Mokslo metai: ar žengti toliau pasirinktu keliu?

Aušra Židžiūnienė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Šįmet Lietuvoje birželis buvo karštas visomis prasmėmis: orų prognozės fiksavo rekordus, o mokyklose įsisiūbavo prieštaringos nuomonės dėl jau antrus metus pailgintų mokslo metų. Būtent dėl netylančių diskusijų, juntamo pasipriešinimo, keliamų klausimų ir šalies ugdymo institucijose pastebimų iššūkių rugpjūčio 20 d. švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sukvietė savivaldybių švietimo skyrių, profesinių sąjungų atstovus, mokyklų vadovus, mokytojus, mokinių ir tėvų organizacijų narius pasitarti, kokius žingsnius derėtų žengti toliau, kad situacija tenkintų visas suinteresuotas puses.

Susitikimo pradžioje pabrėžta, kad mokslo metai nėra ilginami, o atstatomi. Priminta, kad 2005–2007 m. mokslo metai truko 195 dienas, bet jau kitąmet sutrumpėjo iki 175 dienų, nors bendrosios programos buvo parengtos orientuojantis į 195 mokymosi dienų ugdymo procesą. Vadinasi, per trumpesnį laiką reikėjo išeiti platesnį kursą.

„Tikrai nėra lengva įgyvendinti ugdymo programą mokykloje. Žinoma, pats lengviausias dalykas būtų sutrumpinti mokslo metus, bet matant svarbiausią, t. y. vaiką, tai nėra pati geriausia pagalba nei jam, nei mokyklai. Juk visus tuos metus ugdome vaiko gebėjimus, asmenybę“, – pabrėžė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

 

Ministras kartu pasidžiaugė sukaupta mokyklų gerąja patirtimi, kaip ugdyti mokinius, kaip organizuoti pamokas ir kaip mokyti kitaip. Anot jo, be galo svarbu dalytis patirtimi vieniems su kitais ir mokėti ja pasinaudoti.

Ministras A. Monkevičius taip pat pažymėjo, kad sprendžiant ugdymo programos įgyvendinimo klausimus mokyklos tikrai nebus paliktos vienos. „Tarsimės su Vyriausybe, sieksime, kad kitąmet pažintinei mokinių veiklai skiriamos lėšos padvigubėtų. Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija baigiame tartis dėl higienos normos. Jau rugsėjį bus aiškiau reglamentuota, kaip elgtis, kai karšta lauke ir mokyklos patalpose. Išklausėme daugybės mokyklų patirtį, kaip jos organizavo ugdymo procesą per mokslo metus, o ypač – birželį. Ši patirtis bus pateikta ir kitoms mokykloms, savivaldybėms – regionuose rengsime konsultacinius seminarus. Teikdami pagalbą ir paramą norime įgalinti savivaldybes, mokyklas kūrybiškai ir drąsiai ieškoti geriausių sprendimų intensyvinant pamokas, kitaip jas skaičiuojant. Aiškiai nustatyta tik mokslo metų pradžia, o baigti mokslo metus nebūtina visiems vienodu metu“, – pabrėžė jis.

 

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas teigė žinantis, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) žmonės kalbėjosi su pedagogais, domėjosi iškilusiomis problemomis, todėl šiandien daugelį iššūkių aiškiai supranta ir įvardija. Anot jo, natūraliu dalyku jau tapo pasipriešinimas įvairioms inovacijoms, todėl ir praėjusiais metais pasipriešinimo ilgesniems mokslo metams buvo daugiau. Asociacijos vadovas pastebėjo, kad šiuo metu dėl mokslo metų trukmės daugelis vadovų pritaria, bet išties reikia priimti sprendimus dėl mokinių pasiekimų. „Pirmus metus atstačius mokslo metus dažnoje mokykloje pažiūrėta tradiciškai, tiesiog kaip į pamokų laiką. Šiemet iššūkiu tapo klimato sąlygos. Tad dabar siūlau nustoti blaškytis ir žvelgti į priekį, sprendžiant problemas. Suprantama, erdvės tobulėti esama, derėtų į procesą labiau įtraukti neformaliojo švietimo įstaigas, socialinius partnerius, įvairias organizacijas ir pan. Gali būti, kad mielai į pagalbą ateitų universitetai. Mano galva, neišnaudota erdvė yra socialiai atsakingos įmonės, galinčios įgyvendinti tam tikrą ugdymą karjerai. Mokykla iš anksto turėtų suplanuoti ilgesnių mokslo metų veiklas, galbūt, net suderinti jas su šeimomis“, – kalbėjo D. Žvirdauskas.

 

Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos direktorė Jūratė Lazdauskienė nemano, kad karštis mokykloje buvo svarbiausias iššūkis. „Tikru iššūkiu tapo parengti mokslo metų ugdymo planą. Mūsų progimnazijoje buvo priimtas sprendimas mokslo metų ilginimą išdėlioti per visus mokslo metus, kad metų pabaigoje pernelyg nieko nepajustume. Šiandien galime džiaugtis sėkmės istorija. Mums pavyko susitarti su bendruomene. Dar mokslo metų pradžioje buvome suplanavę STEAM savaitę, pavadintą „Čia viskas sava“. Turėjome tikslą savo mokykloje sukurti edukacinį stalą, kokį matėme Valstybės pažinimo centre, kad jis taptų ilgalaike mokymo priemone. Visą savaitę buvome suplanavę itin įdomias veiklas. Dėl karščio koregavome užsiėmimų laiką, trumpinome pamokas, bet tikslus pasiekėme. Manau, mūsų sėkmė yra tai, kad viskas buvo suplanuota iš anksto. Per pokalbius su vaikais negirdėjome, kad reikia trumpinti mokslo metus. Mokiniai teigė, kad nori daugiau panašių veiklų, suprantama, pageidavo komforto klasėje per karščius. Kad ir kaip ten būtų, esame ne tik švietimo politikos kūrėjai, bet ir vykdytojai, todėl turime ieškoti galimybių, kaip įgyvendinti priimtus sprendimus“, – pastebėjo ji.

 

„Pamokų vadavimai, gripo epidemijos, šalčiai, karščiai, brandos egzaminai, pasiekimų patikrinimas – visa tai yra prarastas mokymosi laikas. Manau, kad reikia baigti kalbas ir ieškoti, kaip organizuoti kokybišką ugdymo procesą. Iškyla ir krūvių klausimas: kiek mūsų vaikai dirba? Ypač gabieji… Jie dirba daugiau nei daugelis suaugusiųjų. Tik man susidaro įspūdis, kad mūsų visuomenėje vyrauja nuomonė, jog vaikas mokosi tik tradicinėje pamokoje, o visa kita ugdomoji veikla yra žaidimas. Tikėtina, kad jis per laiką kis. O dėl mokymosi sąlygų, t. y. rekuperacinės sistemos, jau antrus metus iš eilės kalbu, kad pradėkime nuo egzaminų centrų. Įdiekime rekuperacines sistemas, kad vaikai bent per egzaminus jaustųsi komfortiškai. Netikiu, kad kitų metų biudžete negalėtų tam atsirasti lėšų?“ – esminius lūkesčius išsakė Pagrindinių mokyklų asociacijos direktorius Darius Mockus.

 

Palangos senosios gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas atkreipė dėmesį į tai, kad mokyklų lokacija taip pat turi savo specifikas. Pasak jo, Palangoje itin gajus ankstyvas verslumas. Mokiniai anksti ateina į darbo rinką. „Vaikai žino, kad, jei pradės darbus birželio pradžioje, jų atlyginimai bus 1000 eurų, jei birželio pabaigoje, tesieks 400 eurų. Jie gerai išmano verslumo pagrindus, ne veltui mūsų mokiniai verslumo olimpiadose užima aukščiausias vietas, todėl manau, kad į tai taip pat derėtų atsižvelgti. Galiu pasidžiaugti, kad mūsų mokiniai itin motyvuoti, bet jie turi ir savų tikslų. Sulaukiame tėvų prašymų, kad jų vaikas, kuris mokosi aukščiausiais balais, galėtų pradėti dirbti dar vykstant mokslo metams. Mano manymu, visgi vienintelė problema išlieka ugdymo kokybė, o ne mokslo metų trukmė. Jau ne kartą esu minėjęs, kad galbūt būtų galima įvertinti verslumo, praktinio darbo savaites besimokantiems, bet norintiems dirbti mokiniams?.. Galbūt būtų galima jų reikalauti patirčių ataskaitų, o gal susitarti su darbdaviu atitinkamas užduotis ir pan. Esu tikras, kad šitos situacijos mes nepakeisime, todėl reikia ieškoti alternatyvų“, – kalbėjo L. Šidlauskas.

 

Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas sakė, kad būtina užtikrinti komfortišką mokymosi procesą, pradedant nuo to, kad vaikams organizuojamos veiklos būtų patrauklios. Mokiniai turėtų gauti iššūkių mokytis daugiau ir įdomiau, o mokytojams turėtų būti sudaromos tam reikiamos sąlygos.

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė teigė, kad reikia duoti daugiau laisvės mokiniams išsakyti savo pasiūlymus, galbūt jie turės socialinę idėją, kuriai nereikės tiek daug finansų.

 

Šiuo metu pradinukai mokosi 175 dienas per metus, o pagrindinio ugdymo programa trunka 185 dienas. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvos pradinio ugdymo programa – viena trumpesnių Europoje. Daugelyje šalių, pavyzdžiui, Suomijoje, Slovakijoje, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje ir kitur, pradinių klasių mokiniai mokosi ilgiau. Jeigu šalis lygintume pagal pradinio ugdymo programos intensyvumą, tai Lietuva atsiduria kur kas žemiau Europos vidurkio. Pagal pagrindinio ugdymo programos intensyvumą esame maždaug ties viduriu, kartu su Vengrija, Turkija, Austrija.

 

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius po konferencijos žiniasklaidai teigė, kad nieko naujo neišgirdo. Jo teigimu, per konferenciją buvo dalijamasi gerąja patirtimi, kaip turėtų dirbti mokyklos, bet niekas taip ir negalėjo pasakyti, kaip visa tai veikia darbo kokybę. „Apie papildomas lėšas taip pat nekalbama. Ateinantys mokslo metai vėl bus palikti mokykloms, kiekviena mokykla kapanosis taip, kaip išmano“, – apgailestavo A. Jurgelevičius.

Profesinės sąjungos atstovas teigė, kad per konferenciją buvo kalbama, jog, siekiant suvaldyti situaciją ir išvengti karščių, mokslo metus būtų galima pradėti ne rugsėjo 1-ąją, o rugpjūčio 15-ąją ar 1-ąją. Vis dėlto dėl tokios iniciatyvos naudos A. Jurgelevičius abejoja, jo teigimu, Rugsėjo 1-oji bus sunkiai pakeičiama mokinių ir mokytojų sąmonėje.

 

Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos direktorė, Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos pirmininkė Jolita Andrijauskienė sakė, kad, kalbant apie didmiesčio mokyklas, vaikai yra išlepinti. Anot jos, kad Klaipėdos vaikus išvežtum į kitus miestus, reikia išties nemažai lėšų, o pačioje Klaipėdoje edukacinių erdvių nėra tiek daug, kiek galėtų atrodyti. Paprastai mokiniai jas visas aplanko dar pradinėse klasėse. Vadovė prakalbo ir apie gražią Kultūros paso idėją, kuri išvirto į ne itin gerus procesus. J. Andrijauskienės nuomone, Kultūros pasas pabrangino siūlomas paslaugas, iki Kultūros paso atsiradimo daugelis muziejų ar kitų užsiėmimų būdavo daug pigesni. Be to, mokyklos gali atšaukti mokymosi procesą per didelius šalčius, todėl, svarstė ji, didelis karštis taip pat turėtų būti pripažintas kaip ekstremali situacija.

J. Andrijauskienė teigė, kad reikėtų išskirti, ar kalbame apie mokinių užimtumą, ar jų pasiekimus: „Mokyklos tikslu tampa būti užėmėjais, kad vaikai turėtų galimybę nueiti į muziejų ar gamtą. Mano nuomonė kita – mokykla pirmiausia turi mokyti vaikus per ugdomąją veiklą.“

 

***

Dauguma susitikimo dalyvių pritarė, kad mokslo metų trumpinti nereikėtų, tačiau mokiniams organizuojami tyrimai, pažintinė tiriamoji veikla ar išvykos turėtų būti kokybiškesni ir labiau finansuojami valstybės, taip pat reikėtų atsižvelgti į brandos egzaminų sesijos organizavimą ugdymo proceso metu. ŠMSM siūlo dalytis gerąja patirtimi, mokytis vieniems iš kitų ir taip eiti link kokybiškesnio, labiau išpildyto ugdymo.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.