Ministerija: Valstybės kontrolės įvardytos profesinio mokymo problemos yra sprendžiamos

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, reaguodama į Valstybės kontrolės pateiktas išvadas dėl profesinio mokymo, atkreipia dėmesį, kad kritikuotina situacija jau yra pakitusi, o įvardytos problemos sprendžiamos. Ministerija pažymi, kad audituojamas laikotarpis yra 2016–2018 m., ir tik atskirais atvejais buvo naudoti naujesni duomenys.

 

Pavyzdžiui, nors teigiama, kad mokinių skaičius profesinio mokymo įstaigose mažėja, išties nuo 2019 m. jis didėja. Lyginant su 2018 m., 2019 m. į profesinio mokymo įstaigas buvo priimta 1,3 tūkst. daugiau jaunuolių, iš viso 19,2 tūkst. mokinių. 2020 metais į profesinio mokymo įstaigas planuojama priimti 20,6 tūkst. naujų mokinių.

 

Be to, profesinis mokymas organizuojamas vis efektyviau, atliepiant darbdavių ir besimokančiųjų poreikius. Profesinio mokymo įstaigose diegiamas naujas, lankstesnis mokymo modelis – pameistrystė, kai profesijos mokoma darbo vietoje, o pameistrys gauna ir atlyginimą. Iki šiol tokią galimybę siūlė tik keletas profesinio mokymo įstaigų, tačiau 2019 m. spalį Vyriausybei patvirtino profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarką ir atnaujinus profesinio mokymo finansavimo metodiką, pameistrystės pasiūla plėsis. Darbdavius diegti pameistrystę valstybė skatins ES lėšomis finansuojamais projektais – verslui bus kompensuojama 40 proc. pameistrio gaunamos algos. Planuojama kvietimus šiems projektams skelbti jau 2020 m. I ketvirtį. Todėl 2020 m. pabaigoje tikimės kur kas geresnių rodiklių negu buvo iki šiol.

Jono Kriščiūno nuotr.

Ministerija sutinka, kad kol kas vis dar per mažai jaunuolių profesiją įgyja kartu su viduriniu išsilavinimu, tačiau ir šioje srityje inicijuojamos permainos. Sausio 31 d. visoms savivaldybėms svarstyti yra pateiktas profesinio mokymo įstaigų tinklo optimizavimo plano projektas, kurio vienas iš tikslų – didinti profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo mokyklų bendradarbiavimą, kad norintieji jau mokyklos suole galėtų įgyti profesinių kompetencijų.

 

Mažose vietovėse veikiančius profesinio mokymo įstaigų padalinius siūloma pertvarkyti į bendrojo ugdymo mokyklų profesinio mokymo skyrius arba sujungti jų pajėgas su bendrojo ugdymo mokyklomis pasirašant jungtinės veiklos sutartis, pagal kurias bendrojo ugdymo mokyklos mokiniams teiktų bendrąjį ugdymą, o profesinio mokymo įstaigos mokytų profesijos.

Tris profesinio mokymo įstaigas numatoma reorganizuoti prijungimo būdu: Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklą siūloma prijungti prie Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos, Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklą – prie Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokyklos, Kaišiadorių technologijų ir verslo mokyklą – prie Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos.

 

Dar dvi profesinio mokymo įstaigas siūloma reorganizuoti į vieną: Klaipėdos laivininkų mokyklą numatoma sujungti su Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla įkuriant Jūrų profilio specialistų rengimo centrą.

Ministerijos parengtame profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarkos projekte numatoma, kad nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje veiks 56 profesinio mokymo įstaigos, šiuo metu jų yra 61. Būtų atsisakyta ir dalies nenaudojamų patalpų.

 

ŠMSM inf.