Mokytojo profesinis tobulėjimas remiantis mokyklų įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis

Anotacija

 

Straipsnyje, remiantis bendrojo ugdymo mokyklų įsivertinimo ir išorinio vertinimo, kaip procesinio tyrimo, duomenimis, analizuojamos mokytojų profesinio tobulėjimo, profesinio meistriškumo realijos Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio meistriškumo ir jo poveikio mokinių ugdymosi rezultatams ryšys, pateikiami sektini, kryptingo profesinio mokymosi, nukreipto į ugdymo kokybės tobulinimą, pavyzdžiai, akcentuojama kolegialaus grįžtamojo ryšio svarba. Remiantis bendrojo ugdymo mokyklų 2017–2018 m. išorinio vertinimo duomenimis, įvardijami kiti veiksniai, turintys didžiausią įtaką mokinių pasiekimams ir pažangai.

Straipsnyje pateikiama literatūros ir dokumentų analizė, išorinio vertinimo ir įsivertinimo ataskaitų turinio, lyginamoji, statistinė duomenų (dažnių, sąsajų, priklausomybių) analizė.

Straipsnio autorės rėmėsi konfidencialumo ir anonimiškumo principais. Informacijos šaltiniai ir duomenys pateikiami nuasmeninti.

Lietuvoje veikia tankus pedagogų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų tinklas, t. y. valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos, aukštosios mokyklos, viešosios įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos. 2019 m. pradžioje Lietuvoje veikė 75 akredituotos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo įstaigos. Didžioji dalis pedagogų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų yra savivaldybių švietimo centrai, švietimo pagalbos įstaigos.

Įvadas

 

Pedagogų rengimas Pedagogų rengimo reglamente (2018) apibrėžiamas kaip vientisa sistema, apimanti studijas, kurių pagrindu suteikiama pedagogo kvalifikacija, ir pedagogo profesinį augimą, kuris prasideda pedagogine stažuote ir tęsiasi visą aktyvios pedagoginės veiklos laikotarpį, gilinant ir plėtojant profesines kompetencijas.

Pedagogo profesinis tobulėjimas ir augimas vyksta visą jo aktyvios profesinės veiklos laiką, pradedamas pedagoginės stažuotės metu, įtvirtinant kompetencijas, įgytas aukštojoje mokykloje, ir tęsiamas plėtojant tiek horizontaliąją, tiek vertikaliąją profesinę karjerą. Pradėjęs profesinę karjerą pedagogas privalo plėtoti ir gilinti profesines kompetencijas pasirinkdamas profesinio augimo būdus. Vienas iš profesinio augimo būdų – tobulinti bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas savišvietos būdu ar dalyvaujant švietimo įstaigos, kaip besimokančios bendruomenės, veikloje, neformaliose kompetencijų tobulinimo programose, siekiant aukštesnio kompetencijų lygmens.

Kompetencijų tobulinimo programos vykdomos pedagogus rengiančiose aukštosiose mokyklose, regioniniuose ir nacionaliniuose švietimo pagalbos centruose ir kitose institucijose, įgijusiose teisę įgyvendinti pedagogų kompetencijų tobulinimo programas teisės aktų nustatyta tvarka (Pedagogų rengimo modelio aprašas, 2017).

 

Lietuvoje veikia tankus pedagogų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų tinklas, t. y. valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos, aukštosios mokyklos, viešosios įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos. 2019 m. pradžioje Lietuvoje veikė 75 akredituotos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo įstaigos. Didžioji dalis pedagogų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų yra savivaldybių švietimo centrai, švietimo pagalbos įstaigos. Tokios įstaigos veikia 46 Lietuvos savivaldybėse. Taip pat aktyviai veikia pedagogų rengimo centrai, kiti aukštųjų mokyklų padaliniai, viešosios ir privačios organizacijos.

Pasak Palmiros Jucevičienės ir kt. (2004), švietimo centrai Lietuvoje yra įgiję svarbų vaidmenį – tapę mokymosi švietimo sistemoje ir mokymosi iš gyvenimo patirties sujungimo į vieną visumą iniciatyvų katalizatoriais ir realizuotojais. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų veiklą galima grįsti paslaugiosios lyderystės teorija, kurios pamatas – tarnaujančioji lyderystė. Gintautas Cibulskas ir Vilma Žydžiūnaitė (2012) teigia, kad paslaugiojoje lyderystėje mokymasis ir reflektavimas bendruomenėje yra pagrindiniai aspektai. Rūta Dačiulytė ir kt. (2013) pabrėžia, kad pedagogų kvalifikacijos tobulinimo įstaigos atlieka kvalifikacijos tobulinimo, metodinę, švietėjišką, kultūrinę veiklą. Savivaldybių ir regioniniams švietimo centrams deleguotos poreikių tyrimo, kvalifikacijos tobulinimo organizavimo ir vykdymo, perkvalifikavimo, gerosios patirties sklaidos, bendradarbiavimo funkcijos. Tačiau čia svarbus transformacinės lyderystės aspektas: nuolatinis profesinis tobulėjimas padeda siekti realių pokyčių. Mokytojų gebėjimų, požiūrių ir vertybių pokyčiai nukreipti į gerėjančius mokinių pasiekimus ir pažangą.

 

Meilė Lukšienė (2000) šitaip apibūdina mokytojo sąvoką: Ją suprantu <…> kaip visų švietimo pakopų antrąjį ugdymo proceso partnerį (šalia mokinio) – tą žmogų, kuris sudaro sąlygas, padeda, veda vaiką į brandų asmenį ir patirtį. Lilija Duoblienė (2006) mokytojų profesinį meistriškumą apibūdina kaip naujas idėjas, žinias, įgūdžius, gebėjimus žinias taikyti ugdymo procese ir tobulėti: <…> įprotį nuolatos mokytis ir teorijos, ir praktikos, sieti viziją su realybe, permąstyti ją, analizuoti, o veiksmus koreguoti. Atvirumas viskam, kas nauja, – tai būtina meistriškumo sąlyga. Be abejones, tai nėra saugi mokytojo būsena. Ji skatina įtampą ir kūrybingumą, siekiant tą įtampą įveikti. Taigi savo amato meistras yra tas, kuris turi žinių, geba pritaikyti jas konkrečioje situacijoje ir dargi iš jos mokytis. Esminis mokytojo profesionalumo (meistriškumo) požymis – nuolatinis mokymasis.

Vienas iš pedagogų elgesio ir veiklos principų – atsakomybės principas – sako: Vadovaudamasis atsakomybės principu pedagogas veikia kaip profesionalas, nuolat tobulina savo profesines kompetencijas, reikalingas siekiant kokybiškai atlikti pedagoginį darbą – ugdyti remiantis kiekvieno mokinio gebėjimais, ugdymosi poreikiais ir polinkiais (Pedagogų profesinės etikos kodeksas, 2018).

 

Duomenų apie procesų kokybę bendrojo ugdymo mokyklose teikia mokyklų įsivertinimas ir išorinis vertinimas. Šie procesai yra susiję: turi bendrus tikslus, orientuotus į veiklos kokybės tobulinimą, remiasi bendra rodiklių sistema. Abu procesai sudaro dualią sistemą – mokyklos veiklos kokybės išorinio vertinimo sistemą sudaro mokyklos įsivertinimas, kuris yra svarbiausias mokyklos veiklos kokybę užtikrinantis veiksnys, ir išorinis vertinimas (Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas 2007, 2018). Rekomendacinio pobūdžio dokumente – Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodikoje (2016), siekiant neriboti mokyklų bendruomenių pasirinkimo laisvės, konkretūs tyrimo metodai nenurodomi, tačiau deklaruojama nuostata, kad atliekant mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą yra renkami patikimi duomenys, pasirenkant tinkamus socialinio tyrimo metodus. Tiek mokyklų veiklos kokybės išorinis vertinimas, tiek įsivertinimas laikytini socialiniais tyrimais, vykdomais interpretacinėje paradigmoje.

 

Mokyklų veiklos kokybės tyrimo metodikose (2002; 2008; 2009; 2016) visuomet buvo rodiklių, skirtų mokytojų profesionalumui vertinti.

Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodikoje (2002) mokytojų meistriškumo aspektai buvo priskirti Išteklių srities Personalo politikos rodiklio pagalbiniams rodikliams: Komplektavimas ir Išsilavinimas ir kvalifikacija. Bendrojo lavinimo vidaus audito rekomendacijose (2008) ir Bendrojo lavinimo mokyklos įsivertinimo rekomendacijose (2009) mokytojų meistriškumui vertinti buvo skirti Strateginio mokyklos valdymo srities, temos Personalo valdymas rodikliai: Personalo komplektavimas; Dėmesys personalui ir Personalo darbo organizavimas.

Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodikoje (2016), kurios rodiklių sistema remiasi ir mokyklų veiklos kokybės išorinis vertinimas, yra išskiriama vertinimo tema Asmeninis meistriškumas, kurią sudaro du veiklos rodikliai: Kompetencija ir Nuolatinis profesinis tobulėjimas.

1 lentelėje pateikiami minėtų metodikų rodiklių, susijusių su mokytojo profesionalumo vertinimu, turinio aprašymai.

1 lentelė

Mokytojų profesionalumo (meistriškumo) veiklos vertinimo rodiklių turinys

Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika (2002)
Komplektavimas		Išsilavinimas ir kvalifikacija
Mokykloje dirba pakankamai kvalifikuotų pedagogų, pedagoginės pagalbos specialistų ir aptarnaujančio personalo (raštinės, techninių darbuotojų, laborantų ir kt.).		Mokykloje dirba kompetentingi darbuotojai. Visi turi reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją, gali įgyvendinti mokyklos uždavinius ir patenkinti moksleivių ugdymosi poreikius.
Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito rekomendacijos (2008); Bendrojo lavinimo mokyklos įsivertinimo rekomendacijos (2009)
Personalo komplektavimas	Dėmesys personalui		Personalo darbo organizavimas
Mokyklos personalo skaičiaus, išsilavinimo ir kvalifikacijos pakankamumas. Trūkstamų darbuotojų paieškos politika ir įdarbinimo principai.	Pagarba personalui, skatinimas ir sąlygų sudarymas tobulinant kvalifikaciją. Personalo patirties panaudojimas. Pradedančiųjų dirbti globa ir mokymas.		Komandinio darbo skatinimas ir komandų darbo tikslingumas. Pareigų ir darbo krūvių paskirstymas. Aptarnaujančiojo personalo veiklos veiksmingumas.
Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodika (2016)
Kompetencija		Nuolatinis profesinis tobulėjimas
Mokytojams patinka mokytojo darbas. Jie gerbia mokinius ir laikosi pedagogo etikos, tobulina savo socialinius emocinius gebėjimus. Mokytojai išmano savo ugdymo sritį, dėstomus dalykus, domisi ir seka naujoves. Jie dirba kaip savo srities profesionalai – šiuolaikiškai, įdomiai bei veiksmingai – ir siekia dirbti kuo geriau.		Mokytojai turi gero darbo viziją, kuria remdamiesi vertina savo veiklą ir jos rezultatus, asmeninės kompetencijos ribas ir būtinas profesinio tobulėjimo sritis. Asmeninį profesinės veiklos įsivertinimą palaiko personalo mokymosi kultūra mokykloje: aukšti mokytojų veiklos lūkesčiai, pagarba profesionalumui, parama tobulinant asmeninį meistriškumą. Asmeninis meistriškumas paremtas nuostata kuo geriau atlikti savo darbą ir siekti nuolatinio tobulėjimo. Mokytojai ir mokyklos administracija planuoja asmeninio meistriškumo augimą ir jo atkakliai siekia. Jie mokosi pasinaudodami įvairiomis galimybėmis: savo mokykloje su kolegomis ir iš jų, su mokiniais ir iš jų, per informacinius ir socialinius kolegialaus mokymosi tinklus, kursuose, seminaruose, išvykose ir kt.

 

Kaip matome iš lentelėje pateiktų mokytojų profesionalumą atskleidžiančių rodiklių turinio aprašymų, pirmoje metodikoje daugiau dėmesio buvo skiriama formaliems kiekybiniams rodikliams, pvz.: <…> dirba pakankamai kvalifikuotų <…> pedagogų, visi turi reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją <…>. Vėlesnėse metodikose daugiau dėmesio buvo skiriama mokytojų profesionalumo raiškai: <…> išsilavinimo ir kvalifikacijos pakankamumas; Personalo patirties panaudojimas; <…> komandų darbo tikslingumas; mokytojai dirba kaip savo srities profesionalai – šiuolaikiškai, įdomiai bei veiksmingai – ir siekia dirbti kuo geriau. Pastebėtina, kad naujausioje (2016) metodikoje daug dėmesio skiriama mokytojų pozityvaus profesionalumo nuostatai vertinti ir auginti: Mokytojams patinka mokytojo darbas; Asmeninis meistriškumas paremtas nuostata kuo geriau atlikti savo darbą ir siekti nuolatinio tobulėjimo; Mokytojai ir vadovai planuoja asmeninio meistriškumo augimą ir jo atkakliai siekia. Tai suponuoja mintį, kad į mokytojų meistriškumą žiūrima kaip į nenutrūkstamą nuolatinį procesą, kuriame būtų suinteresuoti dalyvauti tiek patys mokytojai, tiek mokyklų vadovai.

 

Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros 2015 m. metinio pranešimo duomenimis, pedagogų kvalifikacija, jų metodinė veikla yra svarbiausia pedagogų vertybių empirinė išraiška (N=777): Kolektyve – kvalifikuoti, aukštos erudicijos mokytojai, Mokykloje dirba nemažai mokytojų metodininkų, <…> savo dalyko išmanymas, gebėjimas perduoti žinias ir uždegti mokinius savarankiškam mokymuisi, Mokykla – besimokanti organizacija, mokytojai nuolat mokosi, tobulina savo profesines žinias, <…> konkreti metodinių grupių veikla, Gerosios patirties sklaida <…>, Komandinis darbas <…>, Pagalba kolegoms <…>, pagarba profesijai: darbštūs, mylintys savo darbą pedagogai, Mokytojai supranta savo misiją.

Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodikoje (2016), kurios rodiklių sistema remiasi ir mokyklų veiklos kokybės išorinis vertinimas, yra išskiriama vertinimo tema Asmeninis meistriškumas, kurią sudaro du veiklos rodikliai: Kompetencija ir Nuolatinis profesinis tobulėjimas.

 

Šiuo metu mokytojų, mokyklų vadovų, švietimo pagalbos specialistų profesinis mokymasis yra viena aktualiausių švietimo srities temų. Mokytojai mokosi įvairiai: kvalifikacijos tobulinimo renginiuose, studijuodami, patirtinio mokymosi būdu iš kolegų ir savo patirties, savivaldžiai, keldami sau individualius mokymosi tikslus, savaiminiu būdu iš teatro, kino filmų, knygų, interneto. Galima išskirti keturis pagrindinius mokytojų mokymosi būdus: formalųjį, neformalųjį, savišvietą, šalutinį mokymąsi (kai nekeliami mokymosi tikslai). Johnas Hattie (2012), atlikęs mokslinių tyrimų metaanalizę, įrodė, kad mokytojo profesinis tobulėjimas daro reikšmingą įtaką mokinių pasiekimams – profesinė raida yra 47 pozicijoje iš 150 veiksnių, veikiančių mokinių pasiekimus, jos poveikio dydis yra 0,51.

Reikia atkreipti dėmesį, kad ypač pastaraisiais metais netrūksta kvalifikacijos tobulinimo būdų ir formų įvairovės: organizuojami seminarai, kursai, paskaitos, konferencijos, metodinės dienos, tęstiniai mokymai, atviros pamokos, išvažiuojamieji seminarai, edukacinės išvykos, meistriškumo pamokos ir kursai, apskritieji stalai, kūrybinės dirbtuvės, praktikumai, viktorinos, parodos, sąskrydžiai, plenerai, festivaliai ir kt.

Kaip dažniausiai mokosi Lietuvos pedagogai?

 

Albinas Kalvaitis (2014) atskleidžia, kad dažniausiai mokytojai kvalifikaciją tobulina tradiciniais būdais – apibūdindami kvalifikacijos tobulinimo renginį, kuriame paskutinį sykį dalyvavo, seminare nurodė dalyvavę 69 proc. respondentų, konferencijoje – 15 proc., kursuose – 6 proc., paskaitoje – 5 proc. respondentų ir tik 5 proc. apklaustų mokytojų nurodė dalyvavę kitų formų kvalifikacijos tobulinimo renginiuose. Reikia atkreipti dėmesį, kad ypač pastaraisiais metais netrūksta kvalifikacijos tobulinimo būdų ir formų įvairovės: organizuojami seminarai, kursai, paskaitos, konferencijos, metodinės dienos, tęstiniai mokymai, atviros pamokos, išvažiuojamieji seminarai, edukacinės išvykos, meistriškumo pamokos ir kursai, apskritieji stalai, kūrybinės dirbtuvės, praktikumai, viktorinos, parodos, sąskrydžiai, plenerai, festivaliai ir kt. Tačiau reikėtų akcentuoti mokytojų mokymąsi mokyklos bendruomenėje ir darbo vietoje kiekvieną dieną pamokų metu kartu su savo mokiniais, kartu su kolegomis ir iš kolegų: Mokytojai mokosi drauge ir vieni iš kitų: dalydamiesi patirtimi, atradimais, sumanymais ir kūriniais, studijuodami šaltinius, stebėdami kolegų pamokas. Sąmoningas ir kryptingas mokymasis vyksta įvairiose mokytojų komandose. Periodiškai organizuojamos mokytojų mokymosi išvykos, skirtos akiračiui plėsti ir mokinių ugdymo turiniui praturtinti ir aktualizuoti (Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodika, 2016).

 

Bendrojo ugdymo mokyklų atstovai, pateikdami veiklos kokybės įsivertinimo rezultatus, pateikia duomenų ir apie mokytojų profesinį tobulėjimą.

Remiantis 2015–2016 m. m. (2016 m.) mokyklų įsivertinimo duomenimis, mokytojai Lietuvos mokyklose dažniausiai tobulino informacinių komunikacinių technologijų panaudojimo, pasiekimų vertinimo (mokinio asmeninės pažangos fiksavimo, mokinių įsivertinimo skatinimo) kompetencijas, socialinio ir emocinio ugdymo, ugdymo turinio individualizavimo, personalizavimo, diferencijavimo, darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais (taip pat ir gabiais mokiniais), konkrečių metodų pamokoje taikymo (pvz., skaitymo strategijų), informavimo, bendravimo, bendradarbiavimo, viešojo kalbėjimo, mokėjimo mokytis kompetencijas.

Remiantis 2016–2017 m. m. (2017 m.) mokyklų įsivertinimo duomenimis, mokytojų profesinio tobulėjimo (kvalifikacijos tobulinimo) procesas labiausiai padėjo patobulinti ugdymosi organizavimo, mokymosi virtualioje erdvėje, mokinių įsivertinimo, mokymosi ne mokykloje, vertinimo ugdymui, ugdymo mokyklos gyvenimu, mokinio pasiekimų ir pažangos, mokymosi, veikimo kartu, orientavimosi į mokinių poreikius rodiklius pagal Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodiką (2016).

Profesinio mokymosi nuoseklumas ir jo poveikis mokinių ugdymosi rezultatams

 

Pagal Geros mokyklos koncepciją (2015) mokytojų profesinio meistriškumo auginimas turi būti nuoseklus ir kryptingas, kaip ir kiti mokyklos veiklos aspektai, turi daryti poveikį mokinių ugdymosi rezultatams.

Pastebėtina, kad ir įsivertindamos savo veiklą mokyklos šiam aspektui skiria nepakankamai dėmesio: 2015–2016 m. m. (2016 kalendorinių metų) mokyklų įsivertinimo duomenys rodė, kad bendrojo ugdymo mokyklų atstovai, aprašydami ir skelbdami apie mokyklų pažangą, retai skirdavo dėmesio vienam iš pagrindinių mokyklos pažangos aspektų – mokytojų profesiniam augimui ir tobulėjimui – jį, kaip vieną svarbiausių mokyklos pažangos aspektų, akcentavo tik 29 (4 proc.) iš 713 mokyklų, aprašiusių savo padarytą pažangą.

Iš šių mokyklų, aprašiusių mokyklos pažangą ir aprašymuose kaip mokyklos pažangos sudėtinę dalį minėjusių mokytojų profesinį tobulėjimą, vos viena kita šį procesą, jo metu įgytas kompetencijas tiesiogiai siejo su mokytojų kompetencijų raiška praktikoje bei mokinių pasiekimais ir pažanga, pavyzdžiui: Mokyklos tikslas – mokinių mokymosi pasiekimų ir mokytojų asmeninio profesinio tobulėjimo dermė, Panaudojus naujus metodus, pamokos tapo įdomesnės.

 

2016–2017 m. m. (2017 m.) tik 3 mokyklos (0,3 proc.) nurodo šį veiklos aspektą kaip savo veiklos stiprybę, silpnybėmis nelaiko nė viena mokykla, tobulinti renkasi 2 (0,2 proc.) mokyklos (N=930). Tačiau šiek tiek džiugina tai, kad 91,5 proc. mokyklų atstovų, aprašydami personalo profesionalumą ir mokymąsi, ką naujo mokytojai pritaikė savo darbe po kvalifikacijos tobulinimo (seminarų, kursų ar kitų mokymosi formų), minėjo konkrečią mokytojų kompetencijų raišką praktikoje, o 17,3 proc. mokyklų jį siejo su poveikiu mokinių pasiekimams bei pažangai ir galėjo įsivardinti pokytį, t. y. kaip po mokytojų kvalifikacijos tobulinimo pasikeitė mokinių pasiekimai, kokią įtaką mokytojų mokymasis turėjo pagrindiniams mokyklos veiklos rezultatams: asmenybės brandai, pasiekimams ir pažangai.

Verta paminėti labai gerus pavyzdžius: 2017–2018 m. išorinio vertinimo duomenimis (N=143) Lietuvoje yra keturios mokyklos, kuriose Kompetencija arba Nuolatinis profesinis tobulėjimas buvo įvertinti aukščiausiu – ketvirtuoju – lygiu.

 

2017 ir 2018 m. išorinio vertinimo duomenys rodo, kad įvertintose mokyklose šie aspektai vertinami vidutiniškai: Asmeninio meistriškumo vertinimo vidurkis siekia 2,41 (4 lygių skalėje); Kompetencijos įvertinimo vidurkis – 2,48; Nuolatinio profesinio tobulėjimo – 2,44.

2018 metų mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo duomenys (N=75) rodo, kad veiklos rodiklis Nuolatinis profesinis tobulėjimas yra tas, kurį labiausiai rekomenduojama tobulinti 5,3 proc. vertintų mokyklų.

 

Verta paminėti labai gerus pavyzdžius: 2017–2018 m. išorinio vertinimo duomenimis (N=143) Lietuvoje yra keturios mokyklos, kuriose Kompetencija arba Nuolatinis profesinis tobulėjimas buvo įvertinti aukščiausiu – ketvirtuoju – lygiu. Nagrinėjant sėkmingų atvejų pavyzdžius pastebėta, kad mokytojų kompetencijos raiškai įtakos turi jų nuostata darbui ir mokymuisi: Beveik visi mokytojai išmano savo dėstomus dalykus, domisi šiuolaikinio ugdymo kaitos tendencijomis, inovacijomis, bando jas taikyti savo darbe; Beveik visi mokytojai <…>, domisi šiuolaikinio ugdymo kaitos tendencijomis, inovacijomis, bando jas taikyti savo darbe; Remdamiesi stebėjimo rezultatais, pokalbiais su Metodine taryba, skyrių pavaduotojomis, mokytojais išorės vertintojai daro išvadą, kad beveik visiems mokytojams patinka jų darbas, jie neabejoja savo profesijos pasirinkimu ir laiko savo darbą prasmingu; Progimnazijos mokytojai išmano savo ugdymo sritį, mokomus dalykus, mokosi ir seka naujoves.

Užfiksuota, kad visose mokyklose, kuriose mokytojo Asmeninis meistriškumas buvo įvertintas aukščiausiu lygiu, aukščiausiai buvo įvertinti mokyklos Veiklos planavimo ir organizavimo bei Lyderystės aspektai.

 

Svarbūs yra susitarimai, kultūra: Iš pokalbių su mokytojais, administracija, Metodinės tarybos nariais galima teigti, kad gimnazijos bendruomenės nariai vienodai supranta, kas yra geras darbas, yra reiklūs sau; Gana aukšta personalo mokymosi kultūra bei pagarba profesionalumui palaiko daugumos mokytojų reiklumą sau, atkaklumą ir nuoseklumą siekiant profesinio meistriškumo, kuris yra svarbiausia sėkmingos pedagoginės veiklos prielaida; Vizito metu stebėtas pagarbus mokinių ir mokytojų bendravimas ir bendradarbiavimas, sudaręs palankias sąlygas efektyviam mokymui(si); Asmeninį profesinės veiklos tobulėjimą palaiko ir personalo mokymosi kultūra mokykloje.

 

Užfiksuota, kad visose mokyklose, kuriose mokytojo Asmeninis meistriškumas buvo įvertintas aukščiausiu lygiu, aukščiausiai buvo įvertinti mokyklos Veiklos planavimo ir organizavimo bei Lyderystės aspektai. Pavyzdžiui, Pedagogų kvalifikacija tobulinama orientuojantis į gimnazijos veiklos tikslus ir uždavinius; Pedagogų meistriškumo tobulinimas yra kryptingas, nuoseklus, pagrįstas objektyviais mokyklos ir mokytojų veiklos įsivertinimo ir pamokų stebėjimo duomenimis; <…> gimnazijos pedagoginė bendruomenė yra reikli sau, pagrįstai planuoja asmeninio ir kolektyvinio meistriškumo augimą, atkakliai ir nuosekliai. Mokytojų metų veiklos rezultatai sistemingai aptariami, numatant asmeninio tobulėjimo kryptis ir galimybes.

Beveik visose mokyklose (išskyrus vieną progimnaziją) mokinių pasiekimai ir pažanga įvertinti gerai. Tai rodo, kad aukšta mokytojų kompetencija ir nuolatinis profesinis tobulėjimas lemia gerus tiek akademinius, tiek neakademinius mokinių pasiekimus.

 

Šių sėkmingos praktikos pavyzdžių ir 2017–2018 m. mokyklų išorinio vertinimo duomenų analizė rodo, kad mokytojų Asmeninis meistriškumas yra susijęs su Lyderyste (statistiškai reikšmingas vidutinio stiprumo ryšys, kurio dydis 0,581, Pearson correlation) bei įstaigos Veiklos planavimu ir organizavimu (statistiškai reikšmingas vidutinio stiprumo ryšys, kurio dydis 0,581, Pearson correlation). Duomenų analizė taip pat rodo, kad Mokinio pasiekimai ir pažanga priklauso nuo mokytojo Asmeninio meistriškumo.

Suprantama, kad tai daro įtaką ir pamokos kokybei. 2 pav. pateikiama 2018 m. stebėtų pamokų (ugdymosi veiklų) (N= 6145) įvertinimų pasiskirstymas (proc.).

2 pav. Išorinio vertinimo metu stebėtų pamokų pasiskirstymas (proc.)

 

Kaip matome iš 2 pav., vadovavimas kiekvieno mokinio ugdymuisi kaip ir mokymosi patirtys gerai arba labai gerai buvo įvertinti apytiksliai pusėje stebėtų pamokų (atitinkamai 52,6 ir 53,7 proc.). Tai lėmė tik šiek tiek daugiau negu trečdalio – 36,5 proc. mokinių gerus pasiekimus. Pastebėta, kad rodiklius Nuolatinis profesinis tobulėjimas ir Mokinio pasiekimai ir pažanga sieja statistiškai reikšmingas vidutinio stiprumo ryšys, kurio dydis 0,454 (Pearson correlation), Kompetencija ir Mokinio pasiekimai ir pažanga – 0,430 (Pearson correlation). 

Kas ir kaip galėtų keisti situaciją? Poveikio klausimas

 

Atsakydami į klausimą, kas turi didžiausią poveikį pamokos kokybei, mokyklų atstovai minėjo administracijos ugdomąjį konsultavimą, kolegialaus grįžtamojo ryšio praktiką – mokymąsi iš kitų ir su kitais, atviras, integruotas pamokas ir grįžtamąjį ryšį iš kolegų po šių pamokų, mokytojų profesinio tobulėjimo renginius, savišvietą, išorės vertintojų pastabas, mokinių mokymosi pasiekimų (nacionalinių tyrimų, pusmečių rezultatų) analizę. Neretai mokyklų atstovų pripažįstama, kad pamokos tobulinimas – paties mokytojo asmeninė nuostata ir motyvacija, tačiau dažniausiai minima, kad didžiausią poveikį pamokai tobulinti turėjo kolegų teikiamas grįžtamasis ryšys. Pasak Aurimo Marijaus Juozaičio (2017), nėra geresnės mokytojų mokymosi formos mokykloje kaip ši – kolegialus grįžtamasis ryšys, kuris ne tik kuria visapusiško mokymosi atmosferą mokykloje, bet veikia santykius tarp žmonių, keičia organizacijos kultūrą. Juk minėtas pasitikėjimas tarp žmonių yra ne tik svarbus grįžtamojo ryšio teikimui ir priėmimui, bet ir pats procesas puoselėja vis atviresnius santykius, o tai reiškia, kad kolegialus grįžtamasis ryšys kuria ne tik geresnes mokymosi sąlygas, bet ir sudaro prielaidas kūrybiškesnei veiklai mokykloje, ugdo iniciatyvesnę jos bendruomenę.

 

Siekiant atsakyti į klausimą, kaip Lietuvos mokyklose mokytojas gauna grįžtamąjį ryšį apie pamokos kokybę, nagrinėti 2016–2017 m. m. (2017 m.) bendrojo ugdymo mokyklų įsivertinimo duomenys. Pasirinkus reprezentatyvią atsitiktinę imtį, atlikta 272 (29,3 proc.) mokyklų pateiktų 2016–2017 m. m. (2017 m.) įsivertinimo ir pažangos anketų atsakymų analizė.

3 pav. Bendrojo ugdymo mokyklos mokytojui teikiamo grįžtamojo ryšio apie pamokos kokybę būdai ir dažnumas (proc.)

 

Mokyklų įsivertinimo duomenys atskleidžia, kad Lietuvos mokyklos nevienodai taiko grįžtamojo ryšio metodus. Administracijos ugdomasis konsultavimas yra labai dažnai ir dažnai taikomas pamokos tobulinimo metodas. Jį taiko 84 proc. Lietuvos mokyklų, tačiau 14,4 proc. mokyklų šis metodas taikomas retai.

IQES online sistemos siūlomi grįžtamojo ryšio metodai retai taikomi 61 proc. mokyklų, 13,3 proc. mokyklų šie metodai apskritai nėra taikomi. Nors vis populiaresnis tampa kolegialus pamokų stebėjimas (dažnai taikančios šį metodą nurodo beveik pusė (48,8 proc.) apklausoje dalyvavusių mokyklų), šiek tiek mažesnė dalis (43,4 proc.) mokyklų nurodo retai taikančios šį metodą. Organizuojančios atviras pamokas pažymi 40,1 proc. mokyklų, tačiau daugiau kaip pusė (51 proc.) mokyklų nurodo tai darančios retai, 1,8 proc. mokyklų niekada neorganizuoja atvirų pamokų.

Šiuo metu mokytojų asmeninis meistriškumas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose vertinamas vidutiniškai. Pačios mokyklų bendruomenės nedažnai įvardija poreikį jį tobulinti. Nors šiuo metu dar vyrauja tradicinės neformaliojo mokytojų mokymosi formos, pastaruoju metu stebima mokymosi formų įvairovė.

Vietoj išvadų

 

Mokytojo asmeninis meistriškumas – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių ugdymo(si) kokybę pamokoje ir mokinių pasiekimus. Kryptingas ir sėkmingas profesinis tobulėjimas, nukreiptas į mokinių pasiekimų gerinimą, tiesiogiai susijęs su organizacijos kultūra, veiklos planavimu ir organizavimu bei lyderystės skatinimu.

Šiuo metu mokytojų asmeninis meistriškumas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose vertinamas vidutiniškai. Pačios mokyklų bendruomenės nedažnai įvardija poreikį jį tobulinti. Nors šiuo metu dar vyrauja tradicinės neformaliojo mokytojų mokymosi formos, pastaruoju metu stebima mokymosi formų įvairovė. Vis labiau ilgalaikių (tęstinių) kvalifikacijos tobulinimo programų, orientuotų į rezultatą – patobulintas pedagogų kompetencijas ir jų raišką praktikoje, prasmė ir nauda yra suprantama tiek mokyklų bendruomenių atstovams, tiek pedagogų kvalifikacijos tobulinimo proceso organizatoriams.

Remiantis 2017–2018 m. mokyklų išorinio vertinimo duomenimis (143 vertintos mokyklos) ir regresine analize, mokinio pasiekimai ir pažanga labiausiai priklauso nuo mokymosi (savivaldumo mokantis, mokymosi konstruktyvumo ir mokymosi socialumo), mokytojo asmeninio meistriškumo (kompetencijos, nuolatinio profesinio tobulėjimo) ir mokyklos pasiekimų ir pažangos (rezultatyvumo, stebėsenos sistemingumo, pasiekimų ir pažangos pagrįstumo, atskaitomybės).

 

Literatūra

1. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito rekomendacijos (2008). Vilnius. Švietimo aprūpinimo centras. Prieiga per internetą adresu http://www.nmva.smm.lt/wp-content/files/Vidaus_audito%20rekomendacijos%2C%202007.pdf.
2. Bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybė (5). Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros metinis pranešimas (2015). Prieiga per internetą adresu http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2012/12/Metinis-pranešimas-maketas-02.04.pdf.
3. Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijos (2009). Prieiga per internetą adresu https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.340787.
4. Braegger, G., Egli, Ph., Gehrig, P., Fischer, E., Widmer, R. (2013). Kolegialaus grįžtamojo ryšio diegimas. Prieiga per internetą adresu http://www.iqesonline.lt.
5. Braegger, G., Egli, Ph., Gehrig, P., Fischer, E., Widmer, R. (2013). Kolegialaus grįžtamojo ryšio organizavimas. Prieiga per internetą adresu http://www.iqesonline.lt.
6. Cibulskas, G., Žydžiūnaitė, V. (2012). Lyderystės vystymosi mokykloje modelis. Vilnius: ŠAC.
7. Dačiulytė, R., Dromantienė, L., Indrašienė, V., Merfeldaitė, O., Nefas, S., Penkauskienė, D., Prakapas, R., Railienė, A. ir kt. (2013). Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo Lietuvoje būklė ir plėtros galimybės: mokslo studija. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas.
8. Duoblienė, L. (2006). Šiuolaikinė ugdymo filosofija: refleksijos ir dialogo link. Vilnius: Tyto alba.
9. Geros mokyklos koncepcija (2015). Prieiga per internetą adresu smm.lt/uploads/documents/Pedagogams/Geros%20mokyklos%20koncepcija.pdf.
10. Hattie, J. (2012). Matomas mokymas. Mokytojo vadovas.
11. Juozaitis, A. M. (2017). Keli žodžiai apie atsakomybę. Projekto „Besimokantys mokytojai – besimokantys mokiniai“ leidinys. Prieiga per internetą adresu http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2012/12/Projektas-%E2%80%9EBesimokantys-mokytojai-besimokantys-mokiniai%E2%80%9C-1.pdf.
12. Kaip mokosi Lietuvos pedagogai? (2015). Švietimo problemos analizė. Prieiga per internetą adresu www.sac.smm.lt/wpcontent/uploads/2018/03/Kaip_mokosi_lietuvos_pedagogai.pdf.
13. Kalvaitis, A. (2014). Kvalifikacijos tobulinimo paslaugų įtaka praktinei bendrojo ugdymo mokyklos mokytojo veiklai. Prieiga per internetą adresu https://sodas.ugdome.lt/metodiniai-dokumentai/perziura/3835.
14. Lambert, L. (2011). Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga. Vilnius: ŠAC.
15. Lukšienė, M. (2000). Jungtys. Vilnius: Alma littera.
16. Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodika (2016). Prieiga per internetą adresu http://www.nmva.smm.lt/isivertinimas/mokyklu-isivertinimas/dokumentai/.
17. Pedagogų rengimo modelio aprašas (2017). Prieiga per internetą adresu
    https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/01388c40998611e78d46b68e19efc509?jfwid=5w7avl4go.
18. Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas (2018). Prieiga per internetą adresu
    https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2a887310f70611e89fcaa4a4a9822176.
19. Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), veiklų, susijusių su profesiniu tobulėjimu, aprašas (2019). Prieiga per internetą adresu https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/73d66ad03c2111e99595d005d42b863e.
20. Pedagogų profesinės etikos kodeksas (2018). Prieiga per internetą adresu
    https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/cde5eef16db011e89a0fd2d617326139?jfwid=qjs00i3g2.
21. Rupšienė, L. (2007). Kokybinių tyrimų duomenų rinkimo metodologija. Prieiga per internetą adresu
    https://www.academia.edu/36054637/Kokybini%C5%B3_tyrim%C5%B3_duomen%C5%B3_rinkimo_metodologija.doc.
22. Valuckienė, J., Balčiūnas, S., Katiliūtė, E., Simonaitienė, B., Stanikūnienė, B. (2015). Lyderystė mokymuisi: teorija ir praktika mokyklos kaitai. Šiauliai: Titnagas.