Mokinių įsitraukimą didinantys ir aktyvumą skatinantys metodai

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Šiuolaikiniai mokiniai lengviausiai įsitraukia į virtualų pasaulį – internetą, kompiuterinius žaidimus, todėl mokytojams kartais tenka pasukti galvas, kaip juos sudominti, paskatinti mokytis, ką daryti, jei keli mokiniai praleido pamokas ir nemoka naujos temos. Sėkmingos patirties didinant vaikų įsitraukimą turi Kauno r. Ežerėlio pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui, istorijos mokytoja metodininkė Marija Gavėnienė, siūlanti tris metodus.

Praleistos pamokos, arba medžiagos kartojimas

 

Jei keli mokiniai praleidžia svarbią pamoką, pedagogė siūlo tokį būdą: pamokos pradžioje suskirstyti mokinius į grupeles, kurių skaičius priklauso nuo ankstesnę pamoką praleidusių mokinių skaičiaus (kiekvienai grupei priskiriamas vienas nebuvęs mokinys). Per mokytojo nurodytą laiką (kelias minutes) grupės nariai papasakoja tam mokiniui, apie ką buvo kalbėta ir ko mokytasi praeitoje pamokoje. Pasibaigus sutartam laikui, trys klasės draugų išmokyti mokiniai raštu atsako į keletą mokytojo pateiktų klausimų. Daugiausiai taškų surinkęs mokinys, t. y. tas, kurį jo komanda paruošė geriausiai, pelno kiekvienam savo grupės nariui po kaupiamąjį tašką. Ši pamokos dalis būna triukšminga, bet per ją vieni mokiniai pasikartoja žinias, išmoksta atrinkti svarbią informaciją, padeda kitam, o praleidusieji pamoką užpildo spragas.

Trijų pertraukų konkursas

 

Metodas aktualus mokytojams, kurie mokykloje eksponuoja kilnojamąsias muziejų parodas (istorikams, lituanistams, bibliotekininkams ir t. t.), – neretai jos sulaukia tik trumpalaikio susidomėjimo. „Trijų pertraukų konkursas“ organizuojamas tam, kad mokiniai išsamiau susipažintų su paroda. Pedagogė sukuria kryžiažodį arba sugalvoja klausimus iš eksponuojamos parodos turinio, o prizą (dažniausiai knygą) ir klausimų lapą perduoda budinčiai darbuotojai (ji kopijuoja užduotis). Mokiniai apie konkursą sužino iš skelbimo ir per tris nurodytas pertraukas (pvz.: po 2 (10 min.), 3 ir 4 (po 20 min.) pamokų) tyrinėja parodą bei ieško atsakymų į klausimus, pildo klausimyną, užpildytą atiduoda budėtojai, o ši pasižymi grąžinimo laiką. Greičiausiai ir teisingiausiai į klausimus atsakęs mokinys laimi prizą.

Pradėjus taikyti šį metodą, dalis mokinių, pamatę naują parodą, pradeda skaityti, žymėtis, gilintis –taip ruošiasi dalyvauti konkurse. Metodą galima taikyti ir plačiau, pavyzdžiui, vykstant į ekskursijas, kad vaikai atidžiau klausytųsi gidų pasakojimų.

Pamokos pradžios ritualas

 

Pastebėjusi, kad vienos klasės mokiniai prieš pamoką labai triukšmingi – pykstasi, negirdi skambučio, nejaučia ribos tarp pertraukos pabaigos ir pamokos pradžios, mokytoja sukūrė ritualą, kuriuo šioje klasėje pradėdavo kiekvieną pamoką. Nuskambėjus skambučiui pedagogė kviečia mokinius kartoti paskui ją žodžius ir judesius: „Šiandien“ (abiejų rankų pirštais rodoma V raidė – pergalės ženklas) „aš esu labai geros nuotaikos“ (rodomi iškelti nykščiai, o jei kieno nuotaika ne tokia – nykščius nuleidžia žemyn arba vieną pakelia, o kitą nuleidžia) „ir dalinuosi ja su visais“ (tie, kurių nuotaika gera, plačiai ištiesia rankas į šonus, kiti rankomis apsikabina save, nes prastos nuotaikos į aplinką skleisti nereikia). Po kurio laiko prieš klasę šalia mokytojos ateidavo vis kitas mokinys, kuris padėdavo pradėti pamoką.

Per šį ritualą mokiniai išreiškia savo savijautą, o mokytojas ją užfiksuoja mintyse ir atsižvelgia į tai vesdamas pamoką. Metodas padeda pozityviai nusiteikti pamokai, nubrėžiama aiški riba tarp pertraukos ir pamokos, o savanoriavimas padrąsina prieš klasę atsistoti tuos, kurie nėra drąsūs.

 

Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto direktorė prof. dr. Valdonė Indrašienė siūlo kelias mokinių aktyvinimo pamokoje strategijas.

Pradedant pamoką pateikti mokiniams motyvaciją pagrindžiančius argumentus.

  • Pradėti pamoką nuo pasakojimo, atsitikimo, vaizdinės medžiagos.
  • Pristatyti problemą.
  • Užduoti klausimų.
  • Pasakyti tiksliai, kaip norite, kad būtų atlikta konkreti užduotis.
  • Nurodyti, kokio pamokos rezultato tikimasi.

 

Paversti kapitalu žadinantį nežinomybės, atradimo, smalsumo, tyrinėjimo poveikį.

  • Temai pristatyti panaudoti numatymo, pagrindinių terminų metodus.
  • Skatinti mokinių tyrimus.
  • Naudoti projektų metodą integruotoms temoms pristatyti.

 

Remtis mokinių patirtimi, taip stiprinant jau turimas žinias.

  • Aiškinimą pradėti nuo klausimo „Ką žinote (manote žinantys) ta tema?“.
  • Paprašyti pateikti pavyzdžių ir analogijų iš tikro gyvenimo.

 

Kiek galima mažinti nemalonias mokinio įsitraukimo į darbą pasekmes.

  • Skatinti darbą poromis, diskusijas grupelėmis.
  • Naudoti atsakymų korteles pamokos rezultatams įvertinti.
  • Drauge su mokiniais analizuoti mokymą ir mokymąsi.

 

Retkarčiais pasielgti netikėtai.

  • Panaudoti abipusio mokymosi metodą.
  • Dažniau sudaryti sąlygas mokiniams perimti mokytojo vaidmenį.

 

Tai tik keletas iš daugybės įvairių metodų, skatinančių mokinių įsitraukimą ir aktyvumą. Kiekvienas pedagogas išbando ir atsirenka tuos, kurie tinkamiausi jam ir jo mokiniams. Komentaruose kviečiame „Švietimo naujienų“ skaitytojus pasidalyti savo išbandytais ir pasiteisinusiais metodais, patirtimi, kaip sudominti, suaktyvinti mokinius.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Komentarai (3)

  • Vincentas

    Patiko. Daug darau, bet sistema vauuuu…

  • Violeta

    Ačiū, įdomu.

  • Vilija

    Medžiaga perteikta informatyviai,konkrečiai, neperkrauta, palikta vietos kiekvieno kūrybai. Patiko trijų pertraukų konkursas, daug ką naudojame mokyklose, ačiū.