Mokomės kitaip ir kitose erdvėse

Molėtų gimnazijoje nuolat ieškoma formų, kaip mokinius sudominti įvairiais mokomaisiais dalykais. Viena jų – mokymasis netradicinėse erdvėse. Balandžio–birželio mėnesiais I gimnazinės klasės mokiniai turėjo galimybę įsitraukti į gamtotyros projektą „Medžių asmens sargybiniai“. Per projektą naudojomės Prancūzijos mokslininkų parengta metodika „Plėšrumo vertinimas, naudojant dirbtinius vikšrus ir lapų mėginius“. Šiame tarptautiniame projekte iki šių metų dalyvavo 12 Europos šalių ir 35 mokyklos partnerės. Lietuva prie projekto prisijungė tik šįmet. Projekto pagrindinis tikslas – skatinti mokinių ekologinį sąmoningumą ir supažindinti su biologine įvairove.

 

Per projektą mokiniai išmoko pasigaminti tikslius dirbtinius vikšrus, juos kabino ant paprastojo ąžuolo (Quercus robur) netoli Stirnių ir stebėjo gyvūnų maitinimosi žymes. Per dvi išvykas gimnazistai pakabino 40 netikrų vikšrų. Nuėmę kiekvieną seriją vikšrų juos vertino, ieškojo plėšrūnų paliktų žymių. Per trečiąją išvyką mokiniai atsitiktinai nuskynė 120 ąžuolo lapų (iš jų vėl atsitiktinai buvo atrinkta 60 lapų). Atrinktieji lapai ir netikrieji vikšrai išsiųsti projekto koordinatoriui į Prancūziją.

Dažniausiai ant vikšrų buvo matyti nariuotakojų (konkrečiai vabzdžių klasės) atstovo paprastojo grambuolio (Melolontha melolontha) mandibulių (burnos organų – apatinių žandų) paliktų žymių. Ąžuolo lapai buvo stipriai pažeisti.

Gimnazistai noriai atliko projekte numatytas užduotis. Mokymasis vyko linksmai ir žaismingai, bet tai netrukdė mokiniams pasijusti tyrinėtojais, aiškinantis, kokie plėšrūnai lanko pasirinktą ąžuolą, mokantis sudaryti konkretaus medžio aplinkos mitybos grandinę, vertinti plėšriųjų paukščių, nariuotakojų, žinduolių santykius su vikšrais ir medžiais.

 

Paskutiniąją mokslo metų savaitę grupė II gimnazinių klasių mokinių vyko į edukacinę išvyką į Kauną.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto agrobiotechnologijos laboratorijos lektorė dr. Ramunė Masienė pasakojo mokiniams apie augalų dauginimą in vitro. Šio dauginimo tikslas – sukurti naujų veislių bei gerinti kiekybinius ir kokybinius augalo parametrus. Gimnazistai turėjo galimybę susipažinti su mitybinės terpės ruošimo technologija. Mokiniai tapo tikrais mokslininkais: dirbdami laminare (tai įrenginys, per darbo procesą padedantis išlaikyti sterilumą) preparavo augalą kalankę. Iš apie 1 cm dydžio lapo stiebo gabaliukų, įterptų į mitybinę terpę, yra galimybė išauginti naują augalą.

 

Pasimokę botanikos ir biotechnologijų subtilybių, vykome į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakultetą. Gimnazistai klausėsi doc. dr. Giedrės Kasparavičienės pasakojimo apie lūpų pieštukų gamybą. Panaudodami skirtingų rūšių vašką, aliejų ir riebalus, pridėję konservantų ir antioksidantų (vitaminų A ir E), patys pasigamino unikalius lūpų pieštukus.

Paskutinė ekskursijos dalis – karjeros specialisto Lino Šablinsko paskaita apie studijų galimybes Lietuvos sveikatos mokslų universitete. LSMU jungia medicinos ir veterinarijos akademijas – su 7 fakultetais ir juose besimokančiais 8 tūkst. studentų. Tikiuosi, kad dešimtokai, išklausę šį pristatymą, galės lengviau apsispręsti dėl būsimų studijų pasirinkimo.

 

Patyrę daug įspūdžių, nešini dovanomis (Petri lėkštelėmis su būsimais augaliukais ir lūpų pieštukais), pavargę, bet išmokę daug nauja, grįžome į Molėtus, kur dar laukė vasaros darbas – augalų Petri lėkštelėje stebėjimas, rezultatų registravimas.