Mokymasis be sienų

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Vienas iš parodoje „Mokykla“ vykusių renginių – „Mokymasis be sienų“. Ugdymo įstaigų atstovai savo patirtimi dalijosi stenduose, pristatymuose, diskusijose. Kaipgi pasireiškia ugdymo organizavimo formų įvairovė? Praktiniais pavyzdžiais pasidalijo kelių mokyklų atstovės.

Muziejus – visa mokykla

Progimnazijoje muziejus yra ne vienas kabinetas, o visa mokykla, kurioje „eksponatai liečiami rankomis“.

Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Rūta Songailienė pristatė visą ugdymo įstaigą apimantį skaitmenines technologijas ir originalią spaudą sujungiantį interaktyvų muziejų. Progimnazijos pastatui (Šančių gimnazijos rūmams), kaip ir kitiems 43 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektams, buvo suteiktas Europos paveldo ženklas. Progimnazijos bendruomenei tai atvėrė naujas galimybes paveldo išsaugojimo, Kauno tarpukario architektūros garsinimo ir edukacinių aplinkų kūrimo srityse. Mokslas ir darbas kultūros paveldo objekte sukuria atvirą ugdymo(si) aplinką, nes ugdymo(si) procesas gali vykti koridoriuose, mokyklos kieme ir muziejuje. Taip edukacine erdve tampa visa mokykla.

 

Muziejus per integruotas veiklas inicijuoja įvairias edukacijas. Jo novatoriška veikla iš esmės pakeitė mokyklos muziejaus sampratą – progimnazijoje muziejus yra ne vienas kabinetas, o visa mokykla, kurioje „eksponatai liečiami rankomis“.

Kyla klausimas: „Muziejus mokykloje ar mokykla muziejuje?“ Jeigu anksčiau per edukacijas buvo tyrinėjama mokyklos istorija, tai šiandien mokykloje mokiniai tiria istoriją ir visos tarpukarį menančios mokyklos erdvės tampa dinamiška ugdymo(si) aplinka, stimuliuojančia mokymąsi, skatinančia mąstymą, kūrybiškumą.

Ugdymo veiklos

 

Kūrybinės užduotys

Pastato tarpukario modernizmo architektūra, interjeras ir eksterjeras – atvira erdvė įvairių mokomųjų dalykų kūrybiniams eksperimentams ir atradimams. Vaikai fotografuoja, piešia, rengia parodas ir kuria savo erdves, paslaptingas istorijas.

 

Orientacinis žaidimas „Mokyklos istorija ir istorija mokykloje“

Mokiniai ir mokytojai pagal iš anksto parengtus žemėlapius mokyklos aplinkoje ieško atsakymų į užduotis – taip atranda šalies istorijos ženklus, esančius mokyklos erdvėse.

 

QR kodas

Augantys dabartinės jaunosios skaitmeninės kartos poreikiai verčia ieškoti naujų greitų informacijos perteikimo būdų. Progimnazijos erdvėse prie įvairių objektų, interjero detalių galime rasti užklijuotus QR kodus, kurių atsiradimą inicijuoja mokyklos muziejus.

Galimi QR kodo panaudojimo būdai mokyklos muziejaus veikloje:

  • Muziejaus vaizdinę medžiagą skelbti internete ir nuorodą užkoduoti QR kodu.
  • Sukurti nuorodą į tinklalapį, virtualią mokymosi aplinką.
  • Pateikti papildomas užduotis per edukacijas, jos gali būti pateikiamos QR kodu tiek nuoroda į svetainę, tiek ir papildomu klausimu ar užduotimi.
  • „Interaktyvi istorija mokykloje“: užkoduoti aprašymai priklijuojami prie istoriškai / kultūriškai svarbių mokykloje esančių objektų. Tokią interaktyvią ekspoziciją gali kurti patys mokiniai.
  • „Orientacinės istorijos varžybos“: užkoduotos užduotys, instrukcijos ar nuorodos paliekamos įvairiose mokyklos vietose ir žingsnis po žingsnio veda mokinius kitos užduoties link.

