Mokyklų pastatai vaiduokliai – ar bendruomenė gali juos išgelbėti?

Kaimuose ir miesteliuose stūksantys dar visai neseniai renovuotų mokyklų pastatai, tapę vaiduokliais, – gana dažnas reiškinys Lietuvoje. Architektūros istorikas ir edukacijai skirtos architektūros Nyderlanduose ekspertas Dolfas Broekhuizenas pastebi, kad mokyklų mažėjimas nėra vien Lietuvai būdinga problema, Nyderlanduose vyksta lygiai tas pats – užmiesčių mokyklose nėra pakankamai vaikų, kad mokymo įstaiga tinkamai funkcionuotų, o pastatų išlaikymas brangus, tad daugelis jų laikui bėgant lieka tušti ir apleisti.

 

Ką daryti? Pasak D. Broekhuizeno, jei mokykla gali turėti tam tikrų ryšių su bendruomene, tada atsiranda abipusės pagalbos galimybė. „Jei mokykla ir bendruomenė gali bendrai naudotis erdvėmis ar įranga, jie gali kartu ir finansuoti jų išlaikymą. Šis bendras turto panaudojimas suteikia specifinių galimybių, pavyzdžiui, turėti biblioteką kaime ar keliose kaimynijose, o kambariu su kompiuterine įranga dieną gali naudotis vaikai, vakare – vyresni žmonės. Tie patys ištekliai sudarytų sąlygas tobulėti ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Bendruomenės gyvenimas gali būti turtingesnis, labiau susietas, o esamas stiprus socialinis tinklas taip pat turėtų geras prielaidas spręsti ateities problemas“, – sako architektas. Anot jo, didėjantis supratimas apie bendruomenines mokyklas lemtų ir mokyklos pastato pokyčius. Kai kuriais atvejais tai reiškia, kad mokyklos pastato architektūra virstų iš monofunkcės į daugiafunkcę.

 

Trejus metus iš eilės kuravęs kūrybines dirbtuves Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto studentams, D. Broekhuizenas drauge su fakulteto dėstytojais lankėsi daugelyje Lietuvos mokyklų, todėl susidarė ganėtinai išsamų vaizdą apie šalies edukacines erdves ir švietimo sistemą. Daugiau įdomių įžvalgų – interviu su D. Broekhuizenu.

Jūs lankėtės ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo mokyklose ir gimnazijose. Kaip vertintumėte esamą situaciją Lietuvoje?

Pastebėjau, kad mokyklos, kuriose lankiausi Vilniuje, Kaune, Ukmergėje, yra pakankamai aprūpintos reikalinga įranga bei priemonėmis ir tenkina pagrindinius švietimo poreikius. Taigi, sistema funkcionuoja, o visi vaikai turi galimybę eiti į mokyklą. Daugiausia mokyklų yra suprojektuotos tradicine maniera: su klasėmis palei koridorių. Neteko pastebėti, kad investicijos į mokyklų pastatus būtų naudojamos tam, kad jie būtų pritaikyti naujiems švietimo metodams, pavyzdžiui, steigti daugiau individualaus mokymosi vietų, organizuoti mokymąsi kuriant klasių grupes / klasterius ir t. t.

 

Nacionalinis ugdymo metodų atnaujinimo planas politiniu lygmeniu parengtas ir patvirtintas, bet šis siekis vis dar nėra įvykdytas. Pagrindinė priežastis, dėl kurios investuojama į mokyklos pastatą, – pagerinti fizinę būklę ir tobulinti mokyklos techninę bazę. Kadangi mokyklos dar nėra pasirengusios vykdyti naujų švietimo iššūkių, vaiko mokymosi veiksmingumo rodikliai nėra optimalūs.

 

Ar yra bendrų edukacinės architektūros problemų, kurias įžvelgėte ir lietuviškose, ir olandiškose mokyklose? Kaip galėtų ši situacija kisti?

Abiejose šalyse prioritetai panašūs – daugiau individualių mokymosi erdvių, glaudesnio ryšio su bendruomene, didesnės popamokinės veiklos integracijos į švietimą. Tačiau siekiant mokyklos pastatą pritaikyti naujiems ugdymo poreikiams sudėtinga rasti papildomą finansavimą tiek Lietuvoje, tiek ir Nyderlanduose. Nyderlandų mokyklų tarybos individualiai bando rasti galimų finansavimo būdų. Visgi čia mokyklos turi galimybę pinigus, skirtus techninei bazei tobulinti, panaudoti ir architektūrinės erdvės kokybei gerinti.

Kita problema – kaip Lietuvoje, taip ir Nyderlanduose – mokyklų mažėjimas. Kai kuriose užmiesčių mokyklose nėra pakankamai vaikų.

 

Galbūt turite savo viziją, kokiomis priemonėmis į projektavimo procesą reikėtų įtraukti visą mokyklos bendruomenę, ne tik vaikus ir mokytojus, bet ir mokinių tėvus, mokyklos administraciją, kad kiekvieno jų nuomonę išgirstų architektas, kaip architektas turėtų tvarkytis su turima informacija, ją interpretuoti ir perkelti į realią situaciją?

Projektavimo proceso pradžioje gali būti organizuojamos diskusijos ir kūrybinės dirbtuvės su naudotojų bendruomene. Šiam tikslui pasiekti yra naudojami keli kūrybinių dirbtuvių modeliai. Per šį procesą vartotojai gali patirti ir suvokti, kad jie yra susiję, o iš dalies ir atsakingi už priimamus sprendimus. Be to, jie taip pat vis labiau supranta, kad neįmanoma įgyvendinti visų skirtingų nuomonių. Galima turėti vieną mokytoją, kuris grupėje atstovautų mokyklos mokytojų bendruomenei, prižiūrėtų projektavimo procesą, t. y. bendrautų su architektu, savivaldybe, projekto vystytojais. Svarbu visam kolektyvui pateikti informaciją apie projektavimo eigą. Bendruomenė turi būti įtraukta į bendravimą su projektui vadovaujančia komanda.

 

Mokykla keičiasi, keičiasi mokymo metodai, priemonės ir sistema. Ją dažnai veikia daugelis įvairiausių aplinkybių. Ar architektūrinė erdvė gali sudaryti prielaidas švietimo sistemos pokyčiams, mokymosi metodams?

Architektūrinė erdvė gali suteikti vartotojams galimybes. Dažnai yra naudinga kurti konkretų sprendimą, bet jis neturi būti pernelyg specifiškas. Mokykla privalo turėti ir bendrų savybių. Kadangi mokykla turi atitikti bendrus dienos poreikius, ji taip pat turi išlaikyti potencialą atitikti ir dar nežinomus ateities poreikius. Taigi, geriausias sprendimas – siekti dermės tarp bendrumų ir specifiškumų.

 

Dolfas Broekhuizenas – architektūros istorikas, olandiškojo avangardo istorijos žinovas ir edukacijai skirtos architektūros Nyderlanduose ekspertas, paskutinįjį dešimtmetį aktyviai tiria ugdymui skirtos architektūros pokyčius ir transformacijas, analizuoja kaitos priežastis ir perspektyvas. Jis dirba kviestiniu tyrėju Delfto technologijos universitete, rengia publikacijas, organizuoja parodas ir dalyvauja kituose projektuose. Kelerius metus iš eilės D. Broekhuizenas yra vienas VGTU Architektūros fakulteto organizuotų studentiškų kūrybinių dirbtuvių kuratorių. Jis taip pat ir šiais metais yra vienas iš Architektūros fondo kartu su VGTU Architektūros fakultetu organizuojamų paskaitų ciklų, skirtų švietimo architektūrai, kuratorių.

 

Per dabar vykstantį Architektūros [pokalbių] fondo 22-ąjį paskaitų ciklą siekiama plačiau aptarti ne tik valstybės, miesto, mokyklos bendruomenės bei asmeninio dalyvavimo įtaką ir vaidmenį puoselėjant ugdymo sistemą, bet ir naują edukacinių erdvių kokybę.

 

Vasario 8 d. vyko Architektūros [aktualijų] fondo 22-ajam pokalbių ciklui artima paskaita, kurią skaitė Nathalie Denizot iš Prancūzijos. Pranešimo „Spalvų įtaka mokymosi aplinkai“ tikslas – supažindinti su įkvepiančiomis spalvų asociacijomis, atitinkančiomis naudotojų poreikius mokymosi aplinkoje. Bus pristatoma studija, atlikta europiniame kontekste, remiantis bendradarbiavimu, atsižvelgiant į skirtingo amžiaus vaikų raidos etapus ir į tai, kaip vaikai, paaugliai ir jauni žmonės sąveikauja su aplinka.

 

Kovo 22 d. (ketvirtadienį) vyks paskutinė ciklo paskaita, kurią skaitys olandų architektas Sanderis Nelissenas, vienas iš „Wessel de Jonge Architects“ partnerių. Moderniosios architektūros restauracijos specialistas pasidalys patirtimi, kaip pritaikant naujos reikmės edukacijai skirtus pastatus neprarasti jų kultūrinės vertės.

 

###

 

Vilniaus Gedimino technikos universitetas – inovatyvi aukštoji mokykla, ugdanti kūrybiškus ir kvalifikuotus specialistus. Naujausiuose „QS World University Rankings“ reitinguose VGTU patenka tarp 2,1 proc. geriausių pasaulio universitetų ir yra techniškųjų universitetų lyderis Baltijos šalyse. VGTU užtikrina šiuolaikines, į darbo rinką orientuotas studijas ir atlieka daugybę įvairių mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros darbų – jie vykdomi 14 institutų, 3 mokslo centruose, 33 laboratorijose. Universitete veikia moderniausias Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centras ir didžiausia Lietuvoje Mobiliųjų programėlių laboratorija. Turėdamas daugiau kaip 400 partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, VGTU suteikia plačias tarptautinių studijų ir praktikų galimybes.

 

Daugiau informacijos:

Agnė Augustinaitė, Viešosios komunikacijos direkcija, el. p. agne.augustinaite@vgtu.lt.