Mokytis, auklėtis ir nešti šviesą gimtam kraštui!

2019-ieji – Prezidento Antano Smetonos metai

Šiemet sukanka 100 metų, kai Antanas Smetona buvo išrinktas pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybės prezidentu. Seimo nutarimu 2019-ieji paskelbti Lietuvos Tarybos pirmininko, Lietuvos valstybės Prezidento Antano Smetonos metais. Ką mes žinome apie pirmąjį mūsų šalies prezidentą? Istorijos faktų gausu įvairiose knygose, vadovėliuose… Šį kartą nesigilinsime į politinius vėjus ir į prezidentavimo užkulisius. Pažvelgsime į pirmąjį prezidentą šiek tiek kitu kampu… O ar žinojote, kad prie vienos iš šalyje A. Smetonos vardą turinčių mokyklų statybų projekto prisidėjo pats pirmasis šalies prezidentas? Dalyvavo atidarymo iškilmėse, į kurias gimnazistai jį įnešė sėdintį ant išpuoštos kėdės? Tokios garbės nusipelnė Ukmergėje įsikūrusi gimnazija. Bet apie viską iš pradžių.

Mokyklos istorija

 

1918 m. įkurta Ukmergės gimnazija buvo viena iš klerikalinės draugijos „Saulė“ įkurtų mokyklų. Dabartinis mokyklos pastatas pradėtas statyti 1937 m. Jo statybai, pagal geriausius to meto architektūros reikalavimus, architektas Feliksas Bielinskis parengė specialų projektą, nes statomoji mokykla turėjo būti reprezentacinė – kaip gimnazija, esanti pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos gimtajame krašte. Paminėtina tai, kad gimnazijos statybą globojo ir pats prezidentas. Gimnazijos sienos buvo iš raudonų molinių degtų plytų, klasėse dėtos parketinės grindys, rūbinėje, valgykloje, sporto salėje – lentų. Vestibiuliuose buvo įrengti ornamentais išpuošti fontanėliai, kurie išlikę iki šiol. Jų autorius – žymus skulptorius Bernardas Bučas.

 

1937 m. gimnazijos interjerą dekoravo bareljefais. Antrame aukšte esantis vestibiulis buvo papuoštas bareljefu, kuris vaizdavo prezidentą A. Smetoną tarp mokinių. 1938 m., užbaigus rūmų statybą, iš Kauno baldų dirbtuvių įsigytas mokyklinis inventorius. Rugsėjo 1 d. gimnazija pradėjo darbą naujajame pastate. Spalio 13 d. gimnazijos atidarymo iškilmėse dalyvavo ir pats prezidentas A. Smetona. Gimnazistai jį įnešė sėdintį ant išpuoštos kėdės į naujosios gimnazijos vidų. Šventėje taip pat dalyvavo tuometinis švietimo ministras Juozas Tonkūnas ir kiti svečiai.

Visa mokyklos užklasinė veikla buvo nukreipta į mokinių auklėjimą. Siekta, kad kiekvienas mokykloje vykstantis renginys būtų aukšto meninio lygio. 1952–1953 m. geriausiai veikė chemikų ir geografų būreliai. Gimnazijoje buvo choras, tautinių šokių ratelis, literatų, jaunųjų matematikų ir kiti įvairaus pobūdžio būreliai. Veikė dramos sekcija, kuri statė veikalus ir rodė juos ne tik per mokyklos renginius, bet savo spektaklius pristatinėjo ir plačiai miesto visuomenei. Gimnazistų tautinių šokių kolektyvas visada buvo minimas tarp rajono ir šalies prizininkų.

Į užklasinę veiklą buvo įtraukiami visi gimnazistai, kiekviena klasė leisdavo savo sienlaikraščius. Taip pat nuo 1953 m. mokykla turėjo bandomąjį mokomąjį sklypą. Jame gimnazistai buvo mokomi stebėti augalus, žinias pritaikydavo praktikoje – dirbdami sklype.

 

Istorijos įvykiai lėmė, kad keitėsi mokyklos vardas: Jono Biliūno, Mergaičių ir berniukų gimnazija, II vidurinė mokykla, Aleksandro Gudaičio-Guzevičiaus vidurinė mokykla.

1991 m. lapkričio 13 d. Ukmergės rajono Tarybos sprendimu atstatytas istorinis teisingumas ir mokykla vėl teisėtai vadinama A. Smetonos vardo vidurine mokykla. 1992 m. įstaiga įrašyta į nekilnojamųjų valstybės kultūros vertybių registrą. 2001 m. mokyklai suteiktas gimnazijos statusas – pirmoji gimnazija rajone. Nuo 2001 m. A. Smetonos gimnazija yra UNESCO asocijuotų mokyklų tinklo narė, puoselėjanti tarptautinį bendradarbiavimą.

Gimnazija šiandien

 

A. Smetona yra teigęs, kad „ne kokiai „pasaulėžiūrai“ darytis skiriamos vidurinės mokyklos, ypač gimnazijos: jų tikslas išmokyti jauni žmonės nuosaikiai galvoti ir priruošti jie aukštajai mokyklai, universitetui“. Tad žvelgiame į šių dienų Ukmergės A. Smetonos gimnaziją – kokį mokinį ugdo, kokias vertybes puoselėja pirmojo prezidento vardą turinti mokykla?.. Apie visai tai mums papasakojo šios mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vitalija ŽIUPKIENĖ.

 

Kiek Jums svarbu ir reikšminga vadintis pirmojo Lietuvos prezidento vardu? Ar mokykloje jaučiasi toji prezidento dvasia?

Tie, kas įžengia į gimnazijos rūmus, ypač pirmą kartą, nuščiūva, dažnai sako, kad pakliuvo į mokymosi šventovę – daugelį nustebina pirmo ir antro aukšto vestibiuliai, iškloti įvairiaspalviais metlacho akmenėliais, net karo metais nesunaikinti, sraigtiniai laiptai. Antro aukšto koridoriuje į akis krenta didžiulis bronzinės spalvos triptikas-bareljefas – vienoje grupėje mokiniai žaidžia krepšinį, kita grupė mokinių mokosi geografijos, o viduryje pavaizduotas valstybės prezidentas A. Smetona, sėdįs gamtoje tarp jį apsupusių mokinių – sovietmečiu užtinkuotas, bet atkūrus Lietuvos nepriklausomybę gimnazijos absolventų rūpesčiu iš naujo atgimęs… Istorija yra kasdien šalia mūsų… Gal ir per skambiai pasakysime, bet prezidento dvasią, istorinę atmintį saugo pats pastatas, kuris iš naujo atsidengia įvairiais pavidalais ir leidžia šiuolaikiniams gimnazistams nuolatos tiesiogiai prisiliesti prie istorijos.

 

Jau legenda tapo istorija apie tai, kaip 2001 m. respublikinei Švietimo ministerijos komisijai svarstant klausimą dėl gimnazijos statuso suteikimo pro aktų salės duris sūnaus lydimas įžengė 1945 m. gimnazijos absolventas dailininkas Vladas Karatajus su nutapytu prezidento A. Smetonos portretu. Priėjo prie sienos, pastatė portretą ir tarė: „Čia visada kabojo prezidento portretas“… Ir išėjo nesileisdamas į ilgesnes diskusijas. Mokyklos direktorė Liucija Dzigienė pasakojo, kad apie svečio atvykimą nieko nežinojo, todėl per posėdį, kurio metu spręsta būti ar nebūti gimnazijai, senosios kartos gimnazistų (prie paveikslo atkūrimo prisidėjo bendramoksliai Zigmas Zinkevičius, Henrikas Zabulis, Jonas Balžekas, Romualdas Baltrušis, kiti Lietuvoje ir išeivijoje gyvenantys absolventai) įteikta dovana buvo itin simboliška…

 

O štai 2013 m. renovuojant gimnazijos trečio aukšto informatikos kabinetą, iš naujo pertinkuojant, lyginant galinę sieną, atsidengė prezidento A. Smetonos horeljefas, priešingoje sienos pusėje – kryžius, išlaikęs autentiškas spalvas, bibliotekoje – Vytis. Tikras stebuklas, kad šie objektai, visiškai mažai pažeisti, išliko iki mūsų dienų.

Šios ir kitos atodangos yra gyvas liudijimas apie unikalią mūsų gimnazijos istoriją, apie asmenybes, kūrusias nepaprastą gimnazijos aurą. Mes ne tik didžiuojamės, kad gimnazija vadinasi prezidento A. Smetonos vardu, kad joje mokėsi daug iškilių asmenybių, tikrų Lietuvos patriotų, bet tai mus įpareigoja būti pavyzdžiu Ukmergės jaunimui: gerai mokytis, puoselėti tautines vertybes, aukštesnę elgesio kultūrą, pateisinti prezidentinės mokyklos vardą.

 

Prie Jūsų mokyklos steigimo prisidėjo pats A. Smetona. Tai tikrai reikšmingas ir įdomus faktas. O kiek mokiniams svarbi mokyklos istorija, ar ja domisi? Ką gimnazistai išsineša iš mokyklos apie šią asmenybę?

Iš tiesų 1938 m. spalio 15-ąją prezidentas A. Smetona dalyvavo atidarant naują Ukmergės gimnazijos pastatą, pasakė įkvepiančią kalbą, kurią išspausdino laikraštis „Mūsų kraštas“ (1938 m. spalio 20 d., Nr. 42). Viena svarbiausių citatų apie jaunimo misiją atsikuriančioje valstybėje pasitinka kiekvieną atėjusį į mūsų gimnaziją. Džiugu, kad Ukmergės Antano Smetonos gimnazija brangina istoriją ir ją kuria: dvejus metus visi I–IV klasių mokiniai dalyvavo projekte „Kuriu gimnazijos istoriją“, rinko, skaitmenino dirbusių mokytojų, mokinių atsiminimus, mokyklos muziejuje esančią medžiagą, susirašinėjo su gimnazijos absolventais, kurie noriai dalijosi prisiminimais, nuotraukomis. Remiantis surinkta medžiaga parengta knyga „Ukmergės Antano Smetonos gimnazija: atodangos“, kai kuriems mokiniams gimnazijos istorija tapo tiriamųjų darbų medžiaga. Šiais visuotinės skaitmenizacijos laikais kuriame tradiciją – baigiamosios IV klasės parengia muziejui savo klasės ketverių metų istoriją – albumą. Kasmet daug laidų susitinka gimnazijoje, jiems įdomūs pokyčiai, užfiksuoti nuotraukose ir įrašuose. Visi ieško savęs… Manome, kad tai prasminga, nes kuria ryšį ne tik su bendraklasiais, bet ir su vieta, iš kurios prasideda kiekvieno jauno žmogaus kelias.

 

Žinoma, kiek mokyklos istorija tampa savastimi, svarbiu dalyku, priklauso nuo mokytojų. Todėl laikomės tam tikrų susitarimų ir siekdami supažindinti gimnazistus su prezidento A. Smetonos gyvenimu ir veikla: visi pirmų klasių mokiniai, tik pradėję mokytis gimnazijoje, mokslo metų pradžioje vyksta į pažintinę išvyką į prezidento A. Smetonos gimtinę, gimnazijos muziejuje vyksta klasių valandėlės, antrų klasių mokiniai rengia išvykas į Kaune esančią prezidentūrą. Be to, per istorijos, kitas pamokas gimnazistams, be konkrečių istorinių faktų, akcentuojami prezidento kaip visapusiškos asmenybės, to laikotarpio intelektualo, patrioto, pilietiškai aktyvaus žmogaus bruožai, todėl gimnazistai ne tik gauna platesnių žinių, bet ir turi progą savitai interpretuoti turimas žinias per literatūros, menų, technologijų pamokas.

 

2019-ieji paskelbti Prezidento Antano Smetonos metais. Papasakokite, kaip Jūsų gimnazija ruošiasi paminėti atmintinus metus? Kokių renginių, veiklų jau įvyko, o ką dar planuojate savo mokykloje ar už jos ribų?

Minėdami prezidento Antano Smetonos metus jau dalyvavome konferencijoje „Lietuvos valstybės prezidento institucijai 100“ Ukmergės kraštotyros muziejuje, istorinio rašinio konkurse, gimnazistai gilinosi į A. Smetonos indėlį kuriant valstybę, prezidento kaip lyderio bruožus. Gimnazijos menų būrelių nariai dalyvavo meno darbų parodoje „Prezidentas Antanas Smetona – mano kraštietis“, su jų darbais bus išleisti proginiai atvirukai. Rugpjūčio mėnesį bendruomenė dalyvaus Kraštotyros muziejaus organizuojamoje šventėje Užugirio dvare „Smetoninės 2019“.

Tradiciškai visi pirmų klasių gimnazistai rugsėjį vyks į Antano Smetonos gimtinę, o antrų klasių mokiniai – į istorinę prezidentūrą Kaune, muziejininkų būrelis rengia klasių valandėlių ciklą apie prezidentą A. Smetoną – spalį šiuos renginius vainikuos I–II klasių gimnazistų protmūšis.

 

Spalio pabaigoje (per gimnazijos gimtadienį) planuojame respublikinę konferenciją, į kurią kviesime mokyklų, kurios pavadintos Lietuvos prezidentų vardais, atstovus, knygų apie prezidentą A. Smetoną leidėjus: prof. Alfonsą Eidintą, mokslų daktarę Ingridą Jakubavičienę, kitus svečius. Numatomas smagus proginis renginys gimnazijos bendruomenei „Ne kitoniškai, o smetoniškai“. Planuojamas ilgalaikis (visų mokslo metų) dalykinis projektas I–III klasių gimnazistams „Pasivaikščiojimai po Ukmergę“ ir kt.

 

Praėję metai Jūsų gimnazijai buvo svarbūs – minėjote mokyklos 100-metį. Per šimtą gyvavimo metų keitėsi įstaigos veidas, ugdymas, pedagogų ir mokinių kartos. O kokia Jūsų gimnazija yra šiandien? Kokį jauną žmogų siekiate išugdyti, kokias vertybes puoselėjate?

1938 m. spalio 15 d. dalyvaudamas mūsų gimnazijos atidarymo šventėje prezidentas Antanas Smetona išsakė lūkesčius jaunimui: „Ko tauta laukia iš savo jaunimo? Ji laukia, kad tikrai mokytųsi, auklėtųsi ir neštų šviesą gimtam kraštui.“ Ir šiais laikais, kai Lietuvos strategai vis dar diskutuoja, kokį žmogų turime mokykloje išugdyti, tereikia atsiversti prezidento A. Smetonos kalbą, pasakytą atidarant mūsų gimnaziją. Pati svarbiausia užduotis telpa šiuose dviejuose sakiniuose – nebereikia nieko kurti. Todėl prezidento pasakyti žodžiai tapo mūsų gimnazijos vizija, visapusiško jaunimo ugdymo tikslais, tuo grįsta visa mūsų gimnazijos formali ir neformali veikla.

 

Siekiame, kad gimnazistai gerai mokytųsi – 2018 m. Lietuvos gimnazijų reitinguose pagal brandos egzaminų ir stojimo į aukštąsias mokyklas A. Smetonos gimnazija yra 76 vietoje iš 357 gimnazijų. Septyniolika abiturientų gavo 100 balų įvertinimus: iš užsienio (anglų) kalbos – 16, matematikos – 1, užsienio (rusų) kalbos – 1, informacinių technologijų – 3. Keturių abiturientų žinios buvo įvertintos dviem šimtukais. 58 proc. matematikos ir 91 proc. lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikroje dalyvavusių mokinių žinios įvertintos pagrindiniu ir aukštesniuoju lygiu. Nemažas būrys mūsų gimnazistų atstovavo rajonui respublikinėse olimpiadose (chemijos, biologijos, matematikos, istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos). Gimnazijoje dirbama taip, kad kiekvienas mokinys pasiektų mokymosi pažangą: vykdoma mokymosi pažangos stebėsena, organizuojamos konsultacijos pagal mokinių poreikius, teikiama specialistų pagalba, daug dėmesio skiriame socialiniam emociniam ugdymui, saugiai aplinkai, dirbama su gabiais gimnazistais. Gimnazijoje nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. įsteigta Aleksandro Stulginskio universitetinė klasė. Šio universiteto dėstytojai mokiniams skaito paskaitas, gimnazistai atliko laboratorinius bandymus universiteto laboratorijose. Gimnazistai aktyviai dalyvauja Vilniaus Gedimino technikos, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų organizuojamuose projektuose, programose, yra įkūrę tris mokomąsias bendroves.

 

Siekiame, kad auklėtųsi – išradingai organizuojame valstybinių švenčių minėjimus, į susitikimus su gimnazistais kviečiame įžymius žmones, mokyklos absolventus, įamžinome gimnazistų politinių kalinių, tremtinių, partizanų atminimą gimnazijoje, šiuo metu reorganizuojame mokyklos muziejų. Kasmet organizuojame rajono mokyklų tinklinio turnyrą, skirtą mokytojo Janėno taurei laimėti, pagal sporto pasiekimus renkame metų atletiškiausią gimnazistę, kas antrus metus vyksta tarpklasinės Olimpinės žaidynės. Didelio entuziazmo sulaukia lapkritį organizuojama tautinė vakaronė, kurioje dalyvauja visos antros klasės. Mokiniai, apsirengę tautiniais drabužiais, pristato pasirinkto regiono papročius, tarmę, valgius, šokius, dainas, žaidimus. Sausio mėnesį aktų salėje – tradicinis šiuolaikinių „Šokių šėlsmas“. Nuo 2016 m. gimnazijos mokiniai ir mokytojai dalyvauja tarptautinės lyderystės, savanorystės ir savęs pažinimo programoje „Duke of Edinburgh’s International Award“, devyni gimnazistai yra gavę programos įgyvendinimo sertifikatus. Reikia paminėti, kad gimnazistai dalyvauja gimnazijos savivaldoje, įvairiuose krašto pažinimo projektuose, gimnazija priklauso Gamtosauginių mokyklų tinklui. Palaikome mokinių iniciatyvas, skatiname juos veikti, kartu kuriame naujas mokymosi erdves, pradėjome kurti gimnazistų parką. Gimnazijos absolventai yra įsteigę nominacijas ir piniginius prizus sportuojantiems, iniciatyviems, aktyviems, meniškos sielos žmonėms, savanoriams. Kasmet gimnazijos taryba renka „Metų gimnazistą“.

 

Siekiame, kad neštų šviesą savo kraštui – mokslo metus, kaip ir seniau, pradedame šv. Mišiomis Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, eitynėmis prie paminklo „Lituania Restituta“, švęsdami valstybines šventes priešais gimnaziją uždegame atminimo laužus, visa gimnazijos bendruomenė dainuoja (ne veltui vadinamės dainuojančia gimnazija). Mokykloje veikia skautų būrelis, nemažas būrys gimnazistų priklauso jaunųjų šaulių kuopai. Gimnazija kasmet rudenį bendradarbiaudama su Vlado Šlaito biblioteka organizuoja respublikinį jaunųjų kūrėjų renginį „Vlado Šlaito skaitymai“, geografijos konkursą 7–9 klasių progimnazijų ir gimnazijų mokiniams „Pasivaikščiojimai po Ukmergę“, rajoninį matematikos renginį „Žvaigždžių valanda“. Pasitikdami Lietuvos valstybės atkūrimo šventę organizuojame tarptautinę moksleivių chorų šventę „Dainuoju Lietuvą kaip džiaugsmą“, kuri vyksta Kultūros centre, mokinių dainomis kviečiami pasigrožėti miestelėnai. Nuo 2017 m. gimnazijos mokiniai, įgyvendindami socialinio ir emocinio ugdymo programą „Raktai į sėkmę“, savanoriauja įvairiose Ukmergės įstaigose, organizacijose…

 

Taigi dirbame daug, kad mūsų gimnazistai ne tik būtų sumanūs, kūrybingi, aktyvūs, savarankiški savo gyvenimo kūrėjai, bet ir turėtų tvirtą moralinį stuburą – mylėtų savo kraštą, gimtuosius namus, būtų altruistai.

Auginame žmogų Lietuvai ir pasauliui.

 

Dėkojame už atvertas duris į mokymosi šventovę. Linkime ir toliau garbingai nešti pirmojo Lietuvos prezidento vardą!

 

„Švietimo naujienos“