Mokytojo profesinis mokymasis – mokinio ir mokyklos pažangai

Mokytojų, mokyklų vadovų, švietimo pagalbos specialistų profesinis mokymasis^[1] – jau ne vienerius metus yra viena aktualiausių švietimo srities temų. Pedagogo profesinis tobulėjimas trunka visą jo profesinės karjeros laikotarpį, tobulinant profesines kompetencijas ir plėtojant kvalifikaciją. Mokytojai mokosi įvairiai: kvalifikacijos tobulinimo renginiuose^[2] (vis labiau vertinamos ne vienadienės, o tęstinės kvalifikacijos tobulinimo programos), studijuodami magistrantūroje, per patirtinį mokymąsi iš kolegų ir savo patirties, savivaldžiai, keldami sau individualius mokymosi tikslus, savaiminiu būdu iš teatro, kino filmų, knygų, interneto. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad mokytojo profesinis tobulėjimas daro reikšmingą įtaką mokinių pasiekimams (Hattie, 2012), mokslinių tyrimų rezultatai ir patirtis akivaizdžiai patvirtina, kad kolegų palaikymas, savitarpio pagalba, komandinis darbas skatina pamokos kokybės plėtrą (Helmke, 2012), mokyklos vadovo lyderystė taip pat „nukeliauja“ iki mokinio ir jam padeda siekti pažangos bei gerėjančių pasiekimų (Marzano, Waters, McNulty, 2011).

 

Ką rodo mokyklų įsivertinimo duomenys?

 

2015–2016 m. m. (2016 kalendorinių metų) mokyklų įsivertinimo duomenys rodė, kad bendrojo ugdymo mokyklų atstovai, aprašydami ir skelbdami apie mokyklų pažangą, retai skirdavo dėmesio vienam iš pagrindinių mokyklos pažangos aspektų – mokytojų profesiniam augimui ir tobulėjimui. Bendrojo ugdymo mokyklų atstovai, pateikdami Nacionalinei mokyklų vertinimo agentūrai minėto laikotarpio įsivertinimo duomenis ir aprašydami mokyklos padarytą pažangą, minėjo įvairius mokyklos padarytus pažangos aspektus, tačiau mokytojų profesinį tobulėjimą, kaip vieną svarbiausių mokyklos pažangos aspektų, akcentavo tik 29 (4 proc.) iš 713 mokyklų, aprašiusių savo padarytą pažangą. Mokyklos, kurios atkreipė dėmesį į savo mokytojų profesinį tobulėjimą, minėjo šiuos aspektus: galimybę mokytojui pačiam numatyti, kokias kompetencijas tobulins, įgytų gebėjimų taikymą praktinėje veikloje, galimybes mokytis projektinėse veiklose, Geros mokyklos koncepcijos įgyvendinimą, veiklos kokybės įsivertinimo, kaip mokymosi proceso, teikiamą naudą, lyderystės gebėjimų ugdymą ir pan. Mokyklų atstovai rašo:

 

„Mokykloje sukurta pedagogų kvalifikacijos įvertinimo anketa, kurioje pedagogai aprašo metų pedagoginį ir metodinį darbą ir nurodo, kokias kompetencijas tobulins ateinančiais metais, pagal tai yra sudaroma kvalifikacijos kėlimo programa. Pedagogai patys pasirenka, kokias tobulins kompetencijas, taip pakilo jų motyvacija dėstomam dalykui.“

„Tobulinant mokytojų mokymo(si) proceso valdymo kompetencijas, organizuotos asmeninio profesinio tobulėjimo veiklos, atviros pamokos.“

„Dauguma mokytojų (75 proc.) 5 dienas mokėsi „Mokymo ir mokymosi iššūkiai šiuolaikinėje pamokoje“. Pusė mokytojų pabandė pritaikyti įgytas žinias ir gebėjimus ugdomojoje veikloje, iš jų per 30 proc. sutinka dalytis sėkmės istorijomis.“

„Apie 40 proc. mokytojų įsitraukė į Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros vykdytą projektą „Besimokantys mokytojai – besimokantys mokiniai“, kad išmoktų optimaliai naudoti skaitymo strategijas įvairių dalykų pamokose ir IQES online platformoje gautų grįžtamąjį ryšį apie pamokos kokybę.“

„Suburta švietimo naujovėmis besidominčių bendraminčių grupė „Mokytis kartu – smagu“, pradėjusi kurti ir vykdyti Geros mokyklos koncepcijos įgyvendinimo gimnazijoje modelį.“

„Gimnazijoje pripažįstama veiklos kokybės įsivertinimo nauda ir suprantamas prasmingumas. Pedagogų bendruomenė dalyvauja visuose Veiklos kokybės įsivertinimo grupės organizuojamuose renginiuose (įvairių formų mokymuose, rezultatų, pokyčių, metodikos aptarimuose, veiklos tobulinimo diskusijose ir kt.), geranoriškai bendradarbiauja ir dalyvauja atliekant įsivertinimą, kolegos tarpusavyje konsultuojasi ir dalijasi gerąja mokymo(si) proceso patirtimi vadovaujantis mokymosi paradigma.“

„Mokytojai mokėsi lyderiauti sukurtose darbo grupėse. Pagerėjo darbo pasiskirstymas, išryškėjo naujos žmonių galimybės, atsirado daugiau susitarimų. Išryškėjo mokytojų kaip lyderių bruožai, jų įtaka ir pagalba kitiems mokytojams.“

 

Iš šių mokyklų, aprašiusių mokyklos pažangą ir aprašymuose kaip mokyklos pažangos sudėtinę dalį minėjusių mokytojų profesinį tobulėjimą, vos viena kita šį procesą, jo metu įgytas kompetencijas tiesiogiai siejo su mokytojų kompetencijų raiška praktikoje bei mokinių pasiekimais ir pažanga, pavyzdžiui: „Mokyklos tikslas – mokinių mokymosi pasiekimų ir mokytojų asmeninio profesinio tobulėjimo dermė“, „Panaudojus naujus metodus, pamokos tapo įdomesnės“.

Poveikio klausimas

 

Remiantis 2016–2017 m. m. (2017 kalendorinių metų) mokyklų įsivertinimo duomenimis, mokyklos aprašė savo veiklos pažangą pagal Subalansuotų rodiklių metodikos^[3] logiką keturiomis perspektyvomis: finansinę-išteklių, procesų, personalo profesionalumo ir mokymosi bei besimokančiojo (mokinio). Vadovaudamosi personalo profesionalumo ir mokymosi, t. y. mokytojų profesinio tobulėjimo, jų kvalifikacijos tobulinimo, perspektyva detaliau aprašė mokyklos mokytojų profesinio tobulėjimo procesą ir analizavo jo poveikį mokinių pasiekimams ir pažangai. Pasirinkus reprezentatyvią atsitiktinę imtį (N=272) atlikta šių aprašymų analizė.

 

Kalbėdami apie mokyklų personalo profesionalumo ir mokymosi perspektyvą, mokyklų atstovai pažymėjo, kad mokytojai dažniausiai tobulino informacinių komunikacinių technologijų panaudojimo, pasiekimų vertinimo (mokinio asmeninės pažangos fiksavimo, mokinių įsivertinimo skatinimo) kompetencijas, socialinio ir emocinio ugdymo, ugdymo turinio individualizavimo, personalizavimo, diferencijavimo, darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais (taip pat ir gabiais mokiniais), konkrečių metodų pamokoje taikymo (pvz., skaitymo strategijų), informavimo, bendravimo, bendradarbiavimo, viešojo kalbėjimo, mokėjimo mokytis kompetencijas.

 

91,5 proc. mokyklų atstovų, aprašydami personalo profesionalumą ir mokymąsi, ką naujo mokytojai pritaikė savo darbe po kvalifikacijos tobulinimo (seminarų, kursų ar kitų mokymosi formų), minėjo konkrečią mokytojų kompetencijų raišką praktikoje, o 17,3 proc. mokyklų jį siejo su poveikiu mokinių pasiekimams bei pažangai ir galėjo įsivardinti pokytį, t. y. kaip po mokytojų kvalifikacijos tobulinimo pasikeitė mokinių pasiekimai, kokią įtaką mokytojų mokymasis turėjo pagrindiniams mokyklos veiklos rezultatams: asmenybės brandai, pasiekimams ir pažangai. Pateikiame aprašymų, kuriuose mokytojų mokymasis siejamas su poveikiu (įtaka, veiksmingumu, rezultatyvumu) ugdymosi procesui, pavyzdžių, juose minimi kiekybiniai ir (ar) kokybiniai poveikio rodikliai. Mokyklų atstovai, remdamiesi kiekybiniais ir (ar) kokybiniais duomenimis, rašo:

 

„Mokykla dalyvauja projekte. Ekspertai siūlo pagalbos sritis, moko naujų darbo metodų. Mokyklos ekspertas vedė 27 seminarus, beveik visi mokytojai konsultavosi individualiai. Nuosekliai gerėjo tikslingas mokytojų ir mokinių pasiruošimas dialogui pamokoje. Vertinimo sistema darė įtaką beveik visų mokinių gerėjančiai motyvacijai.“

„Po kvalifikacijos tobulinimo dažniau nei pernai mokytojai pradėjo planuoti ne tik vertinimą, bet ir mokinių asmeninį įsivertinimą. Įsivertinimas planuojamas ir pamokos pradžioje, ir per pamoką, ir pamokos pabaigoje. Mokytojai planuoja įsivertinimo būdus, atsižvelgdami į mokomosios medžiagos turinį, įgūdžių formavimą, mokinių amžių. Mokytojai tobulina įsivertinimo formas vyresnių klasių mokiniams. Dažniau nei pernai taikomas refleksijos metodas, kurio vienas iš tikslų yra paties mokytojo veiklos tobulinimas. Įsivertinimas skatina tobulinti ugdymo turinio planavimą.“

„100 proc. mokytojų teigia, kad įgytos, pagilintos žinios kvalifikacijos tobulinimo seminaruose, kursuose mokinių asmeninės pažangos ir pasiekimų stebėjimo, fiksavimo, analizavimo ir grįžtamojo ryšio stiprinimo srityje leido sėkmingiau pažinti mokinių skirtybes, suasmeninti mokymąsi, padėti mokiniams siekti individualių tikslų.“

„Skatina mokytojus dirbti kitaip, perteikti ugdymo turinį patrauklesne forma, keičia pamokos kokybę, lemia geresnę mokinių mokymosi motyvaciją.“

„Mokytojai teisingiau vertina mokinius.“

„Žinios, gautos per seminarus, kursus ir kitas mokymosi formas, įprasmino bendradarbiavimą su tėvais, atsirado bendradarbiavimo formų įvairovė, kuri turėjo įtakos individualiai mokinio pažangai.“

„96 proc. mokytojų dalyvavo kvalifikaciniuose seminaruose, mokymuose, kurie vyko už mokyklos ribų. Mokytojai patobulino komunikavimo, bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencijas, geba priimti ir teikti kritiką, perėmė gerąją patirtį mokinių vertinimo ir įsivertinimo srityje. Ugdomosios veiklos stebėjimo rezultatai rodo, kad daugiau nei 1/3 visų mokytojų geba kokybiškai taikyti mokinių įsivertinimo technikas, 90 proc. mokytojų visada į mokymosi pasiekimų įsivertinimą įtraukia visus klasės mokinius.“

„Vienas iš gimnazijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetų 2017 m. – mokinio individualios pažangos stebėjimas. 94 proc. mokytojų patobulino šią kompetenciją. Mokytojai teigia, kad tai padėjo pasirinkti ir taikyti įvairias pažangos stebėjimo strategijas, sėkmingiau dirbti su mažiau motyvuotais mokiniais, mokyti juos įsivertinti savo veiklą pamokoje. Ypatingą dėmesį visi mokytojai skyrė namų darbų tikslingumui. 69 proc. III–IV klasių mokinių teigia, kad užduodami namų darbai skatina jų asmeninę pažangą (2016 m. – 51 proc.).“

„Mokytojai, dalyvavę psichologų vestuose seminaruose, pakeitė požiūrį į save, savo pamokas, mokinius, labiau ieško ne trūkumų, o privalumų, siekia, kad mokymasis pamokose būtų kuo įvairesnis ir įdomesnis: pradėjo taikyti naujas mokinių ugdymosi pasiekimų stebėjimo praktikas, kitokias refleksijos-įsivertinimo formas, naujus ugdomųjų projektų vertinimo būdus, fiksuoti individualią mokinio pažangą (po visų rašomųjų darbų).“

„Patobulinta bendradarbiavimo, bendravimo ir informavimo kompetencija – dalykinio bendravimo įgūdžiai (išklausyti, išgirsti, suprasti), derybų įgūdžiai (gebėjimas valdyti konfliktines situacijas), viešojo kalbėjimo įgūdžiai (gebėjimas rengti ir aiškiai pateikti informaciją žodžiu bei raštu) ir įgytos teorinės žinios leidžia užtikrinti mokinių saugumą ir visiems lygias galimybes, veikia bendruomenės narių veiklą. Tai daro didelę įtaką vidinei ir išorinei gimnazijos kultūrai bei lemia reikšmingus teigiamus veiklos kokybės pokyčius ir ugdymo(si) rezultatus.

 

Išanalizavus mokyklų pažangos aprašymus personalo profesionalumo ir mokymosi požiūriu, galima teigti, kad mokytojų mokymasis padėjo tobulinti mokyklos veiklą pagal Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodikos rodiklius (1 pav.).

1 pav. Mokytojų profesinio tobulėjimo įtakos veiklos kokybės rodiklių tobulinimui rezultatai Lietuvos mokyklose (N=272) (proc.)

 

Mokytojų profesinio tobulėjimo, augimo (kvalifikacijos tobulinimo) procesas labiausiai padėjo patobulinti ugdymosi organizavimo (2.2.2)^[4] rodiklį. Tą nurodo 35,7 proc. bendrojo ugdymo mokyklų, pateikusių įsivertinimo ir pažangos duomenis. Mokymosi virtualioje erdvėje rodiklį (3.2.2) mokytojų mokymasis leido patobulinti 33 proc. mokyklų. Didžiausią įtaką mokinių pasiekimams turintį rodiklį (Hattie, 2012) – mokinių įsivertinimo (2.4.2) – mokytojų mokymasis leido patobulinti 29 proc. mokyklų. Mokymosi ne mokykloje rodiklį (3.2.1) patobulino 14,7 proc., vertinimo ugdymui (2.4.1) – 14,3 proc., ugdymo mokyklos gyvenimu (2.3.2) – 11,8 proc., mokinio pasiekimų ir pažangos (1.2.1) – 8,5 proc., mokymosi (2.3.1) – 6,6 proc., veikimo kartu (4.2.1) – 5,9 proc., orientavimosi į mokinių poreikius (2.1.3) – 5,5 proc. mokyklų.

 

Mokymasis ir lyderystė yra neatsiejami dalykai (Lambert, 2011), tačiau mokyklų atstovai tiek 2016 m., tiek 2017 m. menkai teatpažįsta mokytojų mokymosi įtaką jų lyderystės (4.1.2) gebėjimų ugdymui – tą pažymi 1,5 proc. mokyklų atstovų. Galima daryti prielaidą, kad švietimo organizacijose lyderystė vis dar dažniausiai laikoma vadovo prerogatyva ir priederme, būtent iš vadovo tikimasi stiprios lyderystės.

 

Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Mokyklų įsivertinimo skyrius prisiima rūpestį, kad mokyklų įsivertinimo duomenys būtų panaudoti ne tik statistikai, įvairioms išraiškoms skaičiais, analizėms, bet ir realiems sprendimų priėmimams Lietuvos regionuose. Agentūroje kiekvienais metais mokytojų mokytojai (švietimo pagalbos įstaigų, švietimo centrų vadovai ir metodininkai, kiti darbuotojai, atsakingi už mokytojų mokymąsi) mokosi, kaip veiksmingai naudoti mokyklų (įsi)vertinimo duomenis mokytojų profesiniam tobulėjimui. Todėl ypač naudingas savivaldybių administracijų švietimo padalinių ir akredituotų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijų darbuotojų bendradarbiavimas, dalijimasis mokyklų įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis bei šių duomenų panaudojimas pedagoginių darbuotojų profesiniam tobulėjimui, jų augimui. Lietuvos mastu turime puikiai sutvarkytas, naujoviškas mokymosi aplinkas, bibliotekas ar literatūros fondus, pilnus pedagoginės, psichologinės, andragoginės literatūros. Įvairiomis formomis vykdoma daugybė veiklų, skirtų mokytojų profesiniam tobulėjimui, gerosios patirties sklaidai. Deja, šiomis dienomis pedagoginėje praktikoje pasigirsta ir pesimistinių gaidų, kad daugeliui mokytojų mokymasis tiesiog nebėra vertybė. Tai atsiskleidžia tokiomis nuostatomis: „mums reikia tik gero lektoriaus“, „iš seminaro išėjau anksčiau“, „buvo labai geras seminaras, bet nieko po jo nedariau, kad mano veikla patobulėtų“, „pamiršau ir nebežinau, ko mokiausi“.

 

Šiemet įsigaliojo Pedagogų profesinės etikos kodeksas. Vienas iš pedagogų elgesio ir veiklos principų – atsakomybės principas – sako: „Vadovaudamasis atsakomybės principu pedagogas veikia kaip profesionalas, nuolat tobulina savo profesines kompetencijas, reikalingas siekiant kokybiškai atlikti pedagoginį darbą – ugdyti remiantis kiekvieno mokinio gebėjimais, ugdymosi poreikiais ir polinkiais.“

Profesinio tobulėjimo sąvoka rodo augimo, progreso, kaitos, transformacijos perspektyvą ir tai, kad įgytos žinios, patobulinti gebėjimai veda toliau. Kur?.. Į asmeninį meistriškumą, kuris paremtas asmenine besimokančiojo atsakomybe ir nuostata kuo geriau atlikti savo darbą, profesinio pašaukimo suvokimą, raišką ir demonstravimą: „Pašaukimą apibūdina tokios savybės: mėgsta savo veiklos barą, veržiasi dirbti, kruopščiai dirba, negaili jėgų ir laiko, džiaugiasi darbo sėkme ir ištvermingai pakelia nesėkmes, darbas, nors ir sunkus, dažniausiai būna sėkmingas, stengiasi tobulinti darbo kokybę, kelia savo kvalifikaciją, nenori keisti profesijos, saugo savo profesinį ir socialinį prestižą, laikosi profesinės etikos. Vargu, ar kada nors bus atrastas genas, lemiantis žmogaus profesinį pasirinkimą. Pašaukimas gali ateiti bet kada.“ (Slušnys, Šukytė, 2016)

Ką rodo institucijų, atsakingų už mokytojų profesinį tobulėjimą, įsivertinimo duomenys?

 

Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo procesai, vykdomi akredituotose Lietuvos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijose^[5], labai gausūs tiek įvairių programų, tiek jų įgyvendinimo formų, tiek besimokančiųjų skaičiais… Tačiau ir čia yra svarbiausias realaus poveikio klausimas. Akredituotos institucijos įsivertinimo ataskaitose pažymi, kad vis dar per mažai dėmesio skiria šiam klausimui išsiaiškinti, todėl 2018 m. 10 akredituotų institucijų, atlikdamos savo veiklos kokybės įsivertinimą, taip pat kaip ir mokyklos, pasinaudojo Subalansuotų rodiklių metodika. Pateikiame pavyzdžių, kaip švietimo pagalbos institucijų atstovai aprašo mokytojo profesinio tobulėjimo poveikį mokinių pasiekimams ir pažangai:

 

„<…> visos rajono mokyklos pastebėjo mokinių pažangą, pakilo mokymosi kokybė, pagerėjo skaitymo, analizavimo gebėjimai, daugiau mokinių įsitraukė į ugdymosi procesą, tapo aktyvesni, grįžtamojo ryšio gavimas sukūrė sąlygas mokiniams nuolat mokytis iš savo klaidų, paaugo mokėjimo mokytis kompetencija…“

„<…> rajono valstybinių brandos egzaminų rezultatai rodo aukštus informacinių technologijų, matematikos, biologijos, lietuvių kalbos, fizikos dalykų abiturientų pasiekimus, viršijančius šalies vidurkius, žemesni yra tik istorijos ir chemijos pasiekimai. Dešimtokų pasiekimai yra 50 proc. aukštesni, palyginti su šalies vidurkiu. Visų dalykų standartizuotų testų rezultatai aukštesni už šalies vidurkį, kiek menkesnė yra ketvirtokų mokėjimo mokytis kompetencija. Tačiau aukštai ugdymo kokybei trukdo aukštos kvalifikacijos mokyklų vadovų, pagalbos mokiniui specialistų stoka.“

„<…> nuo 2014 m. savivaldybėje valstybinių brandos egzaminų neišlaikymo procentas kasmet mažėja, 2017 m. šis skirtumas buvo mažiausias.“

 

Net ir kalbant apie profesinio tobulėjimo procesą, kartais mokytojams trūksta tik būti išklausytiems. Todėl ne veltui vienoje Lietuvos švietimo pagalbos tarnybų atsirado nauja mokytojų mokymosi forma – klaũsos^[6], gilinamasi į rajono mokytojų mokėjimo mokytis kompetenciją. Kelių mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijų interneto svetainėse skelbiami kvalifikacijos tobulinimo programų, skirtų atliepti nacionalinius kvalifikacijos tobulinimo prioritetus^[7], pasiūlos „tinkleliai“, atkreipiama vis daugiau dėmesio į ilgalaikių (ne mažiau kaip 40 akad. val.) programų rengimą ir įgyvendinimą. Šiek tiek drąsiau nei pernai mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijos skelbia veiklos įsivertinimo ataskaitas savo interneto svetainėse, siekdamos informuoti visuomenę apie veiklos pažangą.

Jei siektume kryptingo ir sąmoningo poveikio asmens profesionalumui…

 

Mokytojų profesinis tobulėjimas, augimas įgautų didžiausią vertę, jei kvalifikacijos tobulinimo programų rengėjai ir vykdytojai skatintų mokytojus prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi, kartu su mokyklų vadovais dalintųsi atsakomybe už mokytojų profesinį tobulėjimą, užtikrintų ilgalaikį grįžtamąjį ryšį ir būtų stebima, ar per kvalifikacijos tobulinimo programą įgytų kompetencijų raiška pakankama ir kaip tai veikia mokinių pasiekimus. Be to, vis dar laukiama pačių mokyklų bendruomenių didesnės iniciatyvos kviečiant į talką mokytojų profesinio tobulėjimo institucijas bendradarbiauti, padėti, pamokyti reflektuoti savo veiklą, įsivertinti veiklos kokybę, siekti kiekvieno mokinio pažangos ir ją stebėti, taikyti kolegialaus grįžtamojo ryšio metodiką mokytojo praktinėje veikloje, praktikoje naudotis konkrečiais įrankiais – IQES online sistemos^[8] teikiamomis galimybėmis, stiprinti besimokančią bendruomenę, ugdytis mokytojams vieną svarbiausių kompetencijų – mokėjimo mokytis. Mokėjimas mokytis be atsakomybės prisiėmimo už savo mokymąsi tiesiog negali egzistuoti.

 

Kodėl gi mokyklų bendruomenėms nepasinaudojus įdomesnėmis mokytojų mokymosi formomis, kad pedagogams ne tik kvalifikacijos tobulinimo institucijose, bet ir mokytis mokyklų bendruomenėse, dalyvauti mokyklų veikloje būtų įdomu? Tyrimų ir veiklos grupės skaitytų naujausias knygas, straipsnius apie mokinių mokymąsi, juos aptartų. Veiklos tyrimo komandos siektų kuo daugiau sužinoti apie dominančius mokymo praktikos aspektus, kad būtų imamasi reikiamų naujų veiksmų. „Svajonių sergėtojų komanda“ – savanorių darbuotojų grupė, kurios pagrindinis veiklos principas – teisingumas, vadovaudamasi šiuo principu svarstytų ir vykdytų individualią ir profesinę veiklą, o kartu rūpintųsi, kad jo laikytųsi kiti. Vizijos komanda padėtų vadovui analizuoti duomenis ir kurti, įgyvendinti mokyklos pažangos planą bei stebėti jo įgyvendinimą. Mokymosi paramos komanda – kūrybinė komanda – padėtų ugdyti lyderystės gebėjimus, t. y. mokytis su kolegomis, padėti jiems mokytis, paveikti jų mokymąsi (pagal Lambert, 2011). Administracija, labiau patyrę kolegos dažniau užsiimtų ugdomuoju konsultavimu, skatintų rašyti mokymosi dienoraštį, ragintų refleksiją, analizę, dialogą.

 

Visi kartu, nacionalinis, regiono, mokyklos lygmenys, sutelkę pajėgas, įsipareigoję asmeniškai, įsiklausydami, bendradarbiaudami, dalydamiesi patirtimi, teikdami kolegialų grįžtamąjį ryšį, analizuodami duomenis, jais grįsdami tiek mokinių, tiek mokytojų ir mokyklų vadovų mokymąsi, galėtume siekti bendro tikslo – kiekvieno mokinio asmeninės pažangos ir kiekvienos mokyklos pažangos.

 

Literatūra

1. Dukynaitė R., Ališauskas R. (2004). Strateginio mokyklos valdymo elementai. Vien Saulės negana. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika, III dalis.
2. Hattie J. (2012). Matomas mokymasis. Mokytojo vadovas. Vilnius.
3. Helmke A. (2012). Pamokos kokybė ir mokytojo profesionalumas: diagnostika, vertinimas, tobulinimas. Vilnius.
4. Lambert L. (2011). Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga. Vilnius: ŠAC.
5. Marzano R. J., Waters T., McNulty B. A. (2011). Veiksminga mokyklų lyderystė. Nuo mokslinių tyrimų iki rezultatų. Vilnius: ŠAC.
6. Slušnys L., Šukytė D. (2016). Ką gali mokytojas? Tyto alba.
7. Šedeckytė-Lagunavičienė I. (2017). Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijų veiklos kokybės įsivertinimo procesai. Švietimo naujienos, Nr. 10 (376), Švietimo panorama. Prieiga per internetą adresu
   www.svietimonaujienos.lt/mokytoju-kvalifikacijos-tobulinimo-instituciju-veiklos-kokybes-isivertinimo-procesai/.
8. Geros mokyklos koncepcija (2015). Prieiga per internetą adresu smm.lt/uploads/documents/Pedagogams/Geros%20mokyklos%20koncepcija.pdf.
9. Kaip mokosi Lietuvos pedagogai? (2015). Švietimo problemos analizė. Prieiga per internetą adresu
   www.sac.smm.lt/wp-content/uploads/2018/03/Kaip_mokosi_lietuvos_pedagogai.pdf.
10. Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodika (2016). Prieiga per internetą adresu www.nmva.smm.lt/isivertinimas/mokyklu-isivertinimas/dokumentai/.
11. Pedagogų etikos kodeksas (2018). Prieiga per internetą adresu
    https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/cde5eef16db011e89a0fd2d617326139?jfwid=qjs00i3g2
12. Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų 2017–2019 metų kvalifikacijos tobulinimo prioritetai (2017). Prieiga per internetą adresu www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/b79488b0898511e7a3c4a5eb10f04386.

 

———————————-

[1] Profesinio mokymosi, profesinio tobulėjimo, augimo, kvalifikacijos tobulinimo (citatose pasitaiko ir „kvalifikacijos kėlimo“), profesinės raidos, personalo mokymosi sąvokos, nors ir turi tam tikrų skirtumų, straipsnyje vartojamos sinonimiškai, neieškant teisingiausios. Mokslinėje literatūroje, Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose pedagogų profesinį mokymąsi, vartojamos įvairios sąvokos.

[2] Populiariausios kvalifikacijos tobulinimo renginių formos: seminarai, konferencijos, stažuotės, metodinės dienos, metodinės išvykos, metodinių būrelių pasitarimai, atviros pamokos, nuotoliniai mokymai, apskritieji stalai, diskusijos, forumai, idėjų mugės, mokytojų kūrybos vakarai, kūrybinės dirbtuvės, praktikumai, mokymasis partnerystės tinkluose, projektų rezultatų pristatymai, konsultacijos ir kt.

[3] Subalansuotų rodiklių metodika (angl. Balanced Scorecard). Jos koncepcija – paversti strateginius planus į tikslų ir veiksmų sistemą. Visos keturios rodiklių (perspektyvų) grupės turi būti susijusios priežasties ir pasekmės ryšiais.

[4] Rodiklių numeracija pagal Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodiką (2016).

[5] Šiuo metu teisę teikti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo paslaugas Lietuvoje turi 75 akredituotos institucijos, kurių sąrašą galima rasti adresu www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2018/09/Akredituot%C5%B3-%C4%AFstaig%C5%B3-s%C4%85ra%C5%A1as.pdf.

[6] Klausos – susitikimas, kuriame pagal pateiktus klausimus besimokantieji (pedagogai) išsako savo nuomonę, įsiklauso į kitų nuomonę, analizuoja, priima sprendimą dėl tolesnių mokymosi veiklų.

[7] Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų 2017–2019 m. kvalifikacijos tobulinimo prioritetai,
www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/b79488b0898511e7a3c4a5eb10f04386.

[8] IQES online tiesiogine interneto sistema 2018 m. naudojosi 94 proc. visų Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų.