Mokome ir mokomės kūrybiškai

„Kūrybiškumas – svarbesnis nei turimos žinios, nes žinios apsiriboja tik tuo, ką mes žinome, o kūryba aprėpia visą pasaulį ir tai, kas dar nutiks.“ Albertas Einšteinas

 

Kovo 6 d. Druskininkų „Atgimimo“ mokykloje vykusioje tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Kūrybiškumas ir inovacijos – sėkmingos XXI a. mokyklos būtinybė “ mokytojai iš dvylikos Lietuvos mokyklų dalijosi patirtimi, kokiais būdais jie puoselėja jaunosios kartos kūrybiškumą. Mokslininko Džordžo Lando (George Land) tyrimas rodo, kad net 98 proc. 3–5 metų vaikų pasižymi labai aukštu kūrybiškumo laipsniu, todėl mūsų pareiga tobulinti šią kompetenciją kaip vieną svarbiausių ir pamatinių sėkmingoms jaunuolio (-ės) ateities perspektyvoms.

 

Renginio pradžioje nuskambėjus mokytojos Ronatos Balkaitienės mokinių dainai, „Atgimimo“ mokyklos direktorė Danutė Časienė pasveikino konferencijos svečius. Vicemeras Linas Urmanavičius teigė, kad šiandien apie kūrybiškumą kalbame kaip apie būtinybę, o ne galimybę. Švietimo skyriaus vedėja Diana Brown akcentavo vaizduotės ir kūrybiškumo svarbą bei dėkojo už patirtį, kuria dalijasi konferencijos dalyviai. Gražina Kaklauskienė, Švietimo mainų paramos fondo direktoriaus pavaduotoja kalbėjo, kad kūrybiškumas – pamatinė kompetencija, reikalinga ieškant sprendimų besikeičiančiame pasaulyje, bei supažindino su „Erasmus+“ programos naujovėmis. G. Kaklauskienė teigė, kad „Erasmus+“ programa tapo socialiniu reiškiniu, vertybine sistema, kuri padeda svajoti ir įgyvendinti, modernizuoja švietimą ir kuria pridėtinę vertę: mokytojai ugdo pasitikėjimą savimi, iš naujo atranda savo profesijos prasmę. Lektorė akcentavo programos prioritetus: tvarumą, įvairovę ir įtrauktį, pristatė mokyklų, norinčių dalyvauti programoje, paraiškų pateikimo tvarką, galimybes bei finansavimą.

 

Vytautas Pačiauskas, Švietimo mainų paramos fondo Bendrojo ugdymo programų skyriaus vadovas, pristatė „Erasmus+“ programos ir kitų Švietimo mainų paramos fondo programų ir projektų apžvalgą. Lektorius kalbėjo apie paraiškų etapus, akcentavo, kad pagrindiniai naudos gavėjai – vaikai, pabrėžė kalbų mokymosi ir įtraukties svarbą.

Švietimo mainų paramos fondo finansuojamą programos Ka1 „Erasmus+“ projektą „Kūrybiškumo ir kritinio mąstymo ugdymas naudojant inovatyvius mokymo metodus“ pristatė Loreta Šilanskienė ir Rovena Kvaraciejūtė, Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir anglų kalbos mokytoja metodininkė. Ši projekto tema pasirinkta todėl, kad kūrybiškumas ir kritinis mąstymas yra dvi iš keturių svarbiausių kompetencijų, kurias privalo ugdyti šiuolaikinė mokykla. Kadangi projektais siekiama išspręsti tam tikrą problemą, išnagrinėjus stebėtų pamokų protokoluose aprašytas kolegų pamokas pastebėta, kad tik dalis pamokų buvo šiuolaikiškos, o kitose vyravo tradiciniai mokymo metodai, akcentuotas žinių perteikimas, o ne įgūdžių formavimas. Projekto dalyviai siekia stiprinti gebėjimą ugdyti šias kompetencijas ir naujai įgytais gebėjimais dalijasi su kolegomis.

 

Jūratė Drazdauskienė, Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento kvalifikacijos tobulinimo skyriaus metodininkė, skaitė pranešimą „Skaitmeninių kompetencijų ugdymas pasitelkiant kūrybiškumą ir inovacijas“. Lektorė akcentavo skaitmeninio raštingumo mokymus ir saugesnio interneto projektą „Draugiškas internetas.lt“.

 

Mokytojos Valės Šmitienės mokinių šokis visus trumpam nukėlė į Japoniją, šalį, su kurios kultūra „Atgimimo“ mokyklos mokiniai supažindinami mokytojos R. Kvaraciejūtės vadovaujamame „Japonų kalbos ir kultūros klube“. Yuta Mukabayashi, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mainų programos studentas iš Japonijos, skaitydamas pranešimą „Kaip japonai ugdo savo vaikus“ pristatė dabartinę japonų švietimo padėtį, svarbiausias nūdienos aktualijas ir ateities tendencijas. Klausytojai nustebo, kad ši pažangi šalis taip pat sprendžia mokyklų aprūpinimo inovatyviomis technologijomis problemas ir vis dar labai daug dėmesio skiria akademiniam mokymui, o ne pamatinių kompetencijų ugdymui.

 

Auditoriją suintrigavo Vilmos Vilkaitės-Leonavičienės, VDU Švietimo akademijos tarptautinių ryšių grupės vadovės, lietuvių kalbos ir kultūros kursų koordinatorės pranešimas „Ugdymo intriga: inovatyvumas, modernumas, kūrybingumas“. Lektorė papasakojo apie savo asmenybės pokyčius, įvykusius dalyvaujant „Erasmus+“ programoje bei pristatė naują pedagogikos strategiją: mokytojo misija – sąžinė, o metodus ugdymui  mokytojas atsirenka pats. V. Vilkaitė-Leonavičienė papasakojo apie modernaus mokymo(si) metodus bei mokinio sudominimo veiksnius, kuriuos iliustravo konkrečiais pavyzdžiais.

 

Antroji konferencijos dalis – stendinių pranešimų pristatymas. Įvairių dalykų mokytojai dalijosi integruotų pamokų idėjomis, pristatė profesinio ugdymo integravimo bei kūrybiškumo skatinimo patirtį, intrigavo kūrybinės klasės sumanymais bei aptarė tarptautinių projektų integravimo į ugdymo turinį galimybes.

Po stendinių pranešimų konferencijos dalyviai pasiskirstė į tris grupes, kuriose klausė kolegų ir jų mokinių pranešimų apie vykdytas veiklas ugdant kūrybiškumą ir kritinį mąstymą. Jie demonstravo naudojamas platformas, apžvelgė projektų rezultatus, dalijosi socialinių tinklų kūrimo idėjomis bei naujų tradicijų įdiegimu. „Atgimimo“ mokyklos mokytojų komanda, dalyvavusi minėtame mokytojų tobulinimosi projekte, ne tik pristatė, kokiuose mokymuose ir darbo stebėjimo vizituose dalyvavo, bet ir pasidalijo patirtimi, kaip pakito jų dėstymo metodai bei kokius pokyčius jie pasiūlė tobulinant ugdymo turinį. Šios dalies pabaigoje dalyviai diskutavo, kokiais būdais mokytojai ugdo kūrybiškumą ir aptarė priežastis, stabdančias šios kompetencijos ugdymą. Išgrynintas idėjas grupių moderatoriai pristatė kolegoms. Mokytojai pabrėžė, kad kūrybiškumas gali būti ugdomas per visus mokomuosius dalykus naudojant inovatyvius būdus, siūlant netradicinius problemų sprendimus, dalijantis idėjomis, patirtimis, kuriant netradicinę aplinką, organizuojant pamokas kitose erdvėse ar integruojant įvairius mokomuosius dalykus. Kaip labiausiai stabdantys veiksniai įvardyti išankstiniai nusistatymai ir baimės, administraciniai trukdžiai, žmogiškieji resursai, egzaminai, o kartais ir tėvų reikalavimai.

 

Tikimės, kad dalyvavimas šioje konferencijoje ne vieną dalyvį įkvėpė naujoms idėjoms, iššūkiams, savo darbo refleksijai ir, be jokios abejonės, kūrybai.

 

Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai, „Erasmus+“ programos lėšomis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.