Mokykla tikisi ūgtelėti

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad profesinio mokymo centruose mokinių skaičius didėja, ir siekdama gerinti profesinio mokymo kokybę bei atsižvelgdama į besimokančiųjų ir darbdavių poreikius, demografinę situaciją, siūlo pertvarkyti šių mokymo įstaigų tinklą. Mažose vietovėse esančius profesinio mokymo įstaigų padalinius siūloma pertvarkyti į bendrojo ugdymo mokyklų profesinio mokymo skyrius arba sujungti jų pajėgas su bendrojo ugdymo mokyklomis pasirašant jungtinės veiklos sutartis, pagal kurias bendrojo ugdymo mokyklos mokiniams teiktų bendrąjį ugdymą, o profesinio mokymo įstaigos mokytų profesijos. Tris profesinio mokymo įstaigas numatoma reorganizuoti prijungimo būdu. Viena iš jų yra Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla, kurią ketinama prijungti prie Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos. Apie Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos dabartį ir rytojų kalbamės su šios ugdymo įstaigos direktoriumi Valdu SERAPINU.

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad profesinio mokymo įstaigose mokinių skaičius nuo 2019 m. auga. Kokia yra jūsų mokyklos situacija?

Vykdome specifines mokymo programas, orientuotas į geležinkelio transportą. Žinoma, esama ir kitų krypčių. Susidomėjimas mokymo programomis šiek tiek didėja, bet išlieka panašus kaip ir kasmet. Siūlome šias mokymo programas: traukinių manevrų operatoriaus ar mašinisto, logisto ekspeditoriaus, suvirintojo, kompiuterinės įrangos derintojo, geležinkelio automatikos sistemų ir elektros tiekimo įrenginių elektromonterio.

 

Jaučiame padidėjusią mokinių motyvaciją. Būna, kad į mūsų mokyklą mokytis atvyksta jau baigę kolegijas jaunuoliai. Dabar įstaigoje vykdomos tęstinio mokymo programos, jaučiamas susidomėjimas jomis, nes žmonės nori surasti savo vietą darbo rinkoje. Ypač domimasi traukinio mašinisto, kompiuterinių tinklų derintojo, logisto ekspeditoriaus mokymo programomis, ypač paklausūs – IT specialistai. Vilniaus krašte mokiniai moka keletą kalbų – anglų, rusų, lenkų – tad jie paklausūs logistikos specialistai (juk esame tranzito šalis). Remiantis tyrimais, vieną iš didžiausių atlyginimų baigę profesines mokyklas uždirba traukinio mašinistai, jų kaita yra pakankamai maža. Tiesa, kalbant apie šią profesiją, yra savų niuansų: baigus mokslus po keleto metų reikia išlaikyti papildomus egzaminus, be to, norint važiuoti, pavyzdžiui, iš Vilniaus į Minską reikia mokėti rusų kalbą, žinoti vietinius kelius ir pan. 

Kokias jūsų siūlomas mokymo programas mokiniai renkasi dažniausiai?

Vienos išskirti negalėčiau, naujos programos, sakykime, traukinio manevrų operatorių, vykdomos tik antrus metus. Bendradarbiaujame su „Lietuvos geležinkeliais“ ir kitais socialiniais partneriais. Daugiausia populiarumo susilaukia logistikos, traukinio mašinisto, IT sektoriaus specialybės.

 

Kaip vėliau jiems sekasi įsitvirtinti darbo rinkoje?

Neįsidarbina tik labai nedidelė buvusių mokinių dalis. Priežastys mums – ne itin žinomos, bet nujaučiame, kad, galbūt, išvyksta į užsienį, nes tokių tendencijų, ne paslaptis, esama…

 

Ar bendradarbiaujate su verslu?

Taip, mūsų mokiniai atlieka praktiką, pasirašome sutartis su įvairiomis įmonėmis. Galiu pasidžiaugti, kad į praktiką priimame mokinius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio – šiuo metu pagal „Erasmus“ programą organizuojame praktiką logistikos besimokantiems mokiniams iš Prancūzijos. Pastarieji du mėnesius atliks praktiką logistikos kompanijose – mes jiems padedame.

Stengiamės didinti tarptautiškumą, esame įstoję į tarptautinę logistikos transporto asociaciją, kurios narės yra Europos Sąjungos valstybių mokymo institucijos, iš Baltijos šalių joje esame vienintelė mokykla. Asociacija vienija daug mokyklų, bendradarbiaujame savarankiškumo principu: priimame asociacijos narius iš svetur, o mūsų mokiniai važiuoja į Ispaniją, Portugaliją, Vokietiją, Latviją, Lenkiją, Slovakiją, Čekiją ir kt.

 

Kitų profesinių mokyklų vadovai teigia, kad mokiniams kartais pritrūksta motyvacijos, pasitikėjimo savimi – šias savybes ugdymo įstaigos skatina mokinius kviesdamos dalyvauti konkursuose, važiuoti į keliones. Kaip tai vyksta pas jus?

Kaip direktorius esu išsikėlęs tikslą – jeigu negauname finansavimo, pavyzdžiui, iš tarptautinių fondų, glaudžiai bendradarbiaujame su artimiausiomis šalimis – Latvija, Lenkija, Estija, – į kurias siunčiame nedideles mokinių grupeles iš mokyklos biudžeto lėšų. Nors negalime jų skirti daug, bet mokiniai rodo nepaprastai didelį norą išvažiuoti – vykdome norinčiųjų atrankas. Paskutinį kartą mokiniai vyko į Ukrainą, Slovakiją, Latviją. Tokiose išvykose tobulinami ne tik profesijos įgūdžiai, bet ir, pavyzdžiui, anglų kalba.

Renata Jakutovič,Transporto paslaugų profesinio mokymo skyriaus profesijos mokytoja, ir Valdas Serapinas

Kuo dar galite pasidžiaugti, pasigirti?

Džiaugiuosi visais mokiniais – jie tikrai motyvuoti, tada ir darbo vietą lengvai susiranda. Kai kurie iš jų baigdami mokslus praktikos metu užsitikrina gerą savo ir mokyklos vardą, pasirašo darbo sutartis, belieka tik egzaminus išlaikyti. Didžiuojamės tokiais mokiniais. Kita vertus, turime stiprius bendradarbiavimo ryšius su socialiniais partneriais, kviečiame mėnesiui ar dviem mokytojauti jų atstovus (pagal trumpalaikes sutartis) – taip bandome sudominti mokinius, kad apie būsimą profesiją kuo daugiau sužinotų ne tik iš mūsų mokytojų, bet ir toje srityje dirbančių žmonių. Iš kitos pusės, tie darbuotojai ne tik perteikia žinias, bet ir patikrina mokinių motyvaciją – tokiu būdu ieškosi motyvuotų darbuotojų. Tada mokiniai stengiasi parodyti tik geriausias kompetencijas.

 

Kaip vertinate ministerijos siūlymą jungtis prie Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos?

Sprendimas jau priimtas, manau, kad jis turėtų pasiekti tikslą – pagerinti ugdymo kokybę, mokykla turėtų ūgtelėti. Turiu minčių, kad susijungus galėtų būti vykdomos profiliuotos mokymo programos, pratęsiant, pavyzdžiui, kolegijos programas – teko bendrauti su kolegijos direktore ir svarstyti klausimus, kaip toliau bus. Laikas parodys, bet teoriškai turėtų būti galimybė, pavyzdžiui, baigusiems mūsų mokyklą mokiniams stoti į antrą kolegijos kursą – atitinkamai reikėtų suderinti programas. Tokia praktika yra, man pačiam teko kažkada suderinti mokymo programas su universiteto programomis, kai po profesinės mokyklos buvo galimybė stoti į antrą universiteto kursą per išlyginamąsias studijas. Kita vertus, manau, kad mūsų bendruomenė, atsidūrusi kolegijos terpėje, patobulės, stengsis stiebtis… Vieni iš kitų galėsime pasimokyti, pagerės mokymo kokybė, o mokiniai (jei tikrai bus tokia galimybė ir jie žinos, kad galės studijas tęsti antrame kolegijos kurse) ateis labiau motyvuoti.

 

Susiduriame ir su mokiniais, ir su darbdaviais, kurie nori kuo greičiau įgyti kompetencijų, įsilieti į darbo rinką. Paprastai išgirtame darbdavius sakant, jog darbuotojo jiems reikia šiandien arba dar geriau – vakar. Todėl, bendradarbiaudami su „Lietuvos geležinkeliais“, siūlome trumpesnius, 3–4 mėnesių kvalifikacijos tobulinimo kursus, kur per trumpesnį laiką „Lietuvos geležinkeliai“ atsirenka būsimus traukinio mašinistus, jiems moka atlyginimą ir nuo pat pirmos dienos po atrankos siunčia pas mus įgyti traukinio mašinisto kvalifikacijos.

 

Dėkoju už pokalbį.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *