Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos bendroji programa

Dar prieš Rugsėjo 1-ąją švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė informavo, kad nuo šių mokslo metų mokyklose planuojama įvesti naują pasirenkamąjį dalyką – Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos modulį, kurį rinktis galės vyresniųjų klasių mokiniai. Jau praėjo keletas mėnesių, vyko įvairios diskusijos, susitikimai su Krašto apsaugos ministerijos, Šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės atstovais, sušaukta Bendrojo ugdymo taryba… Skirtingų šalių atstovai bendradarbiaudami sutarė, kad ši programa būtina, galinti praplėsti mokinių suvokimą apie šalies gynybos svarbą ir padėti suprasti pilietiškumo ugdymo reikšmę.

 

Geri pavyzdžiai įkvepia!

 

Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Jokimaitis Bendrojo ugdymo tarybos posėdyje pastebėjo: „Pastaruoju metu daug kalbame apie nacionalinį saugumą, krašto gynybą… Pavyzdžiui, kaimyninėje Estijoje jau prieš 5 metus buvo sukurta pasirenkamojo dalyko programa, kuri įgyvendinama daugelyje gimnazijų. Geri pavyzdžiai ir mus paskatino imtis šios temos ir problemos. Ugdymo plėtotės centro interneto puslapyje jau dabar skirta atskira rubrika nacionalinio saugumo temai. Ten yra sudėta daug įvairios medžiagos apie kariuomenę, ginkluotę, informacinius karus, pateiktos pamokų rekomendacijos mokytojams ir t. t. Taigi jau daug darbų nuveikta. Juos atliko aukšto lygio specialistai.“

R. Jokimaitis sakė, kad taip pat parengta ir įgyvendinta pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programa „Nacionalinio saugumo ir pilietiškumo nuostatų stiprinimas ugdyme“: „Ne mažiau kaip 200 šalies mokytojų yra išklausę tam tikrus šios tematikos mokymus. Mokyklose veikia apie 300 šaulių būrelių. Jų vadovai yra potencialūs šio dalyko mokytojai, žinoma, jeigu vaikai rinksis.“

 

Aktyvesni jau veikia!..

 

Kai kuriose Lietuvos mokyklose šios programos apraiškų jau esama: „Pavyzdžiui, nuo 2002 m. Plungės r. Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijoje yra ugdoma pilietinio ir gynybinio ugdymo kryptis. Visoje Lietuvoje atsirado mokyklų, kuriose įsikūrė šaulių klasės: Vilniuje, Alytuje, Varėnoje ir kitur“, – pabrėžė R. Jokimaitis.

Jau nuo 2015 m. Alytaus Putinų gimnazijoje veikia suformuota nauja, netradicinė jaunųjų šaulių klasė. Tada tokios klasės Lietuvoje veikė tik Dzūkijoje: Alytuje ir Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijoje. Šiuo metu mokykloje šaulių klases renkasi I, II ir III gimnazijos klasių mokiniai.

„Švietimo naujienų“ redakcija pakalbino jaunųjų šaulių klasę lankančią mokinę Samantą Lipkevičiūtę. Ji supažindino, kokia veikla būrelyje užsiimama: „Būrelis vyksta kartą per savaitę po pamokų. Į jį ateiname apsivilkę lauko uniformomis ir priklausomai nuo užsiėmimo temos: mokomės teorijos (topografija, ryšio priemonės ir pan.) arba vyksta fizinis pasirengimas, t. y. teoriją pritaikome praktikoje.“

I ir II gimnazijos klasių mokiniams būrelį veda kūno kultūros mokytojas Gintaras Kličius, o trečiokams – neformaliojo ugdymo mokytojas, Šaulių sąjungos narys Tadas Murauskis.

Būrelio esmė, pasak S. Lipkevičiūtės, patriotinis ugdymas drauge propaguojant kario tarnybą. Šiemet mokinė mėnesį savo vasaros atostogų praleido šaulių stovyklose. Sako, kad tai buvo turiningai ir prasmingai praleistos dienos: „Savaitė, kurią aktyviai praleidžiame stovykloje, yra naujų draugų ir pažinčių, žinių ir išbandymų šaltinis. Humoro jausmą turintys, bet labai reiklūs vadai ir instruktoriai padeda, moko savarankiškumo ir išbando, verčia išeiti iš savo komforto zonos. Turiu pasakyti, kad be tokio vadovaujančio personalo šaulių stovyklos tebūtų vaikų darželis – poilsinė stovykla.“

 

Kitas puikus pavyzdys – tai Plungės r. Alsėdžių vidurinė mokykla. Ji yra pirmoji bendrojo ugdymo vidurinė mokykla, įvedusi gynybinio-pilietinio ugdymo pakraipą realinio ir humanitarinio profilio vidurinės mokyklos klasėse.

2001 m. pasižadėjimą tėvynei davė 54 jaunieji šauliai ir 1 nerikiuotės šaulys – mokyklos direktorius Leonas Mockūnas. Tais pačiais metais tarp Alsėdžių vidurinės mokyklos ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo akademijos buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Akademijos dėstytojai pagal šią sutartį paruošė integruotas gynybinio-pilietinio ugdymo programas, nuolat teikia naujausią metodinę ir dalykinę pagalbą.

Atgaivinti pilietiškumo, tautiškumo ugdymą, ugdyti fizinį ir psichologinį pasirengimą, drąsą, ištvermę, drausmę, pareigingumą… Gynybinio-pilietinio ugdymo programa parengta pagal jaunųjų šaulių rengimo programą. Mokykloje gynybinio-pilietinio ugdymo programa įvesta kaip pasirenkamasis dalykas nuo devintos iki dvyliktos klasės ir integruota į daugelį mokomųjų dalykų: kūno kultūrą, istoriją, lietuvių kalbą, etiką, muziką, politologiją, fiziką.

 

Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa parengta…

 

Konsultuodamasis su kolegomis, rengti šio dalyko programą ėmėsi Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas, Šaulių sąjungos atstovas, Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos istorijos mokytojas Mindaugas Nefas.

„Programa sujungia keletą aspektų: Valstybės institucijų veiklą, Švietimo ir mokslo bei Krašto apsaugos ministerijas ir Lietuvos kariuomenę. Iš Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės išgirdome didesnius lūkesčius, kad ši programa būtų privalomoji, mano ir kitų švietimo sistemoje dirbančiųjų nuomone, ji turi būti pasirenkamoji ir orientuota į sąmoningos, gebančios apsispręsti asmenybės ugdymą. Programa sujungia jau egzistuojančias praktikas: jaunųjų šaulių klases ir jaunųjų šaulių būrelius. Šiandien jau yra parengta nemenka metodinė bazė, taip pat esama asmenų, kurie šio dalyko pasiryžę pradėti mokyti nuo kitų mokslo metų. Programos įgyvendinimas yra paremtas bendradarbiavimu su Lietuvos šaulių sąjungos ir Lietuvos kariuomenės daliniais. Mokytojas nėra paliekamas vienas. Išreikštas pageidavimas, kad įgyvendinant šią programos dalyvautų buvę karininkai ir kariai, kurie yra įgiję pedagoginį išsilavinimą. Lietuvos karių veteranų asociacija pasiryžusi finansuoti tokių asmenų mokymus ir įsiliejimą į švietimo rinką“, – teigė M. Nefas.

Dailės akademijos dėstytoja, Bendrojo ugdymo tarybos narė Eglė Ganda Bogdanienė pastebėjo, kad ši programa yra pačiu laiku ir be galo aktuali, tačiau mūsų pagrindinis tikslas turėtų būti taikaus gyvenimo siekis. „Karas – tai paskutinysis laiptelis. Labiausiai visame kontekste pasigedau taikos politikos. Rekomenduočiau ją pateikti kaip pagrindinį tikslą. Pilietinis atsparumas ateina per du itin svarbius dalykus – mūsų tapatybės suvokimą ir intelektą. Per ką visa tai galima ugdyti? Manyčiau, kad tam yra trys sritys: kultūra, švietimas ir mokslas.“

Anot programos rengėjo M. Nefo, programa dažnai suprantama klaidingai. „Manoma, kad mokysime tik šaudyti, žygiuoti ir kitų karinės taktikos elementų. Programa sudaryta iš trijų dėmenų: siekiama, kad žmogus susipažintų, kas yra nacionalinis saugumas ir ką reiškia piliečio vieta bei vaidmuo šalies gynybos sistemoje; vykdomi praktiniai užsiėmimai – pažintis su kario tarnyba, orientacija į (galimai būsimą) asmens profesinę karjerą Lietuvos kariuomenėje; trečiasis blokas orientuotas į piliečio elgesį ištikus ekstremalioms situacijoms. Nesiimu vertinti ir teigti, kad ši programa yra idealiai metodiškai sudėliota. Mano galva, daugybę dalykų mokytojas pats gali apspręsti, turėdamas darbo gaires. Be to, nacionalinio saugumo blokas ir yra orientuotas į taikos išlaikymo principą. Mes jau mokome istorijos ir pilietiškumo pagrindų. Būtų keista galvoti, kad viena savaitinė pasirenkamoji programa sukels revoliuciją“, – pastebėjo jis.

„Baltų lankų“ leidyklos vadovas, vadovėlių bendraautoris Saulius Žukas programoje pristigo ambicingesnių tikslų: „Suprantu, kad minimalią programą įgyvendinsime, bet… Viena iš programos pozicijų turėtų būti kritinio mąstymo ir tam tikro potencialo ugdymas, plėtimas į kitas disciplinas.“

Kaip teigia Mindaugas Nefas, sąsaja su istorija yra labai plati ir aiški nuo XVIII iki XX a. pabaigos. Galbūt būtų galima labiau sieti su literatūra, tačiau čia juk pasirenkamoji programa ir jos tematinis laukas negali būti išplėstas iki begalybės.

 

Apie ryžtą kurti Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyko programą ir kitus su ja susijusius dalykus Mindaugą Nefą kalbiname plačiau…

 

Kodėl pasirinkote rengti Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyko programą? Koks buvo šis procesas? Su kokiais sunkumais susidūrėte?

Trišalėje Lietuvos šaulių sąjungos, Krašto apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijų taryboje prieš kelerius metus diskutavome apie poreikį jaunimą supažindinti su krašto gynyba. Mintis paskatino paaštrėjusi geopolitinė situacija mūsų regione. Iškėliau idėją, kad mokiniams reikėtų siūlyti galimybę savanoriškai pasirinkti tokį dalyką mokytis ne tik per neformaliojo, bet ir formaliojo švietimo užsiėmimus. Toks jau esu, jei pasiūlau idėją, privalau ją ir įgyvendinti. Tad ėmiausi šios užduoties.

Proceso sudėtingumas yra susijęs su iššūkiais rengiant programą – tai iš tiesų nėra taip lengva… Turi galvoti apie daugybę faktorių: jos įgyvendinamumą (ar mokiniams patiks, ar rinksis, ar bus pasirengusių ją įgyvendinti mokytojų, ar turėsime metodinės medžiagos ir pan.), metodinį patikimumą (ar ji veiks). Negana to, būtina atsižvelgti į daugybę teisės aktų.

 

Esate istorikas, mokslų daktaras, dėstote universitete, priklausote Šaulių sąjungai ir sakote, kad mielai pats dėstysite Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyko modulį jaunimui… Kam Jums to reikia?

Tiesiog neabejoju, kad kiekvienas pilietis, nepaisant lyties ir net amžiaus, turi būti susipažinęs ir pasiruošęs veikti nutikus nelaimei. Nesvarbu, ar tai ginkluotas užpuolimas, teroristų ataka, ar stichija. Viena kariuomenė niekada negalės apginti valstybės, jei jos gyventojai neturės valios priešintis. Nuo jaunų dienų dalyvauju Lietuvos šaulių sąjungos veikloje, esu įgijęs nemažai kompetencijų šioje srityje, matau, kad karyba daliai mokinių patinka, todėl ir ėmiausi šios užduoties.

 

Kaip manote, kuo ši programa naudinga mokiniams? Kodėl ragintumėte jaunimą rinktis šį modulį?

Ji paįvairina ir išplečia ugdymo turinį. Be to, programa yra pasirenkamoji, o to labai reikia siekiant išugdyti savarankišką, sąmoningą asmenybę. Kariniai dalykai dalį mokinių tiesiog traukte traukia, o kitiems tai gali būti puiki proga sužinoti daugiau. Kalbame apie piliečius, apie piliečio pareigas… O išmokti ginti Tėvynę yra viena svarbiausių kiekvieno iš mūsų pareigų. Tad kodėl su tuo nesusipažinus dar mokyklos suole? O vėliau gilintis jau galima pasirinkus kario ar kito statutinio Lietuvos valstybės pareigūno kelią.

 

Akcentuokite esminius momentus: ką mokiniai išmoks, sužinos pasirinkę Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyko modulį?

Yra trys pagrindinės sritys: Nacionalinio saugumo koncepcija, Lietuvos kariuomenė ir elgesys iškilus ekstremaliai situacijai. Visos jos apima ne tik praktinius, bet ir teorinius dalykus, šiandienes aktualijas: atsparumą propagandai ir pan. Taigi tai yra visiškai nuo „sovietinio saldofaniškumo“ atsietas dalykas.

 

Ugdymo tarybos narys Saulius Žukas pabrėžė, kad programa turėtų būti ambicingesnė ir, svarbiausia, turėtų ugdyti vaikų kritinį mąstymą. Ar ketinate to siekti? Kaip?

Du svarbūs dalykai: pirma, ši programa nėra kažkoks atskiras elementas, kuris turi išugdyti kritinį mastymą. Visa mūsų švietimo sistema turi link to judėti. Antra, mokinius ugdo ne programa, o jie patys ir su jais dirbantys specialistai. Aš visada skeptiškai vertinu kolegas, kurie teigia, kad jiems programa trukdo dirbti. Taip ir šiuo atveju – viskas priklausys nuo įgyvendinimo…

 

Kaip manote, ar šiandieniai vaikai apskritai geba vertinti savo šalį, savo tautą? Bendraujate su mokiniais, kaip jie mato save Lietuvos kontekste? Ar jaunimas geba būti pilietiškas?

Atvirai sakant, dažnas jaunuolis yra netgi pilietiškesnis už subrendusius mūsų visuomenės narius. Juk savanoriais į kariuomenę užsirašo taip pat jauni šalies patriotai. Bet juos labai veikia bendras fonas: tėvai, giminės, žiniasklaida. Kai bendrame fone daug negatyvios informacijos apie Lietuvą, tada ir jaunimas tai perima.

 

Esama mokyklų, kuriose jau ir šiandien veikia šaulių klasės. Kaip manote, ar tokių mokyklų mokiniai pranašesni prieš tuos, kurie dar neturi galimybės mokytis krašto gynybos dalyko?

Natūralu, kad šaulių klasėse jau besimokantys arba jaunųjų šaulių būrelius lankantys vaikai programoje minimų kompetencijų turi šiek tiek daugiau. Bet juk tai nėra varžybos ar reitingavimas. Programa sudarys galimybes, kad visi Lietuvos mokiniai būtų supažindinti su krašto gynyba ir nacionaliniu saugumu.

 

Kokiomis asmeninėmis savybėmis pasižymi mokiniai, besirenkantys šaulių būrelius, šaulių klases, Krašto gynybos modulį?

Nemanau, kad jie yra kuo nors išskirtiniai… Jie – tiesiog aktyvūs piliečiai, besidomintys jiems patinkančia sritimi ir siekiantys savo pilietinę galią realizuoti mūsų organizacijoje.

 

Bendrojo ugdymo taryba turėjo pastabų Jūsų parengtai programai, sakykite, ar atsižvelgsite į jas?

Programa jau pakoreguota. Iš dalies atsižvelgta į Bendrojo ugdymo tarybos pastabas, taip pat konstruktyvių patarimų gavau iš Ugdymo plėtotės centro metodininkų, esu jiems dėkingas.

 

„Visi tikisi šios programos ambicingumo, bet jau senovės kinai yra pasakę: „Kiekviena didelė kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio.“ Kol kas tai yra mūsų pirmas žingsnis, o jei nuo kitų mokslo metų jį žengsime į mokyklas, tai tikrai sulauksime mokytojų indėlio ir, tikime, net tarptautinių partnerių pagalbos“, – sakė R. Jokimaitis.

Šiuo metu Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa pateikta svarstyti Švietimo ir mokslo ministerijai.

 

Aušra ŽIDŽIŪNIENĖ