėl pačių gebėjimų.“ Nomeda Kasperavičienė atkreipia dėmesį, kad netinkamas testų informacijos aiškinimas ir naudojimas gali duoti nepageidaujamų rezultatų – mokiniai gali imti galvoti, kad tik standartizuoti testai yra svarbūs.

 

Žydrūnė Kalinauskienė sako, kad vaikų savijauta priklauso nuo pateikimo: „Jei standartizuotus testus pateiksi kaip „baubą“, tai vaikas stresuos, o jei dar prie to prisidės stresuojantys tėvai… Apie testų atlikimą informuoju iš anksto, vos tik sužinome jų rašymo datą. Juk tėvai nori planuoti šeimos veiklas, kad tai nesutrukdytų jų vaikui ateiti tą dieną gerai pailsėjus. Žinoma, vaikai stresuotų, jeigu pirmą sykį susidurtų su tokia užduočių gausa. Kad neištiktų šokas gavus A4 formato 8 lapus užduočių, reguliariai rašydami pasitikrinamuosius darbus, išbandome ir didesnės apimties darbus, bet svarbiausia – mokau vaikus produktyviai išnaudoti laiką, nesėdėti prie užduoties, prie kurios „užstrigo“, atlikti pirma tas užduotis, kurios suprantamos, o likus laiko – sugrįžti prie neišspręstų užduočių ir ramiai pamąstyti. Jei iš namų vaikai ateina pailsėję ir ramiai nusiteikę, viskas praeina sklandžiai.“

„NMPP testais tikrinami pagrindiniai gebėjimai, kurie iš esmės jau turėjo tapti įgūdžiais – juk, pavyzdžiui, kasdien nesikartojame, kad vienaskaitos galininke rašome nosinę“, – teigia ugdymo vadovė Nomeda ir pritaria, kad laiko planavimas atliekant testą – gebėjimas, kuris labai sumažina stresą.

Svarbu – net silpniausiam mokiniui pajusti sėkmės skonį

 

„Specialiai šiems testams mokinių ruošti nereikia. Pristatydama savaitės mokymosi planą, mokinius supažindinu su veiklomis, kurias jie atliks per savaitę, ir visada nurodau testo paskirtį, t. y. ką mums reikia pasitikrinti ir įsivertinti. Tada testus, kurie parengti pagal standartizuotas programas, mokiniai atlieka kaip bet kuriuos kitus pasitikrinamuosius darbus“, – sako R. Jurgelevičienė. Jos patirtis rodo, kad geriausias mokytojas yra paties vaiko sąmoningumas: „Tai galioja ir stipriems, ir silpnesniems mokiniams. O padėti išsiaiškinti mokinių spragas ir jas koreguoti pasitelkiant mokinių sąmoningumą – kiekvieno mokytojo pareiga.“

 

„Po bet kokio testo daug dėmesio skiriame klaidoms analizuoti ir taisyti. Mokiniams formuoju pozityvų požiūrį į klaidas, nuo pirmos klasės sakau, kad „mokomės iš klaidų“, „klaidos – galimybė pasitaisyti“, – sako mokytoja Rasa. Apie tai, kad po rezultatų analizės reikia individualių užduočių silpnesniems įgūdžiams įtvirtinti, kalba ir mokytoja Žydrūnė: „Mūsų visos dienos mokykloje per saviugdos laiką mokiniai turi galimybę gauti diferencijuotas užduotis, kurios svarbios jų individualiai pažangai. Taigi, tai neatsiejama mokymosi turinio dalis.“ Pedagogė įsitikinusi, kad kiekvienas vaikas žino savo galimybes. „Svarbu, kad mokinys nuolat keltų sau iššūkius „aš galiu“, „man to reikia, nes…“. Tačiau, kad ir kaip būtų gaila, konkuruoja tėvai. „Kelintas klasėje pagal mokymosi pažangą mano vaikas? Ar yra kas parašė geriau? Kiek vaikų parašė aukštesniuoju lygiu?“ – tokių klausimų vis dar išgirsta mokytoja. „Turime įsisąmoninti, kad gebėjimai skirtingoms sritims yra nevienodi, reikia džiaugtis sėkme ten, kur vaikas yra stiprus. Jei net silpniausiam mokiniui leisime pajausti sėkmę, jis nepraras motyvacijos mokytis ir siekti daugiau. Deja, kartais nutinka taip, kad mokytojas pastebi net mažą vaiko pažangą, o tėvai siekia maksimumo. Nesulaukiant palaikymo ir įvertinimo namuose, sunku išlaikyti vaiko motyvaciją“, – sako Ž. Kalinauskienė.

Papildomas ugdymas padeda ir tiems, kuriems koją kiša stresas

 

Kai pradinio ugdymo klasėse taikomas vertinimas arba progimnazijos mokinių pažymiai ima signalizuoti apie prastėjančius rezultatus, mokiniui būtina pagalba. Jei vaikui jos nepakanka per pamokas ar konsultacijas, papildomo ugdymo studijos „3 banginiai“ vadovė Jurgita Skominienė rekomenduoja kreiptis į papildomo ugdymo specialistus: „Papildomas ugdymas aktualus ne tik mokiniams, siekiantiems aukštesnių akademinių rezultatų, bet ir tiems, kuriems testuose koją pakiša stresas. Jei korepetitorius yra grupės moderatorius, patarėjas ir vedlys, papildoma grupinė veikla kartu su kitais vaikais, komandinis darbas, bendras problemų sprendimas padeda lavinti ir emocinį intelektą.“

J. Skominienė nori atkreipti tėvų, ieškančių pagalbos vaikui, dėmesį, kad principas „vienas su vienu“ ne visada tinka: „Kiekvieno vaiko mokymosi stilius yra kitoks, kartais individualaus darbo su mokiniu būdas labiau kenkia, nei padeda. Jei tik vaikams tinka, visada rekomenduoju darbą mažose grupelėse su korepetitoriumi – rezultatai bus daug geresni, nes, be tam tikrų žinių stiprinimo, grupiniai aktyvūs praktiniai užsiėmimai padės lavinti bendravimo, bendradarbiavimo, komandinio darbo, problemų sprendimo, lyderystės ir kitus įgūdžius.“

 

Paklausta, kiek laiko papildomo ugdymo studijoje užtrunka pasiruošti testui, Jurgita sako, kad rezultatas priklauso nuo kiekvieno vaiko mokymosi tempo, stiliaus, gebėjimų ir pan. Tėvams išsakius savo lūkesčius, korepetitoriui tenka didysis darbas: pažinti vaiką, įvertinti jo stipriąsias ir silpnąsias vietas, parinkti mokymosi poreikius bei stilių atitinkantį turinį ir kartu siekti tikslo. Be abejo, kiekvienas mūsų mokytojas žino NMPP testų turinį ir ieško ugdymo sprendimų balanso, t. y. orientuojasi ne tik į akademinius rezultatus, bet ir į emocinį mokinio pasiruošimą.

Rekomendacija tėvams – mokinių pasiekimus vertinti plačiau

 

„Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovė Nomeda Kasperavičienė visus tėvus, kurių vaikų pavasarį laukia NMP patikrinimai, skatina nepamiršti, kad šių testų rezultatai – tik vienas iš galimų informacijos šaltinių, tik vienos dienos rezultatas, todėl jų pernelyg sureikšminti neverta: „Kviečiu pasiekimus vertinti plačiai, nes tik taip vaiką motyvuosime kasdien siekti aukščiausių asmeninių rezultatų per gebėjimus ir kompetencijas, o ne ruoštis konkrečiam „pasirodymui“ mokslo metų pabaigoje.“

 

„Šiaurės licėjaus“ inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *