Metodinės dienos „Lietuvos palikimas Baltarusijoje“

Gruodžio 8–9 d. grupė Lietuvos mokytojų, dirbančių etninės kultūros puoselėjimo srityje, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovės, atsakingos už kūrybiškumo palaikymą per neformalųjį švietimą ir ryšių su užsienio mokyklomis, kuriose mokoma lietuvių kalba, stiprinimą, ir Ugdymo plėtotės centro metodininkės, šių dienų organizatorės, lankėsi Pelesos vidurinėje mokykloje lietuvių mokomąja kalba.

 

Pelesos lietuviai išlaikė savo gimtąją kalbą ir papročius iki mūsų dienų, nors gyventi ir auginti vaikus jiems teko tarp Gardino, Lydos, Naugarduko, Krėvos ir Vilniaus, tos krašto dalies, kuri buvo labiausiai lenkinama, gudinama, rusinama. Lietuviškos mokyklos istorija Pelesoje prasidėjo 1913 m. Jos veiklą nutraukė Pirmasis pasaulinis karas, nes gaisras apgadino pastatą. Tada pamokos vyko kaimo žmonių pirkiose. 1922 m. „Ryto“ draugijai padedant buvo atkurta lietuviška mokykla, kuri veikė iki 1931 m. Po karo vietoje lietuviškos mokyklos atidaryta rusiška. Nuo 1957 m. šioje mokykloje leista vesti lietuvių kalbos pamokas. Prasidėjus Atgimimui, 1992 m. gruodžio 1 d., Pelesoje atidaryta pirmoji Baltarusijoje lietuvių pagrindinė mokykla, dabar – vidurinė. Mokyklos įkūrėjai – Lietuvos Respublikos kultūros fondas bei Kultūros ir švietimo ministerija. Steigėjas – Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Mokyklą finansuoja Lietuvos Respublika. Visas mokyklos nekilnojamasis turtas (mokyklos pastatas, 3 mokytojų gyvenamieji namai su ūkiniais pastatais, katilinė, valymo įrenginiai) pastatytas už Lietuvos Respublikos lėšas ir yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Visa tai telpa 2,5 ha žemės sklype, kuris priklauso Pelesos lietuvių visuomeniniam susivienijimui „Gimtinė“.

 

Ugdymas mokykloje vyksta lietuvių kalba pagal Baltarusijos Respublikos Švietimo ministerijos tautinėms mažumoms parengtus mokymo planus ir programas. Nuo 2012 m. mokyklai vadovauja Jonas Matiulevičius. Jis sutikęs svečius iš Lietuvos ir pristatė mokyklą, pasidžiaugė, kad ji šiemet akredituota dar penkeriems metams. Pelesos vidurinė – puikiai įrengta, aprūpinta moderniosiomis mokymo priemonėmis, čia veikia turtinga biblioteka, išskirtinių eksponatų nestokojantis muziejus, galintis pasididžiuoti, kad saugo unikalius žymaus mokslininko Tada Ivanausko laiškus. Tačiau ugdymo įstaiga neturi sporto salės. Vienintelis mokyklinis autobusiukas – išsigelbėjimas, nes vaikai į mokyklą keliauja iš labai toli. Jis itin tausojamas, nes jeigu subyrėtų, darbas mokykloje sustotų. Pelesos vidurinėje mokomasi keturiomis kalbomis, ugdymo prioritetas – pilietiškumas ir tautiškumas, baigusieji mokyklą gali rinktis studijas tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje, pusė jų vyksta mokytis į Lietuvą. Šiuo metu keturi jaunuoliai grįžo dirbti į mokyklą mokytojais. Mokykloje mokosi 80 mokinių. Jų labai pagausėjo ikimokyklinio ugdymo grupėse. Ryškus mokinių pagausėjimas, manoma, tiesiogiai susijęs su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiu.

 

 

Septyniose kūrybinėse dirbtuvėse, kurių tikslas – pasidalyti etninės kultūros įgyvendinimo įvairių dalykų pamokose patirtimi, nuveikta gražių dalykų. Jose dalyvavo ne tik mokytojai, bet ir Pelesos mokyklos mokiniai. Vitalija ir Rimvydas Daužvardžiai, Šiaulių sporto gimnazijos dailės ir technologijų mokytojai metodininkai, mokė varstyti popierinius sodus ir pinti popierines juostas, įvairiais instrumentais nuotaikingai „sugroti pasaką“ padėjo Roma Ruočkienė, Prienų „Žiburio“ gimnazijos muzikos mokytoja ekspertė, o Nijolė Činskienė, Telšių „Ateities“ progimnazijos muzikos mokytoja metodininkė, ir Alė Vilutienė, Ugdymo plėtotės centro metodininkė, parodė, kaip pasigaminti žaislinių muzikos instrumentų iš panaudotų daiktų ir jais sugroti šelmišką Vidos Krakauskaitės „Traukinį“.

 

Nijolė Titienė, Šilutės pirmosios gimnazijos technologijų mokytoja metodininkė, mokė susirišti skirtuką knygai, o visa puiki komanda – Aušra Jurgaitienė, Vilniaus krikščionių gimnazijos technologijų mokytoja metodininkė, Henrikas Vaišvila, Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos technologijų mokytojas ekspertas, ir Nijolė Staišiūnienė, technologijų mokytoja metodininkė iš Panevėžio, parodė, kaip gaminami nepaprasti kalėdiniai žaisliukai, kuriuos galima pavadinti angelais iš rudenėjančios girios.

 

Nepamiršti dirbtuvėse buvo ir tautinės apyrankės elementai, tautinio kostiumo detalės, kurias galima susikurti patiems. Laima Toliušienė, Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė, kalbėjo apie etninės kultūros ir bendrųjų programų integracijos sąsajas bei jų įgyvendinimą savo mokykloje, o prof. dr. Rimantas Balsys iš Klaipėdos universiteto skaitė pranešimą „Baltų mitologija kaip etninės kultūros pagrindas“.

 

Metodinių dienų tikslas – tobulinti mokytojų didaktinę kompetenciją, supažindinant juos su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldu Baltarusijoje. Tam buvo skirtos pažintinės ekskursijos po Nesvyžių, Mirą, Naugarduką ir apylinkes. Mokytojus lydėjo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos puslapius vertė Baltarusijos Respublikos gidai. Tai buvo išskirtinė galimybė išgirsti „legendas kitaip“, patirti istorijos interpretacijų pamokas.

Metodinės dienos – unikali galimybė augti ir auginti…

 

Zina RIMGAILIENĖ