„Mūsų ginklas buvo daina… Sausio 13-ajai atminti“

Jūratė Maziliauskienė
,
Užvenčio Šatrijos Raganos g-jos istorijos mokytoja

„Tuo metu aš nemačiau verkiančių žmonių aplink save. Žmonės nešė nužudytus ir sužeistus savo draugus. Kiti stovėjo ir… dainavo. Niekada aš to nepamiršiu. Dainavo: „Balnokit, broliai, žirgus, reiks karan joti…“ (Valentas Knyva)

 

Mums, lietuviams, Sausio 13-oji – lietuvių tautos narsos diena. Diena, kai už Lietuvos laisvę didvyriai sumokėjo krauju. Diena, kai išgyvenome aukščiausią tautos vienybės, jėgos ir pakilimo būseną. Kai šventai tikėjome, kad mūsų dainos ir maldos – nepalyginti stipresnės už okupantų tankus… Ne lengvesnė diena mums buvo ir kita, sausio 14-oji, nes jai išaušus suvokėme, kad mūsų dainos ir maldos nesulaikė tankų – riaumojančios mirties mašinos užgrobė visus svarbiausius strateginius valstybės objektus ir buvo parengtos šaudyti… Būtent sausio 14-ajai išaušus jau žinojome, kad užsimojusieji grobti ir žudyti – negąsdina, jie išties žudo ir grobia, ir kraujas, kad ir kaip vakar tuo netikėjome, bėgo iš mūsų žaizdų…

Vis dėlto atsitiko stebuklas, SSRS vadovai sustojo. Sustabdė puolimą prieš tūkstančius aplink Seimo rūmus stovinčių žmonių. Iš kur tie žmonės gavo drąsos taip be ginklų stovėti prieš tankus? Drąsos jie įgijo iš dainų, poezijos ir maldų. Be dainų ir poezijos, be tikėjimo ir maldų nebūtų drąsos, be drąsos nebūtų tūkstančių, o be jų netrukus būtų nebelikę ir parlamento, paskelbusio Lietuvos nepriklausomybę.

 

Kelmės r. Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijoje Laisvės gynėjų diena prasidėjo pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Kiekviename klasės lange uždegėme žvakutes. Uždegdami atminimo žvakeles prisiminėme tuos, kurie kovojo už Lietuvą ir žuvo dėl jos Laisvės. Prisiminėme visus, kurie išmokė branginti ir saugoti savo Tėvynę.

9 val. aktų salėje prisiminimais apie Sausio 13-osios įvykius dalijosi gimnazijos direktoriaus Alberto Pumpučio pakviesti Lietuvos karininkų kūrėjų savanorių sąjungos Šiaulių skyriaus Parlamento gynėjai Robertas Biliūnas ir Vaclovas Vaitekūnaitis, priėmę priesaiką sausio 11–13 d. Svečiai mokiniams papasakojo apie tos dienos įvykių svarbą mūsų istorijoje, ką tuo metu jie veikė, ką išgyveno.

12 val. vyko pagarbos bėgimas. Gimnazijos direktorius pastebėjo, kad pats dangus padovanojo pasakiškai gražią dieną, skirtą Sausio 13-osios aukoms atminti. Bėgime dalyvavo visi gimnazijos mokiniai, direktorius, mokytojai, mokinių tėveliai. Bėgimo iniciatorius – gimnazijos direktorius A. Pumputis – dalyvius apdovanojo nugalėtojų taurėmis, atminimo dovanėlėmis, padėkomis.

 

„O tie drąsuoliai, kurie žuvo, jie – nežuvo. Jie buvo nužudyti. Nes žūti galima kare, kai tu stovi su ginklu prieš užpuoliką. O tą naktį SA desantininkai buvo ginkluoti iki dantų, o mūsų ginklai – mūsų kūnai, mūsų dainos, mūsų vienybė. <…> Kol dar gyva tokia tauta, niekas iš jos neatims laisvės troškimo. Mes būsim laisvi.“ (Valentas Knyva)

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *