Mokinių refleksijos – pagrindas kokybiškam nuotoliniam ugdymui(si): ko klausti ir kaip organizuoti?

Šviesus rytojus išaušo! Status quo baigėsi ir prasideda nauja mokymosi era! Tokia, apie kokią dažnai girdėdavome TED pranešimuose ir futuristų paskaitose: virtuali, atliepianti Z kartos poreikius, individualizuota. Tokia, kokios daugelis nesitikėjo išvysti. Ir vis dėlto ji čia. Ne, mokiniams nuotolinis mokymasis nieko nauja – per YouTube, Istagram ir kitus socialinius tinklus jie mokosi visko: nuo važinėjimo riedlente iki blakstienų dažymo. Žaisdama kompiuterinius žaidimus, jaunoji karta mokosi realaus komandinio darbo, strateginio mąstymo ir krizės valdymo ypatybių. Visgi, ši nauja era yra iššūkis ir mokiniams, nes kol mokytojai grąžo rankas dėl technologinio iššūkio, mokiniai grąžo rankas negalėdami patikėti, kad šis absoliutus technologinis gėris bus naudojamas… mokymuisi!

Nukarūnuota intuicija. Kol dirbome „tête-à-tête“, turėjome „prabangą“ vadovautis savo intuicija. Refleksija pamokoje, net kai ji oficialiai neįvardyta, net kai jai neskirta laiko, vis tiek vyksta. Ji vyksta intuicijos lygmenyje. Po pamokos mokytojas paprastai gana drąsiai pasako: „šiandien buvo labai gera pamoka“ arba „šiandien nieko doro nepavyko padaryti, visi „gaudė varnas“. Aš esu ta mokytoja, kuri turi gerą intuiciją ir ja pasitiki, tačiau pasikliauti TIK savo intuicija sprendžiant, ar pamoka „nutiko“, ar vaikai iš tikrųjų suprato, ar ugdymas efektyvus, ar buvo tinkamai parinkti metodai, ar pasirinktas tinkamas tempas ir pan., man neatrodo adekvatu. O ėmus mokyti nuotoliniu mokymu, mokymasis, kuris ir taip, mano nuomone, be refleksijos nėra labai matomas pamokoje, tampa išvis nematomas. Mokant nuotoliniu būdu, greičiausiai, neturėsite tos privilegijos matyti visų veidus ir kūno kalbą, geriausiu atveju, matysite daug kvadračiukų ekrane, blogiausiu – ikonėlių su išjungtu vaizdu ir mikrofonų eiles. Tuomet lieka tik tikėtis, kad jūsų klausosi ir kad pamoka „nutinka“. Arba pradėti naudoti refleksiją, kaip būdą identifikuoti ugdymosi efektyvumą.

Refleksija = duomenys. Aš į refleksiją žiūriu, kaip į duomenis – pirmiausia – tai mokinių grįžtamasis ryšys man, jų žinutė, kurioje ir tiesiogiai, ir tarp eilučių parašyta: ką keisti, ką palikti, kaip tobulinti ugdymo(si) procesą ir kaip jį padaryti tikrai efektyvų. Grįžtamasis mokinių ryšys, mokantis nuotoliniu būdu, tampa ypatingai svarbus, nes dabar eksperimentuosime visi: ir mokytojai, ir mokiniai. Socialinių tinklų platformos lūžta nuo nuotoliniam mokymui tinkamų šaltinių, programų ir programėlių – mokytojai, universitetai ir visi suinteresuoti asmenys dosniai dalijasi savo atradimais. Tačiau kiekvienam mokytojui reikės atrasti savo kelią nuotolinio mokymo vandenyne, t. y. sau veiksmingiausias priemones ir efektyviausias formas. Mokinių refleksijos yra tas švyturys, kuris padės mokytojui sėkmingai perplaukti į kitą pusę ir, įvaldžius naujus įrankius, išmesti inkarą komfortiško darbo uoste. Iš mokinių refleksijų suprasite, kas iš tikro veikia ir naudinga. Šiandien labiau nei bet kada anksčiau mokytojui atsiveria nuostabi galimybė perprasti refleksijos esmę ir pamatyti ją kaip išeities tašką, padedantį išgryninti savo asmeninį pedagoginį braižą, suvokti, kaip dirbti su konkrečiais vaikais ir įgalina pasiekti tokių moksleivių rezultatų, kuriais ir jie, ir mokytojas gali didžiuotis.

Psichologinis pasirengimas. Ko tikėtis? Pirma, tikėkitės, kad moksleiviams bus sunku reflektuoti, nes greičiausiai jie dar neturi šio įgūdžio, jiems sunku refleksijoje įžvelgti prasmę. Nepamirškite, kad reflektavimas yra įgūdis, kuris formuojasi. Antra, tikėtis, kad gausite labai daug duomenų ir Jus apims azartas viską tobulinti.  Visgi, nepulkite daryti išvadų per greitai, nes duomenys niekada NĖRA atsakymas, duomenys – KLAUSIMAS. Tai dažniausiai pasitaikanti refleksiją nagrinėti ėmusių mokytojų klaida. Įsivaizduokite, kad visi mokiniai parašė, kad jiems labai nepatiko ši mokymosi platforma, bet jūs matote, kad taip mokydamiesi jie pasiekė puikių rezultatų. Pasigilinkite, kas konkrečiai jiems nepatiko: pasidalinkite apibendrintais duomenimis su moksleiviais, kartu juos patyrinėkite. Greičiausiai atrasite, kad metodas jiems nepatiko, todėl, kad jie buvo priversti padirbėti! „Neigiama“ refleksija nėra blogai – tai erdvė, kur gimsta klausimai. Bet kokiu atveju, aš labai rekomenduoju tiek tendencijas, tiek ryškius nuokrypius „atnešti“ į klasę ir juos kartu su vaikais išsiaiškinti. Tai – puiki medžiaga pokalbio pradžiai ir gili patirtis moksleiviams: juk jų refleksijomis remiantis kuriamas ugdymosi procesas.

Ko paklausti? Bet koks refleksijos klausimas, kurį Jūs klausiate pamokos metu yra visiškai tinkamas ir nuotoliniu būdu. Visgi, jei nieko iki šiol mokinių neklausėte, dabar paklauskite to, kas JUMS yra svarbu – ką JŪS norite sužinoti. Emocijos? Kas išmokta? Kas nuveikta? Ką turi pasiūlyti? Kas trukdo?.. Svarbiausia – žinokite, KODĖL to klausiate…

Refleksijos klausimai, kuriuos Reflectus rekomenduoja klausti nuotolinio mokymo(si) metu:

Ką šiandien veikei iš šio dalyko? (Neužbaigti sakiniai)

Šiuo klausimu suvokiamas procesas. Duomenys rodo, kaip moksleivis organizuoja savo ugdymąsi. Tai ypač svarbu mokantis nuotoliniu būdu, nes daug mokymosi taps ne mokytojo, o moksleivio atsakomybė. Mokytojams atsiveria galimybė būti mentoriais, lektoriais, o moksleiviams – perimti ugdymąsi į savo rankas!

Kaip šiandien jauteisi? (Veidukai)

Rekomenduojame „Srauto teorijos“ (ang. Flow Theory) metodo emocijas, kurios padės nustatyti, ar keliamas iššūkis vaikui yra tinkamas. 

Kokio mokymosi rezultato pasiekei? (Neužbaigti sakiniai)

Klausimas padeda identifikuoti, ar moksleivis geba konkrečiai įvardinti, ko tiksliai išmoko, t. y. ar jo procesas yra tikslingas, ar jam ši pamoka „nutiko“.

Kiek pastangų įdėjai? (Termometras)

Tai – vienas iš svarbiausių klausimų mokantis nuotoliniu būdu. Klausimas, kurio atsakymas gana tiesiogiai žymės mokymosi sėkmę. Mokantis nuotoliniu būdu, moksleivio pastangos turės ateiti iš „vidinių resursų“, kas tikrai nebus lengva, nes tradicinėje mokykloje moksleiviui esame sukūrę utopinę mokymosi aplinką. Namie mokinys neturės mokytojo, kuris jį prižiūri, nebus izoliuotas nuo blaškančių veiksnių (kompiuterinių žaidimų, telefonų ir pan.), negalės atsakomybės už norą paplepėti suversti mokytojui, kuris „nevaldo klasės“ ir kt.

Ar tau reikia mano pagalbos nagrinėtoje temoje? (Taip / Ne)

Šis klausimas padės strateguoti individualizuotą / diferencijuotą ugdymą, tausojant save, kaip resursą ir tikslingai paskirstant savo dėmesį. Atsiveria galimybės mokyti srautais, nesilaikyti klasių ribų, konsultuoti susidarančias grupes pagal problemines temas / klausimus, organizuoti mokinio pagalbą mokiniui.

Šį penkių klausimų klausimyną rasite Reflectus sistemoje. Ten jį galite modifikuoti, pritaikydami savo pamokai, jeigu toliau dirbsite pamokomis. Bet yra galimybė palikti jį dienos pabaigai, jeigu nuspręsite, kad vaikai mokosi savarankiškai, o mokytojas tik konsultuoja.

Velnias ne toks juodas, kokį jį piešia. Nuotolinis mokymas nėra vienas modelis – tai daugybė skirtingų modelių, mokykla kaip bendruomenė turi nuspręsti, kuriuo modeliu dirbs: pagal seną tvarkaraštį, pagal naują tvarkaraštį, pereis prie savarankiško mokymo ar darys specialias pamokas tik tų temų, kurios vaikams pasirodė neaiškios. O gal organizuos srautus ar paliks klases, individualizuos ugdymosi procesą ar diferencijuos jį… Ne visi sprendimai ateis lengvai, ir ne visi bus teisingi. Mokytojas turi žinoti, kas vyksta jo mokinių ugdyme(si), nes tik tada gebės priimti sąmoningus ir prasmingus sprendimus, mokytis iš klaidų ir tobulėti kartu su ugdytiniais. Duomenys bus kokybiški ir pateiks atsakymus tuomet, kai jų turėsite daug. Tai reiškia, kad refleksiją moksleiviai turi pildyti nuolat. Jeigu moksleivio refleksija neužpildyta, tai reiškia, kad mokytojas nežino, ar šiandien jis mokėsi. Reflectus buvo sukurtas tam, kad šis refleksijos virtimo duomenimis procesas nereikalautų papildomo mokytojo darbo, būtų efektyvus ir paprastas naudoti įrankis, įgalinantis realiu laiku identifikuoti spragas, iškelti duomenimis grįstus klausimus ir priimti duomenimis grįstus sprendimus.

Dėl netikėtai susiklosčiusių aplinkybių – būtinybės vykdyti mokymo(si) procesą nuotoliniu būdu – Reflectus kūrėjų komanda dalijasi bandomąja sumanios reflektavimo sistemos versija su visais Lietuvos mokytojais ir mokiniais. Kaip tai vyks:

• mokytojams reikia turėti kompiuterį. Jie jungsis prie internetinės sistemos versijos. Mokytojai kompiuteryje kuria refleksijų klausimynus, naudodamiesi augančia metodų duomenų baze arba kolegų rekomenduojamais klausimynų ruošiniais. Analizuoja realiu laiku gaunamus refleksijų duomenis apie kiekvieną vaiką ir apie visą grupę.
• vaikams reikia turėti tik išmanųjį telefoną. Mokiniai pildo mokytojo reguliariai siunčiamus refleksijų klausimynus. Naudodamiesi sistemingais refleksijų duomenimis, jie atras savo stipriąsias puses, atpažins tobulintinas sritis ir mokymuisi didžiausią įtaką darančius veiksnius.

Sumanios internetinės reflektavimo sistemos bendrakūrėjos Julija Ladygienė ir Skaistė Lazdauskaitė kviečia visus mokytojus į nemokamus internetinius seminarus, kurių metu pasidalins Reflectus įrankiu ir praktiškais patarimais, kaip organizuoti refleksiją nuotoliniu būdu. Renginių tinklelis skelbiamas Reflectus „Facebook“ paskyroje.

Iki 2020 m. liepos 1 d. įrankis bus visiškai nemokamas kartu su internetiniais seminarais.

+18

0