Mokymosi kelionė

Migla Pinkevičienė

Tęsiame temą „Pedagogų rengimas: ko galime pasimokyti iš kitų?“

Pradėdama skaityti pranešimą „Mokytojų profesinis mokymasis Škotijoje: praeities klonavimas ar ateities kūrimas?“ (angl. Teacher Professional Learning in Scotland: cloning the past or creating the future?), Glazgo universiteto (Škotija) ugdymo, vertinimo ir inovacijų profesorė Louise Hayward pirmiausia atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį į tai, kad Škotijos švietimo sistema visiškai kitokia nei Anglijoje. Viešnia iš Škotijos pasidžiaugė, kad lankydamasi Lietuvoje drauge su kitų šalių atstovais gali diskutuoti visiems rūpimais klausimais, įveikti sunkumus ir kurti geresnę ateitį kiekvienam vaikui.

Škotijoje visa švietimo sistema grindžiama bendru susitarimu, kurį gali pasiekti švietimo politikai, specialistai praktikai ir tyrėjai tik veikdami išvien.

 

Tarsi tęsdama ir papildydama pirmiau kalbėjusių kolegių pristatymą, profesorė atskleidė, kad visa pokyčių eiga ir su ja susiję procesai Škotijoje buvo labai panašūs į Airijoje vykusią pertvarką. Pasak L. Hayward, vienintelis nedidelis skirtumas yra tas, kad aukštųjų mokyklų susijungimo procesas buvo pradėtas anksčiau nei kaimyninėje šalyje – prieš dvidešimt metų. Taigi, Mokytojų rengimo koledžas, kuriame ji pati dėstė, du dešimtmečius veikė kaip Glazgo universiteto struktūrinė dalis. Glazgo universitetas priklauso Russel Group universitetų asociacijai ir daug metų pagal reitingus yra vienas geriausių pasaulyje, todėl mokytojų rengimas jame vyko ir vyksta visai kitokioje aplinkoje. Profesorės vertinimu, institucijų susijungimas truko nuo dešimties iki penkiolikos metų, tik tada įvyko tikrasis pokytis.

 

„Galiu teigti, kad škotams svarbu yra tai, jog neklonuotume savo patirties švietimo sistemoje. Manęs paprašė pranešime daugiausia dėmesio skirti tęstiniam profesiniam tobulinimui (arba, kaip mes Škotijoje vadiname, „profesiniam mokymuisi“), nes profesinis mokymasis prasideda tą akimirką, kai priimamas sprendimas tapti mokytoju, ir trunka iki išėjimo į pensiją dienos. Tai – mokymosi kelionė. Pagrindinė kelionė.“

Darbai, kuriuos Škotijos švietimo sistemoje pavykdavo sėkmingai atlikti, buvo grindžiami gera partneryste, kurioje svarbiausias dalykas – integralumas. Buvo užsibrėžtų uždavinių, kurių nepavyko įgyvendinti, tad reikėjo keistis iš esmės, kad padėtis gerėtų. Škotijoje ir anksčiau buvo diegiama nemažai naujovių, bet daugelis iš jų į klasę atnešė labai nedaug pokyčių. 

Norint, kad profesinis mokymasis darytų tikrą poveikį užsibrėžtiems siekiams, būtinas integralus mokymasis. Tai reiškia, kad jis turėtų būti prasmingas ir tvarus. Taigi, Škotijoje tiek diegiant naujoves, tiek įgyvendinant pokyčius yra atsisakoma veikti laikantis „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“ principų.

Išjudinti gelmes

 

Remdamasi amerikiečių švietimo eksperto Larry’io Cubano darbuose minima metafora „išjudinti ramius vandenyno gelmės vandenis“, Glazgo universiteto profesorė vaizdžiai paaiškino, kaip pavyksta arba nesiseka įgyvendinti pokyčių: „Jeigu žvelgiate į audringą vandenyną, matote labai dideles bangas. Bet gelmėse, prie dugno, vandenynas ramus. Manyčiau, kad panašiai Škotijoje yra su naujovėmis: daugybė naujų dalykų vyksta kasdieniame mokytojų gyvenime, bet iš esmės niekas nesikeičia. Taigi, reikia išjudinti gelmes.“

 

Siekis gerinti mokymo ir mokymosi kokybę tobulinant profesinį mokymąsi kilo platesniame kontekste (tai buvo išryškinta ir ankstesniuose pranešimuose), kuriame mokosi ir keičiasi kiekvienas visuomenės narys – mokiniai, mokytojai, mokyklų vadovai, politikos formuotojai, tyrėjai. Norint, kad profesinis mokymasis darytų tikrą poveikį užsibrėžtiems siekiams, būtinas integralus mokymasis. Tai reiškia, kad jis turėtų būti prasmingas ir tvarus. Taigi, Škotijoje tiek diegiant naujoves, tiek įgyvendinant pokyčius yra atsisakoma veikti laikantis „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“ principų. Taip siekiama sukurti visiems bendrą, bendromis vertybėmis grįstą viziją, kurią įgyvendinti įsipareigoja kiekvienas visuomenės narys, suvokdamas, kad tai – bendras visų ir kiekvieno siekis, atlikdamas jam tenkančias užduotis, prisidėdamas savo asmeniniu darbu, dalyvauja paverčiant ją tikrove.

L. Hayward įsitikinusi, kad tiek pradedančių mokytojų darbe, tiek profesinio mokymosi ir mokslinių tyrimų srityse mokytojų rengimui tenka pagrindinis vaidmuo.

Visas nueitas pokyčių kelias padėjo suprasti, kad reikia ne klonuoti praeityje taikytus modelius, bet mokytis iš praeities klaidų. Imta mąstyti, kaip suderinti mokslinius tyrimus, švietimo politiką ir praktiką, ieškoti naujų galimybių tobulinti mokytojų rengimą. Pradėta keisti švietimo sistemoje skelbiamas idėjas, vertybes.

Neklonuoti praeities

 

Škotijoje keičiami tradiciniai profesinio mokymosi turinio modeliai, kinta ir įprasti vertinimo modeliai, nes švietimo bendruomenė stengiasi neiti pramintais takais, neklonuoti praeities, bet mokytis iš jos. Todėl šalyje siekiama keisti švietimo modelį ir skelbiamas idėjas, vertybes. Atsižvelgiant į švietime turimus praktinius vertinimo sistemos pavyzdžius, keičiami vertinimo tikslai – mokymasis suprantamas kaip svarbiausias pasiekimų vertinimo tikslas. Stebint Škotijos visuomenėje vykstančius kaitos procesus, matoma, kad visa švietimo sistema remia naują požiūrį ir palaiko įgyvendinamus pokyčius, atsižvelgiama į tai, kaip pasisakoma už Škotijos generalinės mokymo tarybos patvirtintų standartų keitimą.

Įdomu, kad, vertinant padėtį Škotijos ir Lietuvos švietimo sistemose statistinių duomenų išraiška, matyti, jog abiejose šalyse panašus gerų ir prastų pasiekimų santykis: maždaug 80 proc. mokinių mokytis sekasi labai gerai, o 20 proc. – reikėtų siekti geresnių rezultatų. Įrodyta, kad Škotijoje skurdžiai gyvenančių mokinių pasiekimai statistiniu požiūriu daugiausia būna prastesni. Todėl šalyje socialinis teisingumas yra daugiausia susirūpinimo kelianti problema.

 

Praeityje šalies ugdymo ir vertinimo atnaujinimas priminė Sizifo darbą. Sukurti ir diegti pokyčių modeliai turėjo įtakos švietimui. Vienas iš tokių modelių – „Paskandink juos popierių liūne“ (angl. Drown them in paper, DTIP). Parengti dokumentai būdavo siunčiami į mokyklas. Ugdymo įstaigos privalėjo vykdyti parengtus nurodymus (daugelis iš jų buvo sumanyti turint gerų ketinimų), tačiau mokyklai buvo teikiama menka pagalba, mažai paisyta mokytojų nuomonės. Modelis „Vertinti, kad priverstume paklusti“ (angl. Assess them into submission, ATIS) buvo taikomas kaip įrankis įvertinti mokyklų darbą: vertinti, kai joms sekėsi vykdyti nurodymus, ir vėl vertinti, net jei nesisekė, bet gal pasisektų ateityje. Taip būdavo surenkama daugybė duomenų, iš kurių labai nedaug buvo naudojami mokymosi procesui pagerinti. Mokytojai skųsdavosi dėl didelio darbo krūvio. Trečiasis modelis (ir trečioji klaida) buvo „Pasakyk tik kai kuriems iš jų“ arba „Kaskadinis modelis“ (angl. Tell some of them / the cascade model). Tarsi žaidžiant žaidimą „sugedęs telefonas“ iš pradžių suformuluojamas šviesių protų išmąstytas teiginys, kurį perduodant vis toliau ir vis kitiems asmenims iškraipoma esmė ir turinys. Dar vienas taikytas modelis – „Inovacijų uola“ (angl. Innovation cliff). Pradėjus klasėse diegti naujoves, būdavo nukrypstama nuo pirminio sumanymo ir siekių, idėjos pritaikomos prie esamos padėties, daugiausia orientuotasi į atskirus projektus ar programas, bet nematoma kur link judama, tarsi stovint ant stačios uolos krašto. Užuot teikusios daugiau aiškumo, naujovės kėlė vien sumaištį, užuot ugdžiusios mokytojų profesionalumą, dažniausiai baigdavosi reikalavimu paklusti, užuot padėjusios suprasti, ko siekiama, skatino „imkime ir darykime“ požiūrį. Taikant šį metodą švietimo sistemoje atskaitomybė tapo varomąja jėga, o ne svertu siekiant pokyčių į gera.

 

Visas nueitas pokyčių kelias padėjo suprasti, kad reikia ne klonuoti praeityje taikytus modelius, bet mokytis iš praeities klaidų. Imta mąstyti, kaip suderinti mokslinius tyrimus, švietimo politiką ir praktiką, ieškoti naujų galimybių tobulinti mokytojų rengimą. Pradėta keisti švietimo sistemoje skelbiamas idėjas, vertybes. Kilo klausimų, kaip pritaikyti mokymo praktiką prie ugdymo turinio ir vertinimo kaitos, kaip įtraukti mokytojus ir mokytojus rengiančius specialistus į turinio ir vertinimo kaitą, kad jie pasijustų tikrais šio proceso dalyviais.

 

Škotijoje imtasi rengti naujus modelius. Visų pirma, mokytojai ir mokytojus rengiantys specialistai profesinio mokymosi įstaigose turėtų tapti partneriais. To siekiant, reikėtų užtikrinti, kad Škotijoje vertinimas taptų svertu gerinant mokymosi procesą. Todėl buvo būtina keisti pačią vertinimo kultūrą: vertinimą reikėtų suprasti ne kaip matavimo ir nuosprendžio paskelbimo priemonę, bet kaip mokymosi procesą kurti ir tobulinti padedantį įrankį, mokymosi ramstį. Pirmasis žingsnis šiame kelyje buvo atliktas nacionalinis tyrimas, kuriuo nustatyta, ką reikia daryti, kokių imtis pokyčių, kad vertinimas padėtų mokytis. Buvo surinkti mokytojų, mokyklų vadovų, vietos valdžios atstovų, mokytojų profesinių organizacijų narių atsakymai. Tokiu būdu buvo siekiama visuotinio susitarimo nustatant pagrindines sritis, kuriose būtini pokyčiai. Tyrimo duomenys buvo viešai paskelbti. Tai tapo atsinaujinimo pradžia. Toliau reikėjo šalies mokytojus, mokytojus rengiančius specialistus, specialistus praktikus, mokytojų profesinių organizacijų narius, švietimo politikus įtraukti į bendrą tiriamąją veiklą, kuria buvo siekiama išsiaiškinti, kaip tyrimais grindžiamas idėjas praktiškai įgyvendinti klasėse ir įtvirtinti vykdomoje švietimo politikoje. Ši veikla padėjo ugdyti ir gerinti mokytojų ir mokytojų rengėjų gebėjimus kurti inovacijas, tobulinti kompetenciją. Škotijos švietimo ministras vykusį procesą pavadino „tyliąja revoliucija“.

Mokytojus rengiantys specialistai veikė išvien su mokyklų partneriais ir tapo kritišką požiūrį į kaitą išlaikančiais proceso dalyviais ir draugais. Įgyvendinant pokyčius pagrindinis dėmesys skiriamas mokymuisi, būtent oriam mokymuisi.

Pokyčių integralumo modelis

 

Tikriausiai, reikėtų klausti, kodėl pavyko įgyvendinti šią naujoves lėmusią pertvarką, nors ankstesni modeliai nepasiteisino. Atlikus analizę ir remiantis gautais rezultatais, buvo išskirtos trys pagrindinės vadinamojo „pokyčių integralumo modelio“ (angl. The Integrity Model of Change) sritys. Pirmoji – integralumas švietimo sistemoje (angl. Educational Integrity). Tai reiškia, kad švietimo specialistai aiškiai suvokė, kiek svarbūs vykstantys pokyčiai jiems patiems ir jų mokiniams, nuosekliai siekė, kad tie pokyčiai įvyktų. Antroji sritis – integralumas asmeniniu ir profesiniu lygmeniu. Mokytojai, politikai, tyrėjai įsitraukė į kaitos procesą. Kiekvienas proceso dalyvis, turėdamas ir suvokdamas savo vaidmenį, įneša asmeninį ir profesinį indėlį įgyvendinant pokyčius. Trečioji modelio sritis – sisteminis integralumas (angl. Systemic Integrity), pasireiškiantis tuo, kad įgyvendinamos įvairios politinės priemonės sustiprina ir palaiko viena kitą kaitos procese tarytum mechaninio laikrodžio dantračiai, netrukdo judėti. Toks pokyčių integralumo modelis padeda siekti tvarios kaitos.

 

Glazgo universiteto profesorė taip pat aptarė mokytojus rengiantiems specialistams tenkančius vaidmenis profesinio mokymosi procese. Profesorė pabrėžė šių specialistų vykdomos tiriamosios veiklos svarbą, nes tyrimų rezultatai turi įtakos kuriant duomenimis grįstą vertinimą, pokyčių programą, derinant ir koordinuojant veiksmus, įvertinant, ar įgyvendinta iniciatyva atneša lauktų rezultatų. Mokytojus rengiantys specialistai veikė išvien su mokyklų partneriais ir tapo kritišką požiūrį į kaitą išlaikančiais proceso dalyviais ir draugais. Įgyvendinant pokyčius pagrindinis dėmesys skiriamas mokymuisi, būtent oriam mokymuisi. Akivaizdu, kad mokytojus rengiančių specialistų dalyvavimas diegiant šias naujoves padeda tobulinti gebėjimus, giliau suvokti ir gerinti pirminį mokytojų rengimą, nes šių specialistų sukaupta patirtis atsispindi parengtose programose ir siūlomuose mokymų kursuose.

 

Kalbėdama apie sisteminį integralumą Škotijos švietimo sistemoje, pranešimo autorė apžvelgė teikiamą sisteminę pagalbą. Kaip pavyzdį pateikė Škotijos generalinės mokymo tarybos vykdomas veiklas nustatant standartus įvairiose švietimo srityse, kvalifikacijų, joms įgyti reikalingų kompetencijų aprašus, kurie tampa pagrindiniais kriterijais formuojant profesines vertybes ir asmeninį įsipareigojimą. Profesiniai standartai Škotijos švietimo sistemoje apima tokias puoselėjamas profesines vertybes ir asmeninį įsipareigojimą, kurie grindžiami socialiniu teisingumu, sąžiningumu, pasitikėjimu, pagarba ir profesiniu atsidavimu, taip pat profesines žinias, išmanymą, įgūdžius ir gebėjimus, nuolatinį mokymąsi visą profesinę karjerą.

Profesinio mokymosi ateitis

 

Kalbėdama apie kuriamą profesinio mokymosi ateitį, L. Hayward pabrėžė, kad mokymasis, kuris prasideda nuo tos akimirkos, kai pradedama dirbti mokytoju, ir vyksta visą profesinės veiklos laikotarpį, yra tęstinis, ateitį kuriantis procesas. Profesinio mokymosi ateitis atsiranda mokytojui mokantis visą gyvenimą. Svarbu, kad profesinio mokymosi ateitis yra profesinio bendradarbiavimo tarp mokytojų, mokytojus rengiančių specialistų, vertintojų, tyrėjų, švietimo politikų, siekiančių tobulinti ugdymo vertinimą ir pedagogų rengimą, rezultatas. „Profesinis mokymasis – kiekvieno švietimo specialisto profesinės veiklos dalis, turinti tapti kiekvieno švietimo politiko, kiekvieno mokytojo praktiko, kiekvieno tyrėjo savastimi.“

 

Škotijoje visa švietimo sistema grindžiama bendru susitarimu, kurį gali pasiekti švietimo politikai, specialistai praktikai ir tyrėjai tik veikdami išvien. Viešnios iš Škotijos manymu, pasiekti susitarimą ir įgyvendinti pokyčius lengviau mažesnėse šalyse. Idėjos virsta tikrove diskutuojant, bendradarbiaujant, drauge veikiant. Škotijoje puikiai sekasi nustatyti prioritetus. Kiekvienas Škotijos pilietis socialinį teisingumą pripažįsta vertybe ir tiki, kad visi šios šalies vaikai turi galimybę gyventi geriau. Pasirinkdami prioritetines sritis, Škotijos piliečiai imasi veiksmų, kad pasiektų bendrą, ilgalaike vizija grindžiamą tikslą – sukurtų teisingesnę visuomenę. Teisinis reglamentavimas taikomas tik tada, jeigu nėra galimybių imtis jokių kitų priemonių.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.