Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs

Pasitinkant naujus mokslo metus dar kartą norisi atsisukti atgal ir apžvelgti ugdymo perkėlimą į virtualią erdvę.

Karantinas patikrino pedagogų, mokinių bei tėvų gebėjimą priimti iššūkius, o kartu ir spręsti įvairias problemas. Tai – didžiulis darbas ugdymuisi pritaikyti šiuolaikines mokymosi ir komunikavimo galimybes.

Nuotolinis ugdymas visiems tapo tikru išbandymu. Per dvi savaites reikėjo perprasti naujus dalykus, prisitaikyti ir rasti tinkamiausius skaitmeninius įrankius sau ir mokiniams. Nerimavau dėl pirmokų, nes šiems mokiniams dar neteko dirbti kompiuteriais pamokų metu.

Pirmomis karantino dienomis reikėjo išsiaiškinti, kas galės padėti pirmokui prisijungti prie naujų platformų, ar tėvai turės tiek žinių, kad galėtų padėti. Lėtai, bet sulaukiau gerų rezultatų. Tėvai mokėsi kartu su vaiku dirbti ir naudotis informacinėmis technologijomis. Manau, pavyko visai neblogai.

Man, kaip mokytojai, didelio streso patirti neteko, nes nemažai įvairių platformų naudojau ir anksčiau. Bendraudama su mokiniais, pamokoms, siųsti užduotis bei grįžtamąjį ryšį gauti, dažniausiai naudojau vaizdo pamokų aplinką „Zoom“ ir virtualias mokymosi aplinkas „Ema“ ir „Eduka“.

Prie įvairių veiklų prisidėjo ir tėveliai, jie talkino fotografuodami ir sukeldami nuotraukas į pašto dėžutę „Gmail“ arba „Tamo“ elektroninį dienyną. Labai smagiai pavyko žaisti ir mokytis „Kahoot“ programos viktorinose. Išbandėme daug įvairių platformų, bet karantinui įpusėjus, su visa progimnazijos bendruomene, perėjome prie bendros bendradarbiavimo ir komunikavimo „Microsoft Teams“ platformos.

Seniai kūriau įvairių užduočių pamokoms, taikydama informacines technologijas. Jos pravertė rodant ir aiškinant naują medžiagą. Išsiaiškinau, kad labiausiai mokiniams tinka vaizdo pamokos ir mokomoji medžiaga sudėta internetinėje erdvėje.

Karantinas pakoregavo ir projekto „Nuo sėklos iki vaisiaus“ veiklų planą. Klasėje kasmet sėdavome ir augindavome moliūgų daigelius, per vasarą mokiniai juos augindavo namų daržuose. Šių metų pavasarį ugdytiniai šį darbą atliko savarankiškai. Laukiame rudens, kai galėsime pasidžiaugti užaugintais moliūgais ir tęsti pradėtą projektą.

Su pirmokais įrodėme, jog nuotolinis ugdymas – ne tik pamokos, nes galima surengti nuostabių švenčių, nuotolinių parodų. Šeimos dieną vaikai ir tėveliai kūrė puikiausius darbus ir aplankė virtualią pirmokų darbų parodą.

Asmeninio albumo nuotraukos

Manau, kad projekto metodas puikiai padeda mokiniams įsitraukti į naujų veiklų pasaulį, o su vaikais įsitraukia ir šeimos nariai. Tokiu būdu gerėja ugdytinių motyvacija ir pasiekimai.

Karantino laikotarpiu sukaupiau daug nuostabių mokinių darbų. Įprastai, mokykloje, kai vaikai nupiešia ar sukuria darbelius, parašo rašinėlius – darbai sugula į jų segtuvus, o dabar aš galiu pasidalinti nuostabiais ugdytinių darbais, kurie vietą surado naujoje elektroninėje erdvėje.

Karantinas – išbandymas ne tik pedagogams, mokiniams, bet ir tėvams. Ne kartą dėkojau pirmokų tėvams, kad pagelbėjo, nes jei ne jie, tik maža pirmokų dalis būtų įveikusi nuotolinį mokymą(si).

2020 metų pavasaris – metas, kai teko palikti savo komforto zoną ir imtis naujų ieškojimų mokymui ir mokymuisi. Šis laikotarpis dar kartą patvirtino, jog praplėtėme savo suvokimo ribas, įgijome progą atrasti gyvenime nemažai naujo. Senolių išmintis byloja, kad „mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs“. Manau, kad nuotolinio mokymo(si) patirtis mus tik padrąsina imtis nežinomų dalykų. Kiekvienoje sudėtingoje situacijoje – mokomės, stiprėjame ir tobulėjame.

+6

-1