Mokyklos vardo suteikimo šventė

Rudeniškai niūrus penktadienio oras nesugadino nuotaikos Kretingos Marijono Daujoto progimnazijos mokiniams – visi jie žinojo, kad laukia įvairiausia veikla, skirta tradicinei mokyklos šventei – vardo suteikimo dienai paminėti. Vieni pradinukai sprendė kryžiažodžius apie gamtą, piešė medžius, surengė piešinių apie gamtą parodą, kiti vyko į Klaipėdos Prano Domšaičio galeriją, kad geriau susipažintų su pamario krašto meno kūrėjų darbais, žiūrėjo filmą „Išskrendantys paukščiai“, septintokai ir aštuntokai rimtai kibo į kūrybinę veiklą – kūrė rašinius apie gamtą, darniai dirbo kurdami kryžiažodžius ir rebusus apie gamtą.

 

Penktokai pradžioje jautėsi kiek nusiminę – jiems vyko pamokos, numatytos tvarkaraštyje. Tik nė viena pamoka nevyko taip, kaip įprastą dieną – visose buvo kalbama apie mokyklos istoriją, apie Marijoną Daujotą ir jo veiklą, apie gamtos paslaptis, o po keturių pamokų penktokų laukė siurprizas – juos šeštokai pakvietė į progimnazijos aktų salę, kur buvo surengta smagi krikštynų šventė. Penktokų krikštynos mokyklos vardo dieną – sena ir mokyklos bendruomenės mėgstama tradicija. Šeštokai krikštynų šventei labai ruošiasi, kad tik ji būtų kuo išradingesnė. Pasiruošimo šurmulio beveik niekas nejaučia, nes norima, kad penktokams viskas būtų staigmena. Visgi ir penktokai nerimsta – jiems reikia pristatyti savo klasę, kad visiems būtų aišku: jie verti daujotukų vardo.

 

Ir šiemet netrūko išmonės, šėlsmo, prasmingų užduočių ir skambaus juoko. Šeštokai ruošėsi be galo atsakingai. Visą šventę jie sumanė kaip „Teleloto“ viktoriną, tad penktokams nesyk reikėjo labai rimtai pasukti galvą, kad geriau atliktų užduotį – juk buvusiems pradinukams norisi įrodyti, jog jie jau dideli, jau perėjo į pagrindinę mokymosi pakopą ir geba būti savarankiški. Išradingai prisistatė visi penktokai. Šventės organizatoriai kraipė galvą – kokia išradinga ir kūrybinga karta ateina. Žinoma, ne tik prisistatymas lėmė šaunumą. Svarbiausia buvo kaupti taškus ir atsakingai siekti „Aukso puodo“. Užduotys buvo pačios įvairiausios – reikėjo ir dainuoti, ir deklamuoti, ir greitai rasti reikalingą kūrybinę užduotį (išspręsti mįslę, nupiešti, pašokti ir t. t.), jas atlikti turėjo ne tik penktokai, bet ir jų klasių vadovai. Kiekviena užduotis buvo įvertinta ne taškais, o stebuklingais aukso pinigėliais. Visos trys penktokų komandos atkakliai varžėsi tarpusavyje, bet nugalėjo draugiškumas – „Aukso puodas“ atiteko visoms, o įgytų žinių ir patirčių vertė ne auksu matuojama. Svarbiausia, kad, atlikdami smagias užduotis, penktokai akivaizdžiai parodė, jog nebėra už rankelių vedžiojami mažiukai. Krikštynos, simbolizuojančios buvusių pradinukų šventinimą į vyresniuosius – pagrindinės mokyklos mokinius, parodė visų išradingumą, gebėjimą susitelkti ir drauge smagiai siekti bendrų tikslų. Penktokai džiaugėsi, kad, atlikdami visas užduotis, daug sužinojo ne tik apie Marijoną Daujotą, bet ir apie gamtą.

 

Po išradingų krikštynų šventės dalyviai neskubėjo skirstytis – dar laukė smagi diskoteka. Skirstydamiesi namo, penktokai jau planavo, ką ir kaip darys kitąmet, kai jie bus atsakingi už penktokų krikštynas. Gal keisis užduotys, šventės vieta ir daug jos elementų, bet vis tiek bus pabrėžiama tai, kuo mokyklos bendruomenė didžiuojasi – mūsų mokykla vienintelė šalyje pavadinta miškininko vardu, todėl esame įsipareigoję sekti Marijono Daujoto pavyzdžiu, nuolat rūpinamės gamta, ekologija. Tos mintys akcentuotos ir priesaikoje, kuri visus penktokus įrašė į daujotukų būrį.

 

Jaunųjų žurnalistų būrelio inf.