 

QR kodas – neišsenkančios galimybės kūrybiškam mokytojui vykdyti edukacines veiklas įvairiose aplinkose. Viena iš tokių veiklų – ekskursijos. Jų prašo ne tik mokyklos bendruomenės nariai, bet ir muziejų, universitetų darbuotojai, buvę mokiniai, organizacijos. Į istorinę mokyklos ekskursiją mokiniai ateina su išmaniaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais, būdami mokyklos kieme gali matyti muziejaus fondus: atsiverčia 1939 m. nuotraukos – ką tik pastatyti 6-osios gimnazijos rūmai, sveikinimo kalbą sako prezidentas Antanas Smetona. Iš nuotraukų į mus žvelgia prieškario mokytojai ir mokiniai, skamba to laikmečio muzika. Toks „muziejus išmaniajame“ padeda mokiniams nusikelti į „tada“ ir realybėje objektą palyginti su „dabar“. Taip atsiranda galimybė per mokyklos istoriją pažinti ne tik miesto, bet ir savo šalies istoriją bei kultūrą.

Mokymosi priemone tampa ne tik planšetinis kompiuteris ar mobilusis įrenginys, nuskaitantis QR kodą, bet ir originali 1991 m. sausio įvykių spauda (lietuvių kalba, istorija).

 

Muziejaus fondai

Muziejaus fondai – mokymo priemonės, kurių vertė kasmet auga. Mokymosi priemone tampa ne tik planšetinis kompiuteris ar mobilusis įrenginys, nuskaitantis QR kodą, bet ir originali 1991 m. sausio įvykių spauda (lietuvių kalba, istorija), kurioje rastą informaciją vaikas gali palyginti su užrašytais artimųjų atsiminimais, direktoriaus Kazimiero Šapalo 1944 m. rašyta gimnazijos kronika (lietuvių kalba, istorija), kurioje šalies įvykiai daro tiesioginę įtaką mokyklos gyvenimui, architekto Stasio Kudoko gimnazijos projekto kopijos (architektūra, matematika), kurios leidžia matuoti, susipažinti su masteliu, braižybos pradmenimis ir kt.

 

Pojūčiai

Istoriją galime pažinti ir patirti per pojūčius. Pasitelkę visus pojūčius – klausą (garsiniai skaitymai palėpėje, architekto S. Kudoko balso įrašas, pasakojantis apie savo kūrybą ir gyvenimą), uoslę (senos spaudos (o gal Sausio 13-osios?), palėpės, džiūstančių liepžiedžių kvapas), lytėjimą (ekskursija užrištomis akimis), regą (QR kodų, paslėptų atsakymų paieška, eksponatai), skonį (mokyklos kieme augančių liepų arbatos skanavimas) – per įvairių dalykų pamokas mokiniai gilinasi į mokyklos istoriją ir atranda istoriją mokykloje.

Sąveikos ir partnerystės

 

Bendra mokinių ir mokytojų integruotų užsiėmimų veikla išsiplėtė, kai prie veiklų organiškai prisijungė įvairios bendruomenės (mokyklos alumnai, senjorai, Žemųjų Šančių bendruomenė, VšĮ „Gražinkime Kauną“, Kauno miesto muziejus, Kauno technikos kolegija, Kultūros paveldo departamentas). Kartu rengiamos ekskursijos, projektai, konferencijos ir parodos, Europos paveldo dienos, kurių veiklose vaikai dalyvauja kaip lygiaverčiai partneriai.

Praktinė tiriamoji veikla

 Vilniaus r. Paberžės „Verdenės“ gimnazijos biologijos mokytoja Regina Stankevičienė parodoje „Mokykla“ pasakojo apie praktines tiriamąsias veiklas: „Dalyko mokytojas turi ugdyti asmenybę kompleksiškai, atsižvelgdamas į bendrąsias kompetencijas. Dalyko mokytojas yra ne žinių perteikėjas, o kūrybingos, linkusios bendrauti ir bendradarbiauti asmenybės ugdytojas.“

Gimnazijoje vykdomas projektas „Kolega – kolegai“, taigi mokytojai pirmiausia pradeda bendradarbiauti patys, eina vieni į kitų pamokas, jas stebi, analizuoja.

 

Ugdyti bendrąsias kompetencijas gimnazijos bendruomenė pradeda nuo pačių mažiausių – ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų: nuo pasakų, kurias vaikai patys kuria, vaidina ir iliustruoja, per žaidimus išmoksta sudėtingų dalykų, mokosi skaičiuoti, rašyti, suvokti gamtos reiškinius ir pan. Pradinių klasių bendruomenė turi gražias tradicijas – vyksta projektas „Pažink tėvynę iš arčiau“, per jį pradinių klasių mokytojos organizuoja įvairias integruotas veiklas: susipažįsta su Lietuvos istorija, lanko įvairius muziejus, išbando senuosius amatus. Kasmet organizuojamas projektas „Saldžiosios Kalėdos“, kuris pradedamas laiškų Kalėdų seneliui rašymu, tada vaikai įsivertina, ar buvo geri per visus metus, vėliau laukia smagiausia dalis – kepyklėlė, kai visi pradinukai kepa, dekoruoja ir pakuoja savo saldžius kepinius, kuriuos veža į Paberžės socialinės globos namus, ten bendruomenei surengia koncertus. Pradinukai mėgsta tiriamąsias veiklas, naudoja priemones ir medžiagas iš artimos aplinkos, taip geriau ją pažįsta, ugdymo procesas tampa įdomesnis. Pradinių klasių mokytojos kviečia į pamokas vyresnius mokinius, gamtos dalykų mokytojus, specialistus, kurie veda pamokas.

 

Bendrųjų kompetencijų ugdymas, paremtas praktine veikla, tęsiamas ir vyresnėse klasėse – mokiniai mėgsta netradiciškai mokytis biotechnologijų – kepa mielines bandeles, gamina varškę, jogurtą, girą. Bendradarbiaujama su socialiniais partneriais, pavyzdžiui, Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultetu, mokiniai dažnai lankosi jų laboratorijose, ten atlieka nesudėtingus tyrimus. Taip pat vyksta daug gamtosauginių projektų: „Laimingas vanduo“ – per jį ne tik mokomasi, bet ir tvarkomos vandens telkinių pakrantės, „Žalioji olimpiada“ išmokė rūšiuoti atliekas, kurios vėliau naudojamos technologijų pamokose. Mokiniai mėgsta pamokas netradicinėse erdvėse – Vilniaus universiteto muziejuose, Aleksandro Stulginskio universitete, kur skiepijo augalus ir prisidėjo prie jų klonavimo. Gamtamokslinė tiriamoji veikla vykdoma grupelėmis, su tais mokiniais, kurie domisi šia sritimi. Gimnazistai taip pat tyrinėjo aplinkos užterštumą, gilinosi į genetiką, aiškinosi kokybinę maisto sudėtį. Nuolat vykdo prevencinius projektus, o pavasarį gamtos mokslų konferencijoje vaizdžiai pristato savo tiriamąją veiklą, gali pateikti rekomendacijas gimnazijos bendruomenei. Technologijų mokytojai daug dėmesio skiria bendradarbiavimui ir bendravimui – įvairių klasių mokiniai kuria bendrus darbus, šie paįvairina gimnazijos interjerą ar būna eksponuojami už mokyklos ribų (pavyzdžiui, įvairios mandalos derliaus švenčių proga). Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui gimnazija organizavo daug veiklų ir renginių, tarp jų ir projektą „Skanėstų kepyklėlė“ – mokiniai patys kepė sausainius ir kitus skanėstus, vaišino į renginius atvykusius svečius, kurių ugdymo įstaiga sulaukė tikrai nemažai.

Dauguma mokinių į mokyklą atvyksta maršrutiniais autobusais, todėl susiklostė tradicija kas kelerius metus atnaujinti autobusų stotelę – pagal iš anksto sudarytą projektą mokiniai dekoruoja stotelės pastatą, kuriuo grožėtis gali ne tik vietos bendruomenė, bet ir visa Lietuva, nes pravažiuoja tarpmiestinių maršrutų autobusai.

 

Pasak R. Stankevičienės, „Verdenės“ gimnazijos bendruomenė savo patirčių neslepia, stengiasi jomis pasidalyti, kasmet mokslo metų pabaigoje organizuojama metodinė konferencija – mokytojai pristato savo nuveiktus darbus, numato gaires naujiems mokslo metams. Paroda „Mokykla“ taip pat buvo puiki proga ugdymo įstaigoms pasidalyti patirtimi, susitikti su kolegomis, diskutuoti.

 

Renatos Česnavičienės nuotraukos

Griežtai draudžiama svietimonaujienos.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, perkurti ar platinti kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti svietimonaujienos.lt kaip šaltinį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *