Mokymų kursas jaunimo darbuotojų potencialui atskleisti

Gruodžio 6–14 d. Zita Švambarienė (Aukštelkės mokykla-daugiafunkcis centras), Ausma Valienė (Kurtuvėnų mokykla-daugiafunkcis centras), aš, Laima Benikasienė, ir Aurelija Milvidienė (Bubių mokykla) dalyvavome tarptautiniame mokymo kurse, kurį organizavo Estijos nevyriausybinė organizacija „Ypatingas pasaulis“. Kursu „INSPIRATION: INvolving youthS in Project and Inclusion RATIONal activities“ siekiama atskleisti jaunimo darbuotojų potencialą, kuriant regioninius ir tarptautinius integracinius projektus, įskaitant jaunimo mainus pagal programą „Erasmus+“. Mokymuose dalyvavo jaunimo darbuotojai, savanoriai, jaunimo lyderiai, jaunimo organizacijų atstovai iš Estijos, Latvijos, Moldovos, Armėnijos, Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Lietuvos.

 

Pirmąją dieną dalyviai buvo supažindinti su organizatoriais, priimančios organizacijos veikla, susipažino vienas su kitu. Geriau pažinti padėjo pratimas, kai reikia suformuluoti svarbiausią klausimą, kurį norėtume užduoti žmogui, su kuriuo susitikai pirmą kartą. Atsakymai į juos buvo netikėti ir įdomūs.

Antrą dieną tęsėme pažintį. Susikūrėme tris skirtingus „lagaminus“ (mūsų baimės, lūkesčiai ir indėlis į projektą). Taip pat kėlėme projekto tikslus, užduotis, susitarimus, taisykles, kurių laikysimės per mokymus. Antroje dienos pusėje žaidėme komunikacijos, komandos formavimo ir kūrybiškumo ugdymo žaidimą „Sala“. Mes pasidalijome į dvi skirtingas gentis, kurių skirtingos kalbos, kultūros, papročiai, jos turi susitarti, kad išgydytų vieną žmogų. Bendrauti skirtingomis „kalbomis“ buvo sunku, tačiau labai įdomu.

 

Trečią dieną kalbėjome apie baimes bendraujant su žmonėmis, kurie turi negalią. Nedidelėse grupėse aptarėme tas baimes iš abiejų pusių – visuomenės ir žmonių, kurie turi negalią, invalidumą. Ši tema yra aktuali. Kokiu lygmeniu turi būti įtraukimas? Vyriausybiniu? O gal pradėkime nuo savęs? Dalyvius domino daugybė klausimų ir problemų, pradedant konkrečiu atveju ir baigiant globaliniu įtraukties mastu. Diskutavome apie aktyvią komunikaciją. Taip pat pasitelkę žaidybinius metodus mokėmės priimti sudėtingus kolektyvinius sprendimus.

Ketvirtąją projekto dieną kalbėjome apie terminologiją, kaip kreiptis į žmones, turinčius vienokią ar kitokią negalią, kodėl tai yra svarbu. Mokymų vedėjai Julija, Denisas ir Viktoras supažindino su programos „Erasmus+“ galimybėmis jaunimui ir jaunimo darbuotojams, kas tai yra „Youthpass“, kaip tinkamai jį pildyti, kokios klaidos daromos rašant „Erasmus+“ jaunimo mainų programas.

Organizatoriai pabrėžė neformaliojo švietimo svarbą, ugdant jaunąją kartą. Ir mes, projekto dalyviai, daugelį klausimų sprendėme panaudodami žaidybinius elementus. Dvi paskutinės sesijos buvo skirtos dalyvių šalių socialinei sferai aptarti. Dirbome mažomis grupėmis, keitėmės informacija, patirtimi, praktiniais pavyzdžiais (socialinis verslumas, savanoriška veikla, medicininė ir socialinė reabilitacija, socialinė žiniasklaida, socialinių paslaugų teikimas, švietimas ir užimtumo skatinimas).

 

Kitą dieną turėjome galimybę susipažinti su viena sektina Estijos patirtimi. Lankėmės vaikų dienos centre „Matveika“, kuriame mus nuoširdžiai ir svetingai priėmė Rita Ternos. Rita mokymo dalyviams papasakojo centro atidarymo istoriją, proceso sunkumus ir pasiekimus. Ypatingą dalyvių susidomėjimą sukėlė pasakojimas apie vienintelę Estijoje šokių grupę, kurioje vaikai be negalios ir neįgaliųjų vežimėliuose šoka kartu. Įdomus ir naudingas buvo Artiomo Malachovo, „Progress Center Estonia“ vadovo, pasakojimas apie jaunimo mainų rašymo ir vykdymo patirtį. Artiomas kartu su savo komanda vykdo daugybę jaunimo projektų. Kasmet centras „Matveika“ pagal programą „European Solidarity Corps“ priima savanorius iš Europos. Šiuo metu dienos centre savanoriauja jaunuolis iš Ispanijos.

Šeštą projekto dieną kalbėjome apie trijų tipų mokymą – formalųjį, neformalųjį ir informalųjį. Dalyviai, pasitelkdami kūrybiškumą, perteikė šių mokymų esmę, kokie jų pliusai ir minusai. Likusį laiką generavome savo projektų idėjas, diskutavome, kaip išvengti šabloniško požiūrio, mąstymo, kaip padaryti projektą patrauklų. Pasiskirstę į komandas pagal temas, kūrėme savo projektą nuo A iki Z. Gruodžio 13 d. projekto dalyviai aptarė mokymų rezultatus. Diskutavo apie jaunimo mainų galimybes.

 

Mokymai paliko ryškų įspūdį tiek profesiniu, tiek psichologiniu požiūriu, suteikė ne tik naujų žinių, komandinio darbo įgūdžių, bet ir šiltų emocijų.