Mokytojo misija – parodyti, kaip reikia mokytis

Koks buvo jūsų pradinių klasių mokytojas? Dažnai su šiuo žmogumi pirmaisiais mokslo metais praleidžiame daugiausia laiko. Mokytojas padaro tokį stiprų įspūdį, kad jį prisimename net suaugę. Mat jis ne tik moko skaičiuoti ar rašyti, bet ir ugdo mokinio charakterio savybes, padeda lavinti įgūdžius ir atrasti pirmuosius talentus. Visgi tam, kad nuolat besikeičiančių jaunų mokinių pirmieji lūkesčiai mokyklose būtų išpildyti, mokytojas taip pat turi keistis. Kokie pirmokai į mokyklą ateina šiandien? Kaip reikėtų juos mokyti?

Ne dalykų, o metodikos profesionalas

 

Pradinių klasių mokytojas – visų sričių profesionalas: jis moko vaikus pažinti raides ir skaityti, skaičiuoti, stebėti gamtą, kruopščiai atlikti dailės užduotis ir kitų dalykų. Taip pat jis kuria bendrųjų kompetencijų pagrindą – mokėjimo mokytis, socialinių ir emocinių įgūdžių, savarankiškumo.

„Šviesos“ Ugdymo metodikos grupės vadovės Linos Virozerovienės įsitikinimu, pradinių klasių mokytojas turi pasižymėti bendrosiomis kompetencijomis ir tomis savybėmis, kurias ketina ugdyti. Be minėtų mokėjimo mokytis, socialinių įgūdžių, savarankiškumo, jam svarbi empatija, kūrybiškumas, kritinis mąstymas, gebėjimas spręsti problemas. „Pradinukų mokytojui tai yra didelis iššūkis, nes vaikų gebėjimų skirtumai šiame amžiuje ypač ryškūs: vieni į mokyklą ateina jau puikiai skaitydami, įpratę ieškoti informacijos internete, nemažai keliavę su šeima, gebantys ir mėgstantys komunikuoti, lyderiauti, kiti – dar tik pradedantys skaityti, treti – žinodami vos keletą raidžių“, – kalba L. Virozerovienė.

 

Teiginys, kad mokytojas turi būti ugdymo turinio plačiąja prasme kūrėjas, kelia daug klausimų. Ar tikrai jis turi sukurti ne tik mokytis palankią aplinką, bet ir tam skirtą medžiagą, užduotis? Gal mokytojui svarbiau susitelkti ne į medžiagos ir užduočių kūrimą (tai pareikalauja daug laiko), o į metodiką, jau sukurto turinio pritaikymą mokiniams, mokymosi proceso organizavimą?

Neužgniaužti entuziazmo

 

Kiekvienas vaikas į mokyklą ateina kupinas smalsumo ir noro pasaulį pažinti ne tik iš mokytojo lūpų, bet ir pats eksperimentuodamas. Mokytojai, kurie stengiasi rengti kuo kūrybiškesnes pamokas, įtraukia praktinių užsiėmimų, bandymų mieste ar gamtoje, palaiko šias mokinių savybes ir kelia jų entuziazmą mokytis ir pradinėse, ir vyresnėse klasėse.

Visi žinome, kad kūrybiškumui ugdyti būtina lavinti vaizduotę. Todėl geras mokytojas intuityviai jaučia, koks realios ir virtualios tikrovės santykis yra optimalus, veiksmingas mokiniams.

„Pradinių klasių mokytojo tikslas – palaikyti prigimtinį vaiko norą mokytis, skatinti smalsumą, kad vaikas patirtų, jog ir mokykloje mokymasis gali būti įdomus, įvairus, smagus, intriguojantis ir iššūkių kupinas procesas. Papildyta realybė suteikia daug galimybių patyrimams čia ir dabar, patirčiai ir įgūdžiams plėtotis. Svarbu, kada ir kaip tuo pasinaudoti, kaip išlaikyti pusiausvyrą. Štai knygos, kurią vaikai ką tik skaitė, personažai gali bet kurią minutę atgyti ekrane, jei paieškos laukelyje įrašysime reikalingą pavadinimą. Atrodytų, nebereikia „įjungti“ vaizduotės. Tačiau visi žinome, kad kūrybiškumui ugdyti būtina ją lavinti. Todėl geras mokytojas intuityviai jaučia, koks realios ir virtualios tikrovės santykis yra optimalus, veiksmingas mokiniams, t. y. atnešantis geriausių rezultatų. Svarbu pasitikėti mokytoju! Jis žino, kada ir kiek laiko rašyti raides sąsiuvinyje, o kada tai daryti išmaniojoje lentoje ar dėlioti parke iš akmenėlių… Todėl mes savo mokymosi priemonėse pateikiame daugiau įvairių idėjų, užduočių, kad būtų galimybė pasirinkti ir pri(si)taikyti jas pagal mokinių ir mokytojų poreikius“, – teigia L. Virozerovienė.

Technologijoms abejingų mokytojų – mažuma

 

Šiemet „Šviesos“ atliktas tyrimas „Mokykla telefone“, per kurį apklausta daugiau nei 3000 tėvų ir mokytojų, parodė, kad technologijoms abejingų mokytojų yra mažuma, be to, jie technologijas vaikų gyvenime vertina geriau nei tėvai. Taip yra todėl, kad tėvai vaikams leidžia žaisti išmaniaisiais įrenginiais, žiūrėti filmukus, o mokytojai žino gerokai daugiau galimybių, kaip juos išnaudoti ugdymui.

„Šviesos“ Skaitmeninių produktų skyriaus vadovas Tadas Pukas pabrėžia, kad, kurdamas išmaniąją mokyklą, mokytojas nėra vienas. „Kurdami skaitmeninę edukacijos laboratoriją „Eduka“ siekėme palengvinti mokytojams tenkančią užduotį neatsilikti, žengti koja kojon su technologijų pažanga. Šiuolaikinius vadovėlius papildo skaitmeninėje aplinkoje pateikiamos interaktyviosios užduotys, vyksta seminarai, kūrybinės dirbtuvės, kuriose mokytojai mokosi mokiniams parinkti, pritaikyti parengtas įvairaus sudėtingumo užduotis, jas diferencijuoti, individualizuoti. Taip pat mokytojams suteikiama galimybė užduotis kurti patiems, bet tai užima daugiau laiko. Mes, kaip verslo atstovai, visada laukiame mokytojų iniciatyvų, klausimų, siūlymų, nes pagrindinis mūsų tikslas – būti mokytojų pagalbininkais, atitikti jų ir šiuolaikinių vaikų poreikius“, – sako T. Pukas.

Atsižvelgdama į vaikų norą žaisti ir siekdama prasmingai išnaudoti laiką, kurį vaikai praleidžia prie ekranų, „Šviesa“ dar šiais mokslo metais pakvies mokyklas į bandomąjį žaidimo „Minecraft Education“ projektą.

Žaidimo galia

 

T. Pukas neabejoja ir žaidimo galia – ne tik pradinėse klasėse, bet ir visą gyvenimą: „Jei norime, kad vaikai mokytųsi to net nejausdami, leiskime jiems žaisti. Mokytojai patvirtins, kad, liepę vaikams išmokti daugybos lentelę, susidurs su nepasitenkinimu ir pasipriešinimu. Tačiau jei tai pavers žaidimu, vaikai nė patys nepastebės, kaip lengvai viską įsiminė.“

Atsižvelgdama į vaikų norą žaisti ir siekdama prasmingai išnaudoti laiką, kurį vaikai praleidžia prie ekranų, „Šviesa“ dar šiais mokslo metais pakvies mokyklas į bandomąjį žaidimo „Minecraft Education“ projektą. Per jį vaikai, žaisdami populiariausią pasaulyje žaidimą, mokysis matematikos, lietuvių kalbos, programavimo, pasaulio pažinimo ir kitų dalykų.

Iššūkis – išmokyti kritiškai vertinti ir atsirinkti

 

Šiuolaikiniai mokiniai auga didžiuliame informaciniame triukšme ir sugeba atlikti keletą veiksmų iš karto. Vis dėlto dideliu iššūkiu jiems tampa ilgesnis susikaupimas, kritiškas informacijos vertinimas.

„Dažniausiai bet kokią juos pasiekiančią informaciją pradinukai priima kaip tiesą. Iš to kyla nemažai pavojų, todėl suaugusieji – mokytojai ir tėvai – turi atkreipti dėmesį ir mokyti, kaip informaciją vertinti, atsirinkti, filtruoti. Kritinio mąstymo gebėjimų ugdymas(is) – aktualus tiek jaunesniojo amžiaus mokiniams, tiek ir suaugusiesiems“, – teigia L. Virozerovienė.

 

Jau trečius metus asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ su partnere „Šviesa“ organizuoja Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus. Atsinaujinusios ir didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio sulaukusios iniciatyvos tikslas − skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvos visuomenei ir jiems padėkoti.