Mokytoja, beprotiškai mylinti prancūzų kalbą

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Lapkričio 9–10 d. Vilniuje vyko Prancūzų kultūros instituto rengiama konferencija „Tvari f(F)rankofonija: mokytojo vaidmuo“. Minint valstybės atkūrimo 100-metį, pirmą kartą nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dešimčiai geriausių prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų buvo įteikti padėkos raštai. Į geriausiųjų dešimtuką pateko ir Virginija BUTVILIENĖ, Šeduvos gimnazijos mokytoja metodininkė. Kviečiame su ja susipažinti iš arčiau.

Šį darbo įvertinimą laikyčiau malonia staigmena, leidusia iš naujo peržvelgti visas įgyvendintas veiklas. Visada beprotiškai mylėjau prancūzų kalbą ir stengiausi su meile ją perteikti savo mokiniams.

 

Buvote įvertinta kaip viena geriausių prancūzų kalbos mokytojų. Ar tikėjotės šio įvertinimo, ką jis Jums reiškia?

Šį darbo įvertinimą laikyčiau malonia staigmena, leidusia iš naujo peržvelgti visas įgyvendintas veiklas. Visada beprotiškai mylėjau prancūzų kalbą ir stengiausi su meile ją perteikti savo mokiniams. Įdomu ir tai, kad apdovanojimą gavau artėjant Šeduvos gimnazijos, kurioje praleidau didžiąją savo gyvenimo dalį, 100-mečiui. Jaučiuosi pakylėta ir įvertinta už darbą, kurį visada stengiausi atlikti sąžiningai ir kruopščiai, siekdama sudominti mokinius dėstomu dalyku.

 

Papasakokite apie savo pedagoginio darbo patirtį – kelią iki šio apdovanojimo. Kodėl ir kaip nusprendėte, kad tapsite mokytoja?

Esu veržli, nestokojanti energijos ir darbe su mokiniais neskaičiuojanti laiko. Įgyvendinau tarptautinių mainų programas su Bretanės regiono Gišeno miestelio teatro trupe, Paryžiaus Château de Bussières mokykla-internatu, dalyvavau Strasbūro asociacijos „Je parle français en Lituanie“ veikloje, teikusioje paramą mokykloms, kuriose dėstoma prancūzų kalba, organizavau mokiniams keliones į Strasbūrą, Paryžių, Belgiją, skatinau juos dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose, respublikiniuose konkursuose, olimpiadose. Nemaža dalis mano mokinių yra pasiekę įvairių laimėjimų ir susieję savo gyvenimą su prancūzų kalba. Manyčiau, kad tai didžiausia dovana mokytojui už jo įdėtą darbą.

 

Mokykloje man patiko mokytis kalbų, todėl neatsitiktinai pasirinkau studijuoti prancūzų kalbą, kuri mane patraukė savo išskirtiniu melodingumu, subtilumu. Po pedagoginės praktikos supratau, kad darbas mokykloje man patinka. Jau beveik keturiasdešimt metų perduodu savo mokiniams meilę prancūzų kalbai. Viskas praskriejo taip greitai, tarsi viena graži akimirka keliaujant po frankofoniškąjį pasaulį. Po studijų iš karto pradėjau dirbti Šeduvos vidurinėje mokykloje (dabartinėje Šeduvos gimnazijoje), kurioje mokytojauju iki šiol. Sugrįžau į savo buvusią mokyklą kaip prancūzų kalbos mokytoja.

 

Kaip Jūsų gyvenime atsirado prancūzų kalba? Ar daug mokinių ją renkasi, kokie motyvai skatina tokį pasirinkimą?

Nepasakyčiau, kad prancūzų kalbą pasirenka daug mokinių, tačiau po nedidelę grupelę norinčiųjų vis atsiranda. Jie nori išmokti ne tik šios kalbos paslapčių, bet ir susipažinti su šalies kultūra. Mokinių apsisprendimui turi įtakos vykdomos veiklos, susijusios su prancūzų kalba, pasiekti laimėjimai, susitikimai su buvusiais mokiniais.

 

Kuo Jus žavi mokytojos darbas?

Visą laiką sukantis tarp jaunų veidų, mokytojos darbas leidžia ilgiau išlikti jaunatviškai. Jaunimas verčia mokytis ir tobulėti. Smagu aplinkui girdėti daug juoko, matyti šypsenas, kurios palaiko gerą darbinę nuotaiką.

Viena diena buvo skirta pamokoms stebėti, turėjau eiti stebėti geografijos pamokos, bet buvau pristatyta kaip prancūzų kalbos mokytoja, atvykusi iš Lietuvos ir norinti supažindinti mokinius su savo gimtąja šalimi. Teko staigiai persiorientuoti iš stebėtojos į geografijos mokytojos vaidmenį.

 

Koks įvykis, pamoka per visus Jūsų mokytojavimo metus įsiminė ryškiausiai?

Ryškiausiai įsiminė pirmoji išvyka su mokiniais į Bretanę, kur praleidome dvi savaites su teatro trupės „Délires“ nariais. Kartu su jais lankėme mokyklą, po pamokų ruošėme bendrą spektaklį. Viena diena buvo skirta pamokoms stebėti, turėjau eiti stebėti geografijos pamokos, bet buvau pristatyta kaip prancūzų kalbos mokytoja, atvykusi iš Lietuvos ir norinti supažindinti mokinius su savo gimtąja šalimi. Teko staigiai persiorientuoti iš stebėtojos į geografijos mokytojos vaidmenį. Patyriau lengvą stresą, bet jį reikėjo žaibiškai suvaldyti, nes į mane smalsiai žiūrėjo keturiasdešimt porų akių, kurios laukė žinių apie Lietuvą. Niekada to neužmiršiu. Tai geriausiai mano gyvenime pavykusi pamoka be išankstinio pasiruošimo. Baigiantis viešnagei, gavau šios klasės padėką už įdomią pamoką.

 

Kokios savybės reikalingos geram mokytojui, Jūsų nuomone, jos įgimtos ar įgyjamos ir išlavinamos?

Mano nuomone, geras mokytojas turi būti smalsus, domėtis savo dėstomu dalyku ir mokėti perteikti mokiniams sukauptas žinias. Svarbu būti paprastam, nuoširdžiam, turėti subtilų humoro jausmą, mokėti įsiklausyti ir išklausyti. Mokytojas turėtų būti tarsi draugas, tačiau kartu išlikti reiklus. Manyčiau, kad kiekvienas iš mūsų esame apdovanoti skirtingai, bet labai norint kai ką galima ir išlavinti.

 

Šiuolaikinės technologijos keičia daugelį kasdienių mūsų darbų, laisvalaikį, be abejo, ir kalbų mokymąsi. Kaip jas vertinate, ar naudojate pamokose? Galbūt dabar, turint interneto ryšį, mokinių prancūzų kalbos žinios gerokai stipresnės nei anksčiau, kai straipsniai, muzika, filmai užsienio kalbomis nebuvo pasiekiami vieno mygtuko paspaudimu, o kelionė į Prancūziją ar Belgiją taip pat nieko nestebina?

Per pamokas naujausias technologijas naudoju pagal poreikius. Stengiuosi mokinius labiau sudominti viena ar kita tema. Nurodau šaltinius, kur jie galėtų rasti papildomos informacijos savarankiškam darbui. Mokiniams patinka mokytis prancūzų kalbos dirbant su dainų tekstais, bendraujant internetu su bendraamžiais iš užsienio šalių, dalyvaujant įvairiuose tarptautiniuose projektuose.

Mano vertinimu, šiuolaikiniai mokiniai turi didžiules kalbų mokymosi galimybes, todėl atrodo, kad prancūzų kalbos žinios turėtų būti stipresnės negu anksčiau, deja, ne visada taip atsitinka. Mokiniai jos mokosi kaip antros užsienio kalbos, kurios vyresnėse klasėse atsisako, ir mokyklą baigia mokydamiesi vienos užsienio kalbos. Norėtųsi, kad būtų privaloma baigti mokyklą mokantis dviejų užsienio kalbų. Labai gaila, kad vyresnėse klasėse nebematyti mokinių, su kuriais galėtum dar daug nuveikti.

 

Jūsų mokykloje veikia „EMILE klasė“. Papasakokite apie jos principus, naudojamus metodus. Ar šios mokinių grupės motyvacija ir mokymosi pasiekimai didesni nei tų, kurie prancūzų kalbos mokosi ne integruotai?

Šeduvos gimnazijoje 2009–2010 m. m. buvo įdiegta „EMILE klasės“ programa 6-oms klasėms – prancūzų kalba kaip antroji užsienio kalba remiantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos siūlomu ugdymo planu bei numatant kiekvienai klasei reikiamą valandų skaičių prancūzų kalbos ir dalyko (dalykų) moduliui: muzikai, dailei ir informacinėms technologijoms. Mokiniai, dalyvaujantys projekte „EMILE klasė“, turi galimybę ne tik pasiekti aukštesnį antros užsienio kalbos lygį, bet ir gauti paramą iš Prancūzijos Respublikos ambasados bei Prancūzų instituto Lietuvoje dalyvaujant partnerystės ir kituose prancūziškuose projektuose. Reikėtų pasidžiaugti, kad prancūzų kaip antrą užsienio kalbą renkasi mokiniai, kurie turi aukštą motyvaciją, nori ne tik geriau išmokti prancūzų kalbą, bet kartu ir aktyviai dalyvauti įvairiose projekto „EMILE klasė“ veiklose. Esu dėkinga visai projekto „EMILE klasė“ mokytojų ir mokinių komandai bei Šeduvos gimnazijos vadovams, kurie palaiko ir padeda įgyvendinti mūsų sumanymus. Smagu, kad prancūzų kalba Šeduvos gimnazijoje gyvuoja ir mokiniai ją garsina įvairiais pasiekimais.

 

Kokiuose prancūzų kalbos projektuose, renginiuose dalyvaujate su mokiniais?

Su mokiniais dalyvauju tarptautiniame frankofoniškojo teatro festivalyje „Pirmoji uždanga“, respublikiniame vertimų ir iliustracijų projekte „Tavo žvilgsnis“, jaunųjų vertėjų konkurse, pati organizuoju nacionalinį prancūziškų dainų festivalį „L’amour change le monde!“, susitikimus su buvusiais mokiniais, kurie savo gyvenimą susiejo su prancūzų kalba. Šiais mokslo metais vyks jau vienuoliktasis festivalis, į kurį visada įsitraukia ir mano mokiniai. Sunku viską surašyti. Galiu tik trumpai pasakyti, kad nestoviu vietoje, esu pilna įvairių kūrybinių minčių, kurias tikiuosi įgyvendinti.

 

Iš kur semiatės įkvėpimo, ką veikiate laisvalaikiu?

Dalykinės stažuotės Prancūzijoje, tarptautinės mainų programos įkvėpė kūrybiniam darbui, naujų veiklų ieškojimams, siekiant sudominti mokinius, pasirinkusius mokytis prancūzų kalbos. Gyvenimas man suteikė daug galimybių pabuvoti Prancūzijoje, Belgijoje ir kitose frankofoniškose šalyse. Be meilės prancūzų kalbai, laisvalaikį mėgstu leisti savo sodyboje, gamtoje. Turiu puikią progą įgyvendinti kūrybinius sumanymus tvarkydama sodybos aplinką ir būdama kartu su šeima, kuri neatsiejama nuo mano frankofoniškos veiklos, visada palaiko, padrąsina ir įkvepia naujų kūrybinių idėjų.

 

Dėkoju už pokalbį ir linkiu, kad Jums niekada netrūktų idėjų ir laiko bei energijos joms įgyvendinti.

Griežtai draudžiama svietimonaujienos.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, perkurti ar platinti kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti svietimonaujienos.lt kaip šaltinį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *