Mokyklos psichologė: socialinė atskirtis vaikams tampa iššūkiu

Naują karantino kasdienybės techninę pusę jau daugelis perprato, tačiau vis labiau ima ryškėti psichologiniai ir emociniai sunkumai šeimose. Viena jautriausių visuomenės dalių – vaikai išgyvena ne tik su mokymosi procesu susijusius pokyčius, tačiau ir socialinę atskirtį, kuri jiems tampa dideliu iššūkiu.

Vilniuje įsikūrusios Tarptautinės Amerikos mokyklos (AISV) psichologė Uldė Sirtautaitė sako, kad problemos, kurias jai tekdavo spręsti mokykloje, pasikeitė.

„Visuomet daug dėmesio skiriame prevencijai ir edukacijai patyčių, psichoaktyviųjų medžiagų piktnaudžiavimo, konfliktų ir emocijų valdymo temoms. Anksčiau tekdavo spręsti mokinių konfliktus, kurie kildavo mokykloje per pertraukas. Dabar, suprantama, tokių situacijų neliko. Šiuo metu mokiniai susiduria su socialinės atskirties problema: nepaisant amžiaus, dauguma vaikų jaučiasi vieniši negalėdami pasimatyti su savo draugais“, – pasakoja specialistė.

 

Pasak U. Sirtautaitės, įprasto socialinio gyvenimo ilgesys vaikams – ne vienintelis iššūkis. Tai sudėtingiausia mažiausiems, kadangi jiems labai norisi eiti į lauką žaisti su draugais ar susitikti su jais svečiuose ir mažajam gali atrodyti „neteisinga“, kad negalima to daryti.

 

Šiek tiek vyresniems vaikams, kurie dažniau paliekami mokytis savarankiškai, gali kilti sunkumų dėl dėmesio sutelkimo ir laiko planavimo. Tokiems vaikams itin svarbus asmeninis pedagogo dėmesys. Kai kurie mokiniai prašo mokytojų paskambinti vaizdo skambučiu, kad matydami mokytoją, užduotis atliktų efektyviau – jaustųsi kaip mokyklos klasėje.

 

Vaikų psichologės teigimu, suaugusiųjų pagalba palengvina mokymosi procesą. Daugeliui vaikų tėvai gali padėti kasdien peržiūrėdami užduotis ir darbo krūvius. Laiko ir darbų planavimas motyvuoja atlikti užduotis susikoncentravus, kad vėliau turėtų laisvą vakarą. Naudinga skaidyti užduotis etapais, į mažesnes dalis, tarp jų darant pertraukėles – vaikas turi daugiau motyvacijos pasiekti, kad ir menkesnį tikslą, bet greičiau.

 

Ypač sudėtingas metas vyresnių klasių mokiniams, didelį susirūpinimą jiems kelia būsimi egzaminai ir neaiškumai dėl stojimo tvarkos į į aukštąsias mokyklas. Be to, jaunuoliai praranda jiems svarbias gyvenimo šventes, pavyzdžiui, mokyklos išleistuvių vakarą.

 

„Geriausia pasirūpinti vaikais tėvai gali valdydami savo pačių nerimą dėl pasaulinės pandemijos, taip jie nuramins ir vaikus. Svarbu atkreipti dėmesį, kokią informaciją vaikai randa internete, kokiuose tinklalapiuose naršo. Susidūrus su netikra, įtarimų keliančia informacija ar sąmokslo teorijomis, patartina kalbėtis su jaunuoliais apie tokios informacijos patikimumą. Tiek vaikams, tiek paaugliams rūpi, kas vyksta pasaulyje, o tėvai gali būti teisingos, patikimos ir realybę atitinkančios informacijos šaltinis“, – pataria specialistė.

 

Mokyklos psichologė sako, kad ypatingai svarbu – palaikymas ir empatija.

„Labiausiai padėti vieni kitiems galime palaikydami ir suprasdami. Žmonės, kurie gyvena vieni, dabar kaip niekada laukia mūsų skambučio, o kiekvieno draugo „aplankymas“ vaizdo skambučiu – galimybė prisiminti, kad turime žmonių, kurie mus palaiko ir kuriems rūpime. Vaikai ir paaugliai susitinka ir bendrauja vaizdo žaidimuose, kartu vykdo misijas ir kuria projektus. Prasminga kiek atlaidžiau jaunuoliams leisti tai daryti, nes dabar toks jų socialinis gyvenimas. Pati pradėjau žaisti kompiuterinį žaidimą „Minecraft“ –  skambučio metu su vaikais aptariame, ką jie pastatė savo pasauliuose, o aš – savajame. Vaikams smagu „kibirais semti lavą“, man smagu „kirpti avis“. Tokie patyrimai suartina, o ypač socialinės izoliacijos sąlygomis prasminga ieškoti veiklų, kuriomis galima džiaugtis drauge.

 

Mokykloje vedu „Bendruomenės gyvenimo“ pamoką, ji dabar vyksta nuotoliniu būdu: šiuo metu labiau aptariame streso ir nerimo valdymo, prisitaikymo ir laiko planavimo temas; kai kurias užduotis šeimoms siūloma atlikti kartu, pavyzdžiui, visiems suplanuoti, kokių tikslų jie norėtų pasiekti tol, kol esame įstrigę karantine. Mokiniams patinka mokytis įvairių meditacijos technikų,  dalyvauti „Mindfluness“ ar „Tapping meditation“ sesijose, kurios padeda stabtelti susitikimui su savimi ir įveikti neigiamas emocijas“, –  pasakoja U. Sirtautaitė.

 

Du esminiai patarimai šeimoms

Šiandienos situacijos pakeisti negalime, tačiau galime pasirūpinti savo šeimos emocine sveikata. AISV psichologė pataria šiuo metu labiau atsižvelgti vieniems į kitus.

• Gerbkime vieni kitų asmeninę erdvę. Gerbkime šeimos narių asmeninę erdvę, jų savarankiškumą ir apsisprendimo laisvę. Praleidžiant neįprastai daug laiko kartu, šeimose gali atsirasti trintis, kai labai lengva prarasti ribas. Tačiau svarbu sąmoningai gerbti kiekvieno kambario ar darbo vietos ribas, savarankiškumą, laisvę pasakyti NE, balsuoti už šeimos sprendimus, išvengiant namuose nereikalingos įtampos.
• Raskime laiko susitikimams be neigiamų emocijų. Sekant nerimą keliančias naujienas apie pandemiją, daug laiko leidžiant kartu vienuose namuose ir negalint išvažiuoti prasiblaškyti, natūralu, kad gali kilti daugiau susierzinimo ar pykčio tarp šeimos narių. Todėl svarbu surasti laiko susitikti be neigiamų emocijų, pavyzdžiui, kas vakarą, susėdę kartu, padėkokite vieni kitiems už kažką, kas nutiko tą dieną. Pradėjus tokią tradiciją, labiausia ją nori tęsti vaikai.

Gyvename išskirtinių iššūkių laikotarpiu, tačiau tai – ir galimybė naujų dalykų atrasti ne tik savyje, bet ir kituose, galimybė augti ir pamatyti pasaulį savaip.

 

Tarptautinės Amerikos mokyklos (AISV) inf.