Mokyklinė spauda – bendruomenės gyvenimo atspindys…

Aušra Židžiūnienė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Kasmet gegužės 7-ąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji dažnam lietuviui primena rusų carinės valdžios represijas, kada daugelis tik svajojo apie lietuvišką žodį, o ką jau kalbėti apie spausdintus leidinius… Nepaisydama draudimų, lietuviškoji spauda pamažėle augo, stiprėjo, o lietuviai tapo vis raštingesni, sąmoningesni, labiau išprusę. Matyt, ne veltui yra sakoma, kad uždraustas vaisius saldesnis! Praėjus daugiau kaip 100 metų galime mėgautis itin „saldžiais ir egzotiškais“ vaisiais, įvairiomis jų formomis ir funkcijomis. Dabar sėkmingai ne tik kelių puslapių laikraštį, bet ir visą knygą gali išleisti bet kuris rašantis pilietis. Taip pat sėkmingai spauda plėtojama ir Lietuvos mokyklose. Nors didžioji dalis mokyklų jau nebeleidžia spausdinto mokyklos laikraščio, motyvuodami tuo, kad per brangu ir netikslinga, nemažai mokyklų juos vis dar turi ir saugo.

 

Dar 2004 m. su „Švietimo naujienų“ informaciniu leidiniu išėjo priedas „Mokyklos laikraštis“, kuriame išspausdintas mokyklų laikraščių katalogas. Jame – daugiau kaip 100 mokyklų laikraščių vizitinės kortelės! Priede skelbiama: „JEI JŪSŲ NĖRA ŠIAME KATALOGE, TAI JŪSŲ NĖRA VISAI.“ Lidijos Laurinčiukienės, tuometinės „Švietimo naujienų“ vyr. redaktorės, ir žurnalistės Zinos Rimgailienės straipsnyje „Mokyklų laikraščiai – suaugusiųjų pasaulio kopijavimas ar demokratinio gyvenimo požymis“ teigiama: „Niekas nėra suskaičiavęs, kiek šiandien Lietuvos mokyklose leidžiama laikraščių.“ Ir netgi dabar, praėjus 14 metų, niekas jų nėra suskaičiavęs, bet neabejotinai jie leidžiami, kaip ir tada, pačiais įvairiausiais pavadinimais. Kai kurie iš jų – periodiniai, kiti – skirti tam tikriems įvykiams, šventėms, pasirodantys keletą kartų per metus. Viešinamos temos taip pat nesikeičia: renginiai, mokyklų aktualijos, mokinių ir mokytojų kūryba, mokslo, sporto pasiekimai, konkursai, įdomūs žmonės ir t. t.

 

Kviečiame susipažinti su dviejų skirtingų mokyklų šiandien leidžiamais laikraščiais, jų tikslais, idėjomis, komandomis…

 

Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos laikraštis „Mokyklos žinios“

Pirmasis laikraščio „Mokyklos žinios“ numeris išleistas prieš 22 metus – 1996 m. sausį. Pasirinktas pavadinimas analogiškas Petro Vileišio 1904 m. pradėtoms leisti „Vilniaus žinioms“. Laikraščio iniciatorė – Vileišiečių organizacija, veikianti gimnazijoje taip pat nuo 1996 m.

Leidžiamas 8 puslapių laikraštis (popierinis variantas), kuris išeina kartą per mėnesį (mėnesio pabaigoje). Šiuo metu jį leidžia gimnazijos literatų būrelis, vadovaujamas lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Reginos Grubinskienės. Redaktoriai keičiasi maždaug kas 2–3 metus.

 

Apie leidybos procesą pasakoja dabartinė laikraščio redaktorė III (11) klasės gimnazistė Patricija Mažeikaitė: „Mėnesio pradžioje kartu su mokytoja aptariame būsimo laikraščio numerio turinį, tada aš paskirstau užduotis korespondentams (jie priklauso literatų būrelio žurnalistų grupei). Korespondentai konsultuojasi su manimi. Redaguoju straipsnius ir maketuoju laikraštį pati, pasikonsultuodama su mokytoja. Išspausdinti (70–100 egz. tiražu) laikraščiai platinami gimnazijoje, o vėliau numeris įkeliamas į gimnazijos interneto svetainę.

 

Mums laikraštis nėra tik susegtų lapų krūva. Jis atlieka gana svarbų vaidmenį. Visų pirma, reikšminga yra vien tai, kad jį turime. Mokiniai gali laisvai išreikšti ne tik teigiamą, bet ir neigiamą nuomonę, iškeldami gimnazijos gyvenimo problemas. Aprašome mokinių pasiekimus, laimėjimus –sveikiname, džiaugiamės. Yra „Literatūrinis puslapis“, kuriame skelbiama mokinių kūryba. Supažindiname su įdomiais bendruomenės žmonėmis. Be to, laikraštis lyg mėnesio „ataskaita“ tiems, kurie praleido svarbius renginius.

 

Pasak vienos iš žurnalisčių Dominykos Vaitekūnaitės, rašymas laikraščiui suteikia galimybę geriau pažinti gimnazijos gyvenimą, įdomius ir talentingus žmones, taip pat lavina lietuvių kalbos ir komunikacijos įgūdžius. Anot kitos žurnalistės Jovilės Kazilevičiūtės, laikraštis visada sukelia teigiamų emocijų: „Atsivertus laikraštį, kuriame yra mano straipsnis ar paminėtas mano pasiekimas, veide atsiranda šypsena, užplūsta malonūs prisiminimai… Straipsnių rašymas išmoko įdėmiau pažvelgti į tai, kas yra aplinkui, apmąstyti, atsirinkti reikalingą informaciją. Laikraštyje skelbiamos naujausios žinios, susijusios su gimnazija. Būdama mokyklos laikraščio žurnalistė, taip pat galiu artimiau susipažinti su bendraamžiais, mokytojais.“

 

Laikraščiai yra komplektuojami ir saugomi gimnazijos muziejuje. Tai – puiki medžiaga, parodanti, kuo gyvename, kaip keičiamės, kokios naujos veiklos atsirado gimnazijoje, kaip tobulėjame.“

 

Vilniaus Valdorfo mokyklos laikraštis „Miške“ (pasakoja Žaliosios mokyklos mokytojas, vienas iš laikraščio „Miške“ rengėjų Egidijus Kabošis)

Pirmasis Vilniaus Valdorfo mokyklos laikraščio „Miške“ numeris pasirodė 2016 m. spalio pradžioje. Skaitytojams įžangoje pažadėjome, kad rašysime apie tai, kas šiuo metu vyksta mokykloje: pateiksime veiklos grupių ir klasių naujienų, papasakosime apie šventes, mokyklos aktualijas, mokytojus ir mokinius. Pažadas ir atspindi pagrindinį laikraščio poreikį – skleisti bendruomenei ir besidomintiems aktualias naujienas bei žinias.

 

Kodėl atsirado poreikis, galėtų atskleisti trumpas ekskursas apie tai, kokia esame mokykla.

Vilniaus Valdorfo Žalioji mokykla – bendruomeninė, nevalstybinė įstaiga. Ją įsteigė mokinių tėvai ir mokytojai, kurdami erdvę kokybiškam, žmogaus poreikius atspindinčiam ugdymosi būdui. Vadovaujamės Valdorfo pedagogika, esame Vilniaus priemiestyje, Skirgiškėse, gamtos apsuptyje. Mokykloje veikia horizontalus valdymas – atsakomybių pasidalijimas tarp veiklos grupių nuo strateginių sprendimų iki kasdienio gyvenimo aktualijų. Kiekvienas bendruomenės narys prisideda prie mokyklos plėtojimosi, turi galimybę įsitraukti į mokyklos valdymą.

Atvesdami savo vaikus į Žaliąją mokyklą, žinome, kad mokykla yra besikurianti, reikalaujanti dėmesio, pagalbos, paramos – tokios ir tiek, kiek kiekvienas galime. Taip pat svarbu kalbėtis apie prasmę to, kas vyksta mokykloje.

 

Kaip sužinoti, kas vyksta, ko šiuo metu reikia mokykloje? Kaip suprasti ir aprėpti visą informaciją? Žaliosios mokyklos veiklai organizuoti reikia veiksmingos, veikiančios komunikacijos. Didžiausias informacijos srautas juda per klasės ir veiklos grupių elektroninius forumus. Vyksta begalė įvairių susirinkimų. Suprantama, kad daug informacijos tokiu būdu patenka tik pas dalį bendruomenės arba pasimeta skaitmeninėse džiunglėse. Trečiaisiais mokyklos gyvavimo metais susiformavo naujienlaiškio, laikraščio poreikis. Jį inicijavo mokyklos komunikacijos grupė.

 

Laikraštis skaitytojus pasiekė jau 10 kartų. Leidžiamas neperiodiškai – keli numeriai gali sekti vienas kitą kas mėnesį, o gali ir po trijų mėnesių. Taip vyksta dėl natūralaus informacijos, kurią siekiama išplatinti, bangavimo.

Laikraštis skaitytojus pasiekia ir elektronine, ir popierine forma. Siekėme, kad laikraštis turėtų fizinį pavidalą, kad vaikai ir suaugusieji galėtų paskaityti apie tai, kas svarbu ne ekranuose, neskubėdami. Iš pradžių atspausdindavome tiek, kiek buvo vaikų klasėse, o dabar popierinis tiražas sumažintas ir yra vieta, kur galima laikraštį pasiimti. Tik keli laikraščio numeriai nebuvo spausdinami, nes skelbti per vaikų atostogas ar viršyta turinio apimtis. Laikraščio formatas ir turinio apimtis – A3 dydžio, dviejų puslapių. Elektroninis laikraštis spalvotas, o spausdinamas – nespalvotas.

 

Laikraščio tekstus kuria ir laikraščio rengėjai, ir bendruomenė. Rengėjai – Vilma Kraelskaitė, Kazimiera Astratovienė, Beata Staniulienė, Egidijus Kabošis – formuoja laikraščio temą, rašo dalį pagrindinių straipsnių. Mokytojai, mokiniai, tėvai taip pat rengia pranešimus ir straipsnius. Prie kiekvieno teksto nurodomas autorius. Per visą laikraščio gyvavimo laiką išspausdinta serija straipsnių apie pagrindines šventes: „Žibintų šventė – metas atrasti savo vidinę šviesą“, „Adventas – susikaupimo metas laukiant Kalėdų stebuklo“, „Pavasario šventė“, „Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio renginiai Žaliojoje mokykloje“. Kalbėjome apie bendruomenės susibūrimus: „Susitikimai mokyklos sklype (apie stovyklas ir šventes)“, „Pasakojimas apie Žaliosios mokyklos bendruomenės visuotinį susirinkimą“. Daugelis mokinių ir tėvų galėjo perskaityti apie veiklas klasėse: „Klasių naujienos“, „Neįtikėtina Saulės klasės talka“, „Kalba vaikai“, „Žaliosios mokyklos šachmatų turnyras“, „Apie klasės gyvenimą pasakoja Žalioji klasė“, „Draugų klasė“. Netrūko rimtų temų straipsnių, susijusių su mokyklos pulsu: „Dėkojame rėmėjams ir bičiuliams“, „Mokyklos identiteto dokumentas“, „Mokyklos biudžetas ir lėšų poreikis“, „Mokesčio sistema“, „Tu mums reikalingas!“. Prisijungus daugiau laikraščių kūrėjų, pradėtas straipsnių apie mokyklos mokytojus ciklas – „Pokalbis su anglų kalbos mokytoja Daiva“, netrukus dienos šviesą išvys interviu su mokytoju Virginijumi.

 

Visi laikraščio numeriai yra skelbiami mokyklos svetainėje www.zaliojimokykla.lt/laikrastis. Kiekvieno numerio pavadinimas – vis kitoks, atspindintis to laikotarpio, to metų laiko aktualijas. Antraščių piešinius kuria mokyklos mokytojai, vaikai.

Naujas Vilniaus Valdorfo mokyklos laikraščio „Miške“ numeris pasirodys gegužę. Jame planuojame skelbti mokinių tekstų apie mokyklą, interviu.

###

Spauda – gyva. Mokykloje taip pat. Vieniems – tai žaidimas, kitiems – saviraiškos paieškos, dar kitiems mokyklinė spauda gali tapti rimtu startu į didžiąją žurnalistiką. Bet visi vieningai sutaria, kad mokyklinis laikraštis – tai mokyklos gyvenimo dalis, jo atspindys.

Na, o Spaudos atgavimo ir Knygos dienai labai tiktų toks romėnų posakis: „Atsiversk knygą, kad sužinotum, ką kiti mąstė; užversk ją, kad pats imtum mąstyti.“ Tad ir norisi linkėti, kad parašytas, išspausdintas ir perskaitytas kiekvienas mokyklinio laikraščio numeris skatintų mąstyti, keistis ir nuolat tobulėti…

Griežtai draudžiama svietimonaujienos.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, perkurti ar platinti kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti svietimonaujienos.lt kaip šaltinį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *