„Myliu sportą, vaikus ir savo darbą…“

Prienų „Žiburio“ gimnazijos kūno kultūros mokytoja ekspertė Dalia ŠKLĖRIŪTĖ šiemet paskelbta viena iš penkių geriausių šalies kūno kultūros mokytojų. Mokytojai atrinkti įvertinus jų praktinę veiklą ir indėlį į šalies vaikų ir jaunimo fizinį aktyvumą, kūno kultūros ir sporto plėtrą per 2016–2017 ir 2017–2018 mokslo metus. Su Dalia kalbamės apie pasirinktą mokytojo kelią ir tai, ko reikia, kad mokiniai augtų sveiki ir sportiški.

 

Papasakokite apie save. Kaip, kodėl ir kada nusprendėte tapti kūno kultūros mokytoja?

Mokykloje dirbu 34 metus, 14 metų dirbau Vaikų ir jaunių sporto mokyklos lengvosios atletikos trenere. Mėgstu keliauti, pažinti ne tik svečias šalis, bet ir savo kraštą. Kiekvienais metais stengiuosi aplankyti bent kelias dar nematytas vietas Lietuvoje. Kai buvau 11-oje klasėje, geografijos mokytoja Genutė Jakentienė man pasiūlė paruošti vaikų grupę turistų sąskrydžiui. Padirbėjau, patiko ir pasirinkau šią specialybę.

Vaikystėje tikrai buvau sportiška, bet į mokyklos komandą „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ mokytojas nepaėmė.

 

Ar vaikystėje buvote sportiška? Kokias sporto šakas labiausiai mėgote ir vis dar mėgstate labiausiai?

Vaikystėje tikrai buvau sportiška, bet į mokyklos komandą „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ mokytojas nepaėmė. Labai mėgau ir mėgstu žaisti krepšinį. Vėliau atsirado ir kitos mėgstamos sporto šakos – tinklinis, irklavimas, lengvoji atletika.

 

Sportas, sveikas gyvenimo būdas ir šiuolaikinis vaikas ar jaunas žmogus – kokia šiandienos realybė? Kaip ir ar nuolat besikeičiantis gyvenimo būdas, greitas maistas ir technologijos keičia vaikų įpročius, norą sportuoti? Ar jie turi daugiau sveikatos problemų nei ankstesnių kartų mokiniai?

Iš tiesų jaunimas daug laiko praleidžia prie kompiuterio, mažiau juda, mėgsta greitą maistą. Kad dabartiniai mokiniai turi daugiau sveikatos problemų nei ankstesnės kartos ir yra fiziškai silpnesni, galiu drąsiai sakyti. Jie mažiau būna lauke, rečiau dirba fizinį darbą. Bet apie visus taip kalbėti negalima. Yra ir judančių, ir sveikai besimaitinančių, kurie į mokyklą maistą nešasi dėžutėse, noriai dalyvaujančių įvairiuose sporto renginiuose.

 

Ko reikia, kad noras sportuoti, sveikai gyventi būtų tvarus ir, prasidėjęs dar vaikystėje, truktų visą žmogaus gyvenimą?

Manau, norą sportuoti turėtų skatinti ne tik mokytojai, bet ir tėvai. Judėti – kaip valgyti, miegoti, valytis dantis. Turėtume išsiugdyti šį poreikį, tada jis ir išliks visą gyvenimą.

 

Kuo išskirtinės Jūsų pamokos: kokius metodus taikote, kaip sudominate savo mokinius?

Pamokose svarbiausia yra tikėti tuo, ką darai. Stengiuosi duoti kuo daugiau įvairių žaidimų, kuo įvairesnės veiklos. Svarbu, kad sportavimas teiktų džiaugsmą, skatintų motyvaciją gyventi.

 

Kūno kultūros pamokoje, kaip ir sporte, svarbiausia rezultatas ar ir pats procesas?

Žinoma, pats procesas. Bet svarbus ir rezultatas, nes smagu būti įvertintam, pagirtam.

Neseniai savo gimnazijoje kartu su muzikos mokytoja Roma Ruočkiene organizavome pamoką „Kamuolių perkusija“. Tai ne tik pratimai su kamuoliais, bet ir ritmavimas, kūrybinių užduočių atlikimas.

 

Vedate integruotas pamokas. Kaip kūno kultūra dera su kitais mokomaisiais dalykais?

Kūno kultūrą tikrai nesunku integruoti su kitais dalykais. Neseniai savo gimnazijoje kartu su muzikos mokytoja Roma Ruočkiene organizavome pamoką „Kamuolių perkusija“. Tai ne tik pratimai su kamuoliais, bet ir ritmavimas, kūrybinių užduočių atlikimas. Mokiniams patinka integruotos lietuvių kalbos ir kūno kultūros pamokos, kuriose jie gauna praktinių ir teorinių žinių apie pirmąsias Olimpines žaidynes, antikos rungtis. Vedu integruotas kūno kultūros ir biologijos, anglų kalbos, istorijos pamokas. Mokiniams smagu, tai – svarbiausia.

 

Esate aktyvi mokyklos bendruomenės narė – vedate renginius, organizuojate įvairius projektus, Mokytojų dienos regatą. Štai ir dabar, kai paskambinau susitarti dėl interviu, radau Jus kelių dienų seminare. Papasakokite plačiau apie šias veiklas, kas įkvepia neužverti mokyklos durų vos tik pamokoms pasibaigus?

Dirbu tą darbą, kurį myliu. Projektai yra darbo dalis, pati kiekvienais metais juos rašau. Mūsų mokykla dalyvauja „Olimpinės kartos“ projekte, esu jo koordinatorė. Projektas „Olimpiniai startai į kiekvieną aikštelę“ Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) 2016 m. buvo pripažintas geriausiu. Šis projektas įtraukė ne tik mūsų gimnazijos mokinius, bet ir darželinukus, Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos antrokus, Jiezno, Stakliškių gimnazijų, Išlaužo pagrindinės mokyklos ugdytinius. Projektus rašo ir mokiniai. Vienas jų – „Nakties tinklinis“, kurio varžybose dalyvavo 12 komandų, buvo atvykę mokinių ir iš kitų miestų – Alytaus, Kauno. Tai buvo tikrai gerai organizuotas renginys. Šiais metais vykdome projektą „Mes skirtingi – mus vienija sportas“.

 

Mokiniai kasmet važiuoja į LTOK organizuojamus ambasadorių, sporto organizatorių mokymus. Pati taip pat dalyvauju įvairiuose LTOK organizuojamuose seminaruose, mokymuose. Vedu Olimpinių vertybių ugdymo programos įgyvendinimo mokymus mokytojams.

Šiemet 11 kartą surengtas irklavimas vikingų laivais „Mokytojo dienos regata mero taurei laimėti“. Per šį renginį vyksta ne tik irklavimo, bet ir žolės slidžių, rąsto stūmimo varžybos, mokinių koncertas, vaišinamės koše ir arbata. Tradicija gimnazijoje tapo ir kalėdinis mišrių komandų tinklinio turnyras bei kiti renginiai.

Renginius, projektus vedu ne tik mokykloje, taip pat organizuoju tinklinio varžybas rajono mokiniams, seniūnijoje. Sveikatingumo renginyje „Mes galim“ organizuoju ir teisėjauju estafečių varžyboms, teisėjauju rajoninėse atskirų rungčių lengvosios atletikos, keturkovės varžybose.

Myliu sportą, vaikus ir savo darbą – tai didžiausi įkvėpėjai. Pati stengiuosi gyventi aktyviai, todėl noriu, kad ir mokiniai judėtų.

Artėjant gimnazijos 100-mečiui kilo idėja – kodėl nesukvietus buvusių gimnazijos ir dabartinių mokinių parungtyniauti kartu.

 

Papasakokite daugiau apie projektą „Sporto takeliai vedantys namo“. Kaip kilo jo idėja ir ar sunku į mokyklą sukviesti mokinius, kurie ją baigė ir, tikėtina, išsibarstė ne tik po visą šalį, bet ir pasaulį?

Artėjant gimnazijos 100-mečiui kilo idėja – kodėl nesukvietus buvusių gimnazijos ir dabartinių mokinių parungtyniauti kartu. Šis projektas apėmė merginų ir vaikinų tinklinio, krepšinio varžybas – buvę mokiniai žaidė su dabartiniais gimnazistais, ypač smagiai vyko stalo teniso rungtys (moterų varžybose prie stalų susitiko trys kartos), susitikimai su irkluotojais Žygimantu Gališanskiu, Rolandu Maščinsku, surengėme įdomią nuotraukų parodą „Kūno kultūra Prienų „Žiburio“ gimnazijoje 1926–1956 m.“, pirmų klasių viktoriną. Sukviesti buvusius mokinius tikrai nebuvo sunku, nes gimnazija stengiasi nuolat palaikyti draugiškus santykius su savo auklėtiniais.

 

Ką Jums reiškia patekti į geriausių Lietuvos kūno kultūros mokytojų penketuką?

Šis įvertinimas mane tikrai nudžiugino!

 

Ačiū už tai, kad pasidalijote savo mintimis.