Mokytojo ir bibliotekininko bendradarbiavimas užtikrintų pamokos kokybę

Pastaruoju metu daug kalbama apie skaitymo svarbą, mokyklų bibliotekininkų vaidmenį keičiantis ugdymo turiniui. Su kokiais iššūkiais susiduria, kuo gyvena mokyklų bibliotekos? Apie tai kalbamės su Renata MIŠKINIENE, Anykščių Jono Biliūno gimnazijos bibliotekininke, Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos nare.

 

Metų pradžioje vyko mokyklų bibliotekininkų seminaras-susitikimas „Mokyklos bibliotekininko vaidmuo ugdymo turinio kaitos kontekste. Iššūkiai ir naujos galimybės“. Kas paaiškėjo po šio renginio: koks tas bibliotekininko vaidmuo ir kas jame svarbiausia?

Mokyklos bibliotekininkas – informacijos specialistas, todėl itin aktualu, kad jis būtų įtraukiamas į informacinio ir medijų raštingumo ugdymą. Šioje srityje mokytojo ir bibliotekininko bendradarbiavimas būtinas, tai užtikrintų naują pamokos kokybę. Tačiau mokyklose integruotam informaciniam ir medijų raštingumui teikiama per mažai dėmesio. Dar viena svarbi bibliotekininko veiklos sritis galėtų būti mokymosi mokytis kompetencijų ugdymas: šiuolaikinėje mokykloje vertėtų atsisakyti tradicinių akademinio mokymo standartų, skirti daugiau dėmesio mokymuisi aktualizuoti. Čia mokyklos bibliotekininkas galėtų tapti mokymosi pagalbininku ieškant, atsirenkant, sisteminant ir apibendrinant informaciją. Tačiau toks modelis neveikia – mokymasis vis dar orientuotas ne į mokinio kompetencijas, bet į rezultatus.

 

Taip pat susitikime aptarta numatoma mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo programa. Kaip planuojama kelti kvalifikaciją?

Mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo klausimas – vienas aktualiausių ugdymo turinio kaitos etape. Daugelis mokyklų bibliotekininkų mini, kad kvalifikacijos užsiėmimai tampa vis sunkiau pasiekiami nuo didžiųjų miestų nutolusiems kaimų ir miestelių mokyklų bibliotekininkams. Kvalifikacijos sistema atsitiktinė, neaprėpia probleminio lauko. Šiuo metu mokyklų bibliotekininkams kvalifikacijos kėlimo programą rengia Vilniaus universiteto (VU) biblioteka. Į aktualius seminarus keletą kartų per metus bibliotekininkus sukviečia Ugdymo plėtotės centras. Tikimės, kad VU kvalifikacijos kėlimo programa atlieps aktualijas ir sudarys galimybę mokyklų bibliotekininkams išplėsti savo kompetencijas.

 

Kaip mokyklos bibliotekininkas gali padėti mokiniui įsisavinti ugdymo turinį?

Tai aktualus klausimas, dėl kurio reikėtų ne vienos diskusijos tiek Švietimo ir mokslo ministerijos lygmeniu, tiek pačiose mokyklose. Manau, modeliai, kaip padėti mokiniui įsisavinti ugdymo turinį, galėtų būti skirtingi ir įvairūs, priklausomai nuo mokyklos. Gerosios mokyklų bibliotekų patirtys rodo, kad mokyklos biblioteka yra tapusi savarankiško mokymosi erdve su kvalifikuotu informacijos specialistu – bibliotekininku. Mokiniams priimtina, kai pamokos vyksta bibliotekoje, pasitelkiant įvairius informacijos šaltinius, kartu bendradarbiaujant mokytojui ir bibliotekininkui.

 

Kaip biblioteka padeda mokyti(s)?

Informacijos perteklius, akivaizdu, tikrai nepadeda mokytis. Mokinių dėmesingumas mažėja, o gebėjimas atsirinkti informaciją tampa kone viena iš svarbių kompetencijų, kurias turėtų išsiugdyti mokinys. Mokyklos biblioteka ir bibliotekininkas galėtų padėti tai padaryti. Tačiau turime spragą – mokyklos bibliotekininkas nuo šio ugdymo atribotas, nebent mokykla yra pasirengusi programą, kuri įtraukta į Bendrąją ugdymo programą. Kyla klausimas, kiek mokyklų turi tokias programas ir jas įgyvendina?

 

Ar mokyklos bibliotekoje vyksta (integruotos) pamokos? Kaip bibliotekininkas padeda mokytojams, su jais bendradarbiauja?

Tokių atvejų esama, bet tai ne itin dažna praktika, kiek dažniau bibliotekininkai dalyvauja jaunesniųjų klasių mokinių pamokose. Kiekvienoje mokykloje situacija susiklosčiusi skirtingai ir mokytojas kartu su bibliotekininku pamokoje galėtų sustiprinti pamokos kokybę. Daugelis mokyklų bibliotekininkų išsako mintį, kad mielai bendradarbiautų pamokose, bet praktika rodo, jog Lietuvos mokyklose įsitvirtinęs priimtinesnis pamokos modelis, kai ją veda vienas žmogus. Neaiškios tokio modelio priežastys, galima tik spėlioti – galbūt taip susiklostė pamažu, mokytojas ne itin pasitiki mokyklos bibliotekininku. Galbūt abejojama bibliotekininko kompetencija ar kvalifikacija, tam yra pagrindo – daugelį metų mokyklų ji buvo keliama nesistemiškai. Tačiau gerosios mokytojo ir bibliotekininko bendradarbiavimo patirtys rodo, kad mokiniams toks pamokos modelis yra patrauklus ir efektyvina mokymosi kokybę.

 

Sėkmingam mokymuisi reikalingi geri skaitymo įgūdžiai. Kaip mokyklų bibliotekos juos ugdo ir gerina?

Viena iš prioritetinių mokyklų bibliotekų veiklos krypčių – skatinti skaitymą. Daugelis mokyklų bibliotekų dalyvauja Lietuvoje vykstančiose skaitymo populiarinimo iniciatyvose: „Knygų Kalėdos“, „Metų knygos“ rinkimai, „Augu skaitydamas“, „Šiaurės šalių bibliotekų savaitė“, „Spalis – mokyklų bibliotekų mėnuo“, „Vasara su knyga“ ir kt., kasmet pasiūlo naujų būdų, kaip šias iniciatyvas integruoti į ugdymo procesą. Kiekviena mokyklos biblioteka yra skirtingai veikiantis ugdymo proceso dalyvis, priklausomai nuo mokyklos jai keliamų tikslų ir uždavinių. Pradiniai skaitymo įgūdžiai skatinami pasitelkiant žaismingas ir kūrybiškas veiklas: nuo jau tradicija tapusios „Abėcėlės šventės“ iki itin originalių, teatralizuotų knygų inscenizacijų, garsinio skaitymo projektų, skaitymų įvairiose neįprastose erdvėse, pradinukų skaitymų ir suaugusiųjų skaitymų pradinukams. Viduriniojo koncentro skaitymo ypatumai susiję su mokinio paauglystės etapu. Mokyklų bibliotekininkai itin išradingi ir kasmet sugalvoja naujų skaitymo skatinimo iniciatyvų, pristatydami naujausias knygas, įtraukdami mokinius į skaitymo žaidimus ar suaktualindami skaitymą kaip individualią ir prasmingą kasdienos veiklą. Vyresniųjų klasių mokinių skaitymo gebėjimai ugdomi kryptingai bendradarbiaujant su mokytojais, siekiant skaitymo iniciatyvas pasitelkti mokinių raštingumo gebėjimams gerinti. Skaitymo motyvacijai kelti rengiami susitikimai su rašytojais, įdomiais žmonėmis, iniciatyviais visuomenės ar bendruomenės nariais. Dirbama su konkrečiais tekstais, siekiama ugdyti teksto suvokimo įgūdžius. Mokyklų bibliotekos aktualizuoja skaitymą per įvairius vizualinius projektus, pasitelkdamos projektinį mokymą. Populiarėja skaitytojų klubai, suburiantys jaunus žmones diskutuoti apie knygas ir skaitymą. Visa tai tik maža dalelė veiklų, kurias vykdo mokyklų bibliotekos.

 

Kaip bibliotekoje vykstantys renginiai papildo ugdymo procesą, siejasi su ugdymo turiniu?

Norėtųsi atkreipti dėmesį, kad mokyklų bibliotekų renginiai jau seniai peržengė mokyklos bibliotekos sienas. Daugelis iniciatyvų vyksta įvairiose mokyklos erdvėse: nuo kabinetų, koridorių, fojė, aktų salės iki renginių lauko erdvėse. Mokyklų bibliotekos itin daug dirba ugdydamos mokinių pasaulėžiūrą, priartina galimybę įgyti kultūrinės patirties. Bibliotekose vyksta filmų peržiūros, kūrybinės parodos, eksponuojami įvairūs leidiniai, pažymimos svarbios datos ir sukaktys, vyksta edukacijos, įgyvendinami projektai, atkreipiamas mokinių dėmesys į aktualius visuomenės reiškinius. Bibliotekų erdvės panaudojamos svarbiems susitikimams, jose vyksta paskaitos. Renginiai įtraukia ir supažindina mokinius su šiandienos visuomenės aktualijų kontekstu. Daugelis šių ne akademinių veiklų ugdo kūrybiškumą, kritinį mąstymą, bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus, skatina diskusijas, stiprina pilietiškumą